versija spausdinimui
(0)
Praėjusios savaitės pradžioje iš esmės visos Baltijos biržose kotiruojamos bendrovės, kurios iki tol dar nebuvo spėjusios to atlikti, paskelbė savo praėjusio ketvirčio ir pirmojo pusmečio veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta, buvo ir tų kompanijų, kurios savo veiklos rezultatus pastebimai pagerino, bei tuo pačiu buvo ir tų, kurių veiklos rezultatai pablogėjo, arba pakito nežymiai. Tad šioje apžvalgoje tradiciškai sudėkime visus taškus ant i.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų pokyčiai, tiek EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T) bei bendruosius likvidumus (BL).
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių savo ketvirčio ataskaitų nuo šių metų neskelbia Rokiškio Sūris ir Žemaitijos Pienas, tad ten kur antras ketvirtis yra pateikti jų pirmojo šių metų pusmečio, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, veiklos rezultatų (pajamų ir EBITDA pelnų) pokyčiai procentais. Žemaitijos Pienas savo pirmojo pusmečio ataskaitoje pateikė ir antrojo ketvirčio pelno ir nuostolių ataskaitą, tačiau pagal ją nėra galimybės apskaičiuoti antrojo ketvirčio EBITDA pelną.
Be to, OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtyje įvyko pokyčiai. Į jį buvo įtrauktas LHV Group bankas ir Nordecon statybų bendrovė iš Estijos. Iš indekso iškrito INVL Technology.
Kaip įprasta, šią apžvalgą pradedame nuo paprasčiausios statistikos. Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, penkiolikos OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių pajamos paaugo, na o trylikos smuktelėjo. Ketvirtį prieš tai šis santykis siekė atitinkamai 17 ir 9, o prieš metus per antrą ketvirtį sudarė atitinkamai 17 ir 11. Tad per antrą šių metų ketvirtį padėtis kiek pablogėjo, tačiau pažvelgus į bendrą pajamų pokyčių mediana, vaizdas priešingas, nors visais trim atvejais ji yra teigiama, tačiau per praėjusį ketvirtį šis teigiamas procentinis rodiklis ūgtelėjo ir buvo dvigubai didesnis nei per pirmą ketvirtį, o tai jau pozityvus reiškinys.
Dabar pats metas pakalbėti apie EBITDA pelną. Taigi, per praėjusį ketvirtį, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, tarp minimo indekso narių trylikos šis pelnas paaugo, na o didesniosios dalies, t.y. keturiolikos atveju smuktelėjo. Per pirmą šių metų ketvirtį šis santykis buvo kiek pozityvesnis (vienuolika ir dešimt) ir tą liudija bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, kuri per minimą laikotarpį buvo teigiama, tačiau jau per antrą ketvirtį tapo neigiama. Tiesa, prieš metus per antrą ketvirtį šio medianinio rodiklio neigiama reikšmė buvo dar didesnė. Tuomet dvylikos aptariamų kompanijų ir bankų EBITDA pelnas ūgtelėjo, o penkiolikos atveju buvo fiksuojamas nuosmukis.
Pažvelgus į pramonės atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianas, matome, kad lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu, neigiamas pajamų pokytis kiek padidėjo, tačiau EBITDA pelnų pokyčių mediana jau tapo teigiama, kai ketvirtį prieš tai buvo gerokai neigiama. Tuo tarpu lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu, abiem atvejais padėtis pasitaisė ir tai yra pozityvu. Paslaugų atstovių atveju abu rodikliai išliko teigiami, tiesa, EBITDA pelnų pokyčių teigiama mediana pastebimai sumažėjo tiek lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu, tiek lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu.
Tarp sektorių atstovių, kurių daugiausiai yra OMX Baltic Benchmark GI indekse, pozityviai išsiskyrė tiek maisto produktų gamintojai, tiek ir finansų institucijos. Nors maisto sektoriaus atstovių pajamų pokyčių mediana ir toliau išlieka neigiama, tačiau pats neigiamas rodiklis pastebimai sumažėjo tiek lyginant su pirmu ketvirčiu, tiek su antru praėjusių metų ketvirčiu, o EBITDA pelnų pokyčių mediana jau tapo teigiama ir tai žinoma yra pozityvu. Finansų sektoriaus atstovių pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos išliko procentine išraiška pastebimai teigiamos. Ypač lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pašoko EBITDA pelnų pokyčių mediana.
Kalbant apie visas tris Baltijos šalis atskirai, čia jau padėtis kiek kitokia. Bent jau lyginant su pirmu ketvirčiu Lietuvos įmonių EBITDA pelnų bendra pokyčių mediana suprastėjo, t.y. ji tapo neigiama, o pajamų kiek padidėjo, tačiau lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu, abiem atvejais padėtis pasitaisė, o tai džiugina. Estijos atveju jau tik negatyvas, nes pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos per antrą šių metų ketvirtį tapo neigiamos, kai ketvirtį prieš tai ir prieš metus jos buvo teigiamos. Tuo tarpu kalbant apie Latvija - viskas atvirkščiai nei prieš tai minėtu atveju, o tai kaip tik pozityvu.
Tarp šioje apžvalgoje nagrinėjamo indekso atstovių per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, keletas kompanijų ir du bankai gali pasigirti solidžiais pajamų ir EBITDA pelnų prieaugiais. TEO LT atveju tą žinoma lėmė susijungimas su Omnitel. Korekcija nebuvo daryta, nes bendrovė savo pateiktoje pelno ir nuostolių ataskaitoje irgi jos neatliko. Vertinant palyginamus duomenis, irgi buvo fiksuojamas tiek pajamų, tiek EBITDA pelno prieaugis, tiesa, kur kas mažesnis.
Be jokios abejonės savo pasiektais veiklos rezultatais per antrą ketvirtį pradžiugino Latvijos vaistų gamintoja Grindeks. Tiek jos pajamos, tiek EBITDA pelnas, skirtingai nei per pirmą ketvirtį, ūgtelėjo, be to, pozityvumo prideda tas faktas, jog pelno prieaugis buvo gerokai didesnis nei pajamų. Pagrindinė spartesnio EBITDA pelno augimo priežastis - tai mažėjusios išlaidos, kai tuo tarpu pajamos kaip minėta pasistiebė. Ir toliau savo veiklos rezultatais džiugina du bankai, t.y. Šiaulių Bankas ir LHV Group. Jų atveju pelnai taip pat ūgtelėjo sparčiau už pajamas.
Taip pat per antrą šių metų ketvirtį veiklos rezultatų prieaugiu pasižymėjo Tallinna Kaubamaja, Apranga, Latvijas kugnieciba bei SAF Tehnika. Reikėtų išskirti ir Baltika bendrovę, nors jos pajamos kiek smuktelėjo, tačiau EBITDA pelno prieaugis buvo solidus. Kompanijai pavyko optimizuoti savo veiklą ir išlaidas, na o ateities rezultatai parodys ar tai bus tvari tendencija. Tą patį galima pasakyti ir apie pieno produkcijos gamintoją Žemaitijos Pieną, kuris lyginant su konkurentais savo veiklos srityje bent pagal EBITDA pelno pokytį sugebėjo pastebimai išsiskirti, tiesa, šios bendrovės vadovybė siekia pasitraukti iš biržos.
Deja, tačiau netrūksta ir tų bendrovių, kurių veiklos rezultatai gan pastebimai suprastėjo. Gerokai smuktelėjo Latvijas Gaze pajamos ir pelnas, o kas blogiausia, jog EBITDA pelnas krito žymiai labiau nei pajamos. Be jokios abejonės neigiamai bendrovės veiklos rezultatus paveikė smukusi dujų kaina. Ta pati tendencija, jog pelnai krito sparčiau už pajamas, buvo fiksuojama ir Rokiškio Sūrio, Tallink Grupp, Valmieras stikla skiedra, Grigeo Grigiškės ir Klaipėdos Naftos atvejais. Taip pat pablogėjo ir statybų bendrovės Merko Ehitus veiklos rezultatai. Verta atkreipti dėmesį ir į tokias bendrovės kaip Nordecon, Vilkyškių pieninė, Linas Agro Group bei Olympic Entertainment Group, kurių pajamos nors ir ūgtelėjo, tačiau EBITDA pelnai pastebimai smuktelėjo.
Kalbant apie EBITDA pelningumą, tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių šio rodiklio mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su pirmu ketvirčiu, pasistiebė ir gan pastebimai. Tiesa, toks palyginimas yra tik sąlyginis, nes veikia sezoninis veiksnys. Tuo tarpu lyginant ši rodiklį su didžiųjų Lenkijos, Vokietijos ir Amerikos įmonių ir bankų bendrais atitinkamais medianiniais rodikliais, deja, tačiau Baltijos šalių atstovių atveju jis yra mažiausias.
Pramonės įmonių bendra EBITDA marža per praėjusį ketvirtį lyginant su pirmu ketvirčiu, daugiau nei padvigubėjo, tačiau buvo mažesnė už paslaugų atstovių atitinkamą rodiklį, kuris per minimą laikotarpį kiek sumažėjo. Maisto ir finansų sektorių atstovių EBITDA maržų medianos ūgtelėjo, tuo tarpu kalbant atskirai apie tris Baltijos šalis, tai didžiausiu minėtu rodikliu tiek per praėjusį ketvirtį, tiek per ankstesnį pasižymėjo Latvijos atstovės, o antroji pozicija atiteko mūsų šalies įmonėms. Latvijos atveju bendra EBITDA maržų mediana krito, tuo tarpu kitų dviejų Baltijos šalių - priešingai, pakilo.
Didžiausiu EBITDA pelningumu per antrą šių metų ketvirtį pasižymėjo transportavimo jūromis kompanija Latvijas kugnieciba, Estijos vandens tiekėja Tallinna Vesi, o tarp Lietuvos atstovių išsiskyrė Šiaulių Bankas. Tiesa, visais trim atvejais lyginant su pirmu ketvirčiu EBITDA maržos smuktelėjo. Tuo tarpu mažiausiu minimu rodikliu pasižymėjo Rokiškio Sūris, Nordecon ir Linas Agro Group, na o nekilnojamo turto projektų plėtotojos Pro Kapital Grupp atveju šis rodiklis apskritai antrą ketvirtį iš eilės buvo neigiamas.
Vertinant bendrą OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių bendrojo likvidumo medianos rodiklį, tai jis yra didesnis tiek lyginant su Lenkijos WIG20, tiek su Vokietijos DAX bei Amerikos Dow Jones Industrial Average indeksų atitinkamais rodikliais. Minimas pramonės atstovių medianos rodiklis yra pastebimai didesnis nei paslaugų šakos atstovių. Tuo tarpu tarp atskirų šalių atstovių didžiausiu bendrojo likvidumo rodikliu per antrą šių metų ketvirtį pasižymėjo Latvijos įmonės, o Lietuvos ir Estijos minimas medianinis rodiklis buvo iš esmės toks pats.
Tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių per praėjusį ketvirtį didžiausiu bendrojo likvidumo rodikliu galėjo pasigirti kompanija iš Latvijos SAF Tehnika, dar viena bendrovė iš šios šalies Latvijas Gaze bei kompanija iš Estijos PRFoods. Tarp įmonių iš Lietuvos didžiausiu minimu rodikliu pasižymi Rokiškio Sūris. Mažiausias bendrojo likvidumo rodiklis buvo pas Latvijas kugnieciba, Tallink Grupp ir Vilkyškių pieninę, be to, praėjusio ketvirčio pabaigoje buvo ir dar keletas bendrovių, kurių trumpalaikis turtas bent duotuoju momentu buvo mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus.
Šioje apžvalgoje aptariamo indekso atstovių santykiniai finansiniai rinkos vertės rodikliai, t.y. P/E, P/S ir P/BV, kalbant apie bendrus medianinius, bent šiuo metu yra iš ties žemi ir žemiausi tiek lyginant su Lenkijos, tiek su Vokietijos bei Amerikos didžiųjų įmonių ir bankų bendrais atitinkamais medianianiais rodikliais. Tiesa, toks palyginimas yra tik sąlyginis, nes paminėtų šalių akcijų rinkų apžvalgos buvo atliktos keletą savaičių anksčiau ir rinkos vertės rodikliai pateikti pagal tuo metu buvusias bendrovių ir bankų akcijų kainas.
Vertinant pramonės ir paslaugų šakų narių rinkos vertės santykinių rodiklių medianas, matome, kad medianinio P/E rodiklio atveju jis pas pramonės atstovės yra didesnis, tuo tarpu paslaugų atstovės pasižymi didesniais P/S ir P/BV medianiniais rodikliais. Tas pats pasakytina ir lyginant maisto gamintojų ir finansų sektoriaus atstovių atitinkamų rodiklių medianas. Tarp Baltijos šalių šiuo metu mažiausiais rinkos vertės rodikliais pasižymi Latvijos kompanijos, kurios įeina į OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtį, na o Estijos atstovių minimi rodikliai iš esmės didžiausi.
Nuo šių metų pradžios tarp šioje apžvalgoje nagrinėjamų kompanijų ir bankų didesniosios dalies, t.y. septyniolikos akcijos pabrango, vienos įmonės rinkos vertė nepakito, na o ir tik dešimties bendrovių akcijų kainos smuktelėjo. Per praėjusius metus šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 12. Bendra akcijų pokyčių mediana šiais metais yra teigiama, be to, tokia pat ji buvo ir per visus praėjusius metus, tačiau pats procentinis rodiklis buvo didesnis.
Pramonės įmonių bendra teigiama akcijų kainų pokyčių mediana yra mažesnė už atitinkamą paslaugų šakos atstovių rodiklį. Maisto produktų gamintojų minimas rodiklis kaip ir praėjusiais metais ir toliau išlieka neigiamas, o finansų sektoriaus atstovių - priešingai, teigiamas. Latvijos bendrovių, kurios įeina į šioje apžvalgoje apžvelgiamą indeksą, akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama bei be to didžiausia tarp trijų Baltijos šalių. Lietuvos atstovių minimas rodiklis bent šiuo metu yra mažiausias.
Labiausiai šiais metais gali džiaugtis investavę į Silvano Fashion Group ir Klaipėdos Naftos bendrovių akcijas, nes jų vertės per šiuos metus jau pašoko net virš šešiasdešimt procentų. Šiaulių Banko rinkos vertė per minimą laikotarpį taip pat pakilo solidžiai, t.y. net 46,2 procento, kiek daugiau nei penktadaliu pabrango Žemaitijos Pieno akcijos. Didžiausia autsaiderė bent šiuo metu tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių yra Latvijas Gaze, kurios akcijų kai nuo metų pradžios smuktelėjo kiek daugiau nei trisdešimt procentų. Tiesa, šios bendrovės akcijų kainos kritimą pagrinde lėmė rugpjūčio mėnesį pasirodžiusi informacija apie jos reorganizavimą, t.y. išskaidymą į dvi atskiras įmones. Kitos kompanijos iš Latvijos Grindeks akcijos taip pat atsidūrė tarp labiausiai pigusių, tačiau jų vertė krito gerokai mažiau nei prieš tai minėtos įmonės, t.y. tik virš vienuolikos procentų.
Silvano Fashion Group pozicijoje po maždaug dvejus su puse metų trukusio nuosmukio tęsiasi nuo 2015 metų pavasario prasidėjęs pakilimas, tačiau dabartinė kainos augimo banga labai tikėtina, jog artėja prie pabaigos ir galime sulaukti rimtesnės korekcijos - pelnų realizavimo.
Grindeks akcijų kursas rugpjūčio mėnesį ištrūko iš ilgalaikio kritimo kanalo, kuris tęsėsi nuo pat 2014 metų pradžios, pro viršutinę jo dalį. Tai labai svarbus momentas. Kol kas sunku pasakyti ar jau pasiektas buvusio kritimo tvirtas dugnas, o gal dar bus vienas bandymas ji patęstuoti. Tai gali paaiškėti artimiausiais mėnesiais.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų pokyčiai, tiek EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T) bei bendruosius likvidumus (BL).
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių savo ketvirčio ataskaitų nuo šių metų neskelbia Rokiškio Sūris ir Žemaitijos Pienas, tad ten kur antras ketvirtis yra pateikti jų pirmojo šių metų pusmečio, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, veiklos rezultatų (pajamų ir EBITDA pelnų) pokyčiai procentais. Žemaitijos Pienas savo pirmojo pusmečio ataskaitoje pateikė ir antrojo ketvirčio pelno ir nuostolių ataskaitą, tačiau pagal ją nėra galimybės apskaičiuoti antrojo ketvirčio EBITDA pelną.
Be to, OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtyje įvyko pokyčiai. Į jį buvo įtrauktas LHV Group bankas ir Nordecon statybų bendrovė iš Estijos. Iš indekso iškrito INVL Technology.
Kaip įprasta, šią apžvalgą pradedame nuo paprasčiausios statistikos. Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, penkiolikos OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių pajamos paaugo, na o trylikos smuktelėjo. Ketvirtį prieš tai šis santykis siekė atitinkamai 17 ir 9, o prieš metus per antrą ketvirtį sudarė atitinkamai 17 ir 11. Tad per antrą šių metų ketvirtį padėtis kiek pablogėjo, tačiau pažvelgus į bendrą pajamų pokyčių mediana, vaizdas priešingas, nors visais trim atvejais ji yra teigiama, tačiau per praėjusį ketvirtį šis teigiamas procentinis rodiklis ūgtelėjo ir buvo dvigubai didesnis nei per pirmą ketvirtį, o tai jau pozityvus reiškinys.
Dabar pats metas pakalbėti apie EBITDA pelną. Taigi, per praėjusį ketvirtį, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, tarp minimo indekso narių trylikos šis pelnas paaugo, na o didesniosios dalies, t.y. keturiolikos atveju smuktelėjo. Per pirmą šių metų ketvirtį šis santykis buvo kiek pozityvesnis (vienuolika ir dešimt) ir tą liudija bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, kuri per minimą laikotarpį buvo teigiama, tačiau jau per antrą ketvirtį tapo neigiama. Tiesa, prieš metus per antrą ketvirtį šio medianinio rodiklio neigiama reikšmė buvo dar didesnė. Tuomet dvylikos aptariamų kompanijų ir bankų EBITDA pelnas ūgtelėjo, o penkiolikos atveju buvo fiksuojamas nuosmukis.
Pažvelgus į pramonės atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianas, matome, kad lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu, neigiamas pajamų pokytis kiek padidėjo, tačiau EBITDA pelnų pokyčių mediana jau tapo teigiama, kai ketvirtį prieš tai buvo gerokai neigiama. Tuo tarpu lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu, abiem atvejais padėtis pasitaisė ir tai yra pozityvu. Paslaugų atstovių atveju abu rodikliai išliko teigiami, tiesa, EBITDA pelnų pokyčių teigiama mediana pastebimai sumažėjo tiek lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu, tiek lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu.
Tarp sektorių atstovių, kurių daugiausiai yra OMX Baltic Benchmark GI indekse, pozityviai išsiskyrė tiek maisto produktų gamintojai, tiek ir finansų institucijos. Nors maisto sektoriaus atstovių pajamų pokyčių mediana ir toliau išlieka neigiama, tačiau pats neigiamas rodiklis pastebimai sumažėjo tiek lyginant su pirmu ketvirčiu, tiek su antru praėjusių metų ketvirčiu, o EBITDA pelnų pokyčių mediana jau tapo teigiama ir tai žinoma yra pozityvu. Finansų sektoriaus atstovių pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos išliko procentine išraiška pastebimai teigiamos. Ypač lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pašoko EBITDA pelnų pokyčių mediana.
Kalbant apie visas tris Baltijos šalis atskirai, čia jau padėtis kiek kitokia. Bent jau lyginant su pirmu ketvirčiu Lietuvos įmonių EBITDA pelnų bendra pokyčių mediana suprastėjo, t.y. ji tapo neigiama, o pajamų kiek padidėjo, tačiau lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu, abiem atvejais padėtis pasitaisė, o tai džiugina. Estijos atveju jau tik negatyvas, nes pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos per antrą šių metų ketvirtį tapo neigiamos, kai ketvirtį prieš tai ir prieš metus jos buvo teigiamos. Tuo tarpu kalbant apie Latvija - viskas atvirkščiai nei prieš tai minėtu atveju, o tai kaip tik pozityvu.
Tarp šioje apžvalgoje nagrinėjamo indekso atstovių per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, keletas kompanijų ir du bankai gali pasigirti solidžiais pajamų ir EBITDA pelnų prieaugiais. TEO LT atveju tą žinoma lėmė susijungimas su Omnitel. Korekcija nebuvo daryta, nes bendrovė savo pateiktoje pelno ir nuostolių ataskaitoje irgi jos neatliko. Vertinant palyginamus duomenis, irgi buvo fiksuojamas tiek pajamų, tiek EBITDA pelno prieaugis, tiesa, kur kas mažesnis.
Be jokios abejonės savo pasiektais veiklos rezultatais per antrą ketvirtį pradžiugino Latvijos vaistų gamintoja Grindeks. Tiek jos pajamos, tiek EBITDA pelnas, skirtingai nei per pirmą ketvirtį, ūgtelėjo, be to, pozityvumo prideda tas faktas, jog pelno prieaugis buvo gerokai didesnis nei pajamų. Pagrindinė spartesnio EBITDA pelno augimo priežastis - tai mažėjusios išlaidos, kai tuo tarpu pajamos kaip minėta pasistiebė. Ir toliau savo veiklos rezultatais džiugina du bankai, t.y. Šiaulių Bankas ir LHV Group. Jų atveju pelnai taip pat ūgtelėjo sparčiau už pajamas.
Taip pat per antrą šių metų ketvirtį veiklos rezultatų prieaugiu pasižymėjo Tallinna Kaubamaja, Apranga, Latvijas kugnieciba bei SAF Tehnika. Reikėtų išskirti ir Baltika bendrovę, nors jos pajamos kiek smuktelėjo, tačiau EBITDA pelno prieaugis buvo solidus. Kompanijai pavyko optimizuoti savo veiklą ir išlaidas, na o ateities rezultatai parodys ar tai bus tvari tendencija. Tą patį galima pasakyti ir apie pieno produkcijos gamintoją Žemaitijos Pieną, kuris lyginant su konkurentais savo veiklos srityje bent pagal EBITDA pelno pokytį sugebėjo pastebimai išsiskirti, tiesa, šios bendrovės vadovybė siekia pasitraukti iš biržos.
Deja, tačiau netrūksta ir tų bendrovių, kurių veiklos rezultatai gan pastebimai suprastėjo. Gerokai smuktelėjo Latvijas Gaze pajamos ir pelnas, o kas blogiausia, jog EBITDA pelnas krito žymiai labiau nei pajamos. Be jokios abejonės neigiamai bendrovės veiklos rezultatus paveikė smukusi dujų kaina. Ta pati tendencija, jog pelnai krito sparčiau už pajamas, buvo fiksuojama ir Rokiškio Sūrio, Tallink Grupp, Valmieras stikla skiedra, Grigeo Grigiškės ir Klaipėdos Naftos atvejais. Taip pat pablogėjo ir statybų bendrovės Merko Ehitus veiklos rezultatai. Verta atkreipti dėmesį ir į tokias bendrovės kaip Nordecon, Vilkyškių pieninė, Linas Agro Group bei Olympic Entertainment Group, kurių pajamos nors ir ūgtelėjo, tačiau EBITDA pelnai pastebimai smuktelėjo.
Kalbant apie EBITDA pelningumą, tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių šio rodiklio mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su pirmu ketvirčiu, pasistiebė ir gan pastebimai. Tiesa, toks palyginimas yra tik sąlyginis, nes veikia sezoninis veiksnys. Tuo tarpu lyginant ši rodiklį su didžiųjų Lenkijos, Vokietijos ir Amerikos įmonių ir bankų bendrais atitinkamais medianiniais rodikliais, deja, tačiau Baltijos šalių atstovių atveju jis yra mažiausias.
Pramonės įmonių bendra EBITDA marža per praėjusį ketvirtį lyginant su pirmu ketvirčiu, daugiau nei padvigubėjo, tačiau buvo mažesnė už paslaugų atstovių atitinkamą rodiklį, kuris per minimą laikotarpį kiek sumažėjo. Maisto ir finansų sektorių atstovių EBITDA maržų medianos ūgtelėjo, tuo tarpu kalbant atskirai apie tris Baltijos šalis, tai didžiausiu minėtu rodikliu tiek per praėjusį ketvirtį, tiek per ankstesnį pasižymėjo Latvijos atstovės, o antroji pozicija atiteko mūsų šalies įmonėms. Latvijos atveju bendra EBITDA maržų mediana krito, tuo tarpu kitų dviejų Baltijos šalių - priešingai, pakilo.
Didžiausiu EBITDA pelningumu per antrą šių metų ketvirtį pasižymėjo transportavimo jūromis kompanija Latvijas kugnieciba, Estijos vandens tiekėja Tallinna Vesi, o tarp Lietuvos atstovių išsiskyrė Šiaulių Bankas. Tiesa, visais trim atvejais lyginant su pirmu ketvirčiu EBITDA maržos smuktelėjo. Tuo tarpu mažiausiu minimu rodikliu pasižymėjo Rokiškio Sūris, Nordecon ir Linas Agro Group, na o nekilnojamo turto projektų plėtotojos Pro Kapital Grupp atveju šis rodiklis apskritai antrą ketvirtį iš eilės buvo neigiamas.
Vertinant bendrą OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių bendrojo likvidumo medianos rodiklį, tai jis yra didesnis tiek lyginant su Lenkijos WIG20, tiek su Vokietijos DAX bei Amerikos Dow Jones Industrial Average indeksų atitinkamais rodikliais. Minimas pramonės atstovių medianos rodiklis yra pastebimai didesnis nei paslaugų šakos atstovių. Tuo tarpu tarp atskirų šalių atstovių didžiausiu bendrojo likvidumo rodikliu per antrą šių metų ketvirtį pasižymėjo Latvijos įmonės, o Lietuvos ir Estijos minimas medianinis rodiklis buvo iš esmės toks pats.
Tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių per praėjusį ketvirtį didžiausiu bendrojo likvidumo rodikliu galėjo pasigirti kompanija iš Latvijos SAF Tehnika, dar viena bendrovė iš šios šalies Latvijas Gaze bei kompanija iš Estijos PRFoods. Tarp įmonių iš Lietuvos didžiausiu minimu rodikliu pasižymi Rokiškio Sūris. Mažiausias bendrojo likvidumo rodiklis buvo pas Latvijas kugnieciba, Tallink Grupp ir Vilkyškių pieninę, be to, praėjusio ketvirčio pabaigoje buvo ir dar keletas bendrovių, kurių trumpalaikis turtas bent duotuoju momentu buvo mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus.
Šioje apžvalgoje aptariamo indekso atstovių santykiniai finansiniai rinkos vertės rodikliai, t.y. P/E, P/S ir P/BV, kalbant apie bendrus medianinius, bent šiuo metu yra iš ties žemi ir žemiausi tiek lyginant su Lenkijos, tiek su Vokietijos bei Amerikos didžiųjų įmonių ir bankų bendrais atitinkamais medianianiais rodikliais. Tiesa, toks palyginimas yra tik sąlyginis, nes paminėtų šalių akcijų rinkų apžvalgos buvo atliktos keletą savaičių anksčiau ir rinkos vertės rodikliai pateikti pagal tuo metu buvusias bendrovių ir bankų akcijų kainas.
Vertinant pramonės ir paslaugų šakų narių rinkos vertės santykinių rodiklių medianas, matome, kad medianinio P/E rodiklio atveju jis pas pramonės atstovės yra didesnis, tuo tarpu paslaugų atstovės pasižymi didesniais P/S ir P/BV medianiniais rodikliais. Tas pats pasakytina ir lyginant maisto gamintojų ir finansų sektoriaus atstovių atitinkamų rodiklių medianas. Tarp Baltijos šalių šiuo metu mažiausiais rinkos vertės rodikliais pasižymi Latvijos kompanijos, kurios įeina į OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtį, na o Estijos atstovių minimi rodikliai iš esmės didžiausi.
Nuo šių metų pradžios tarp šioje apžvalgoje nagrinėjamų kompanijų ir bankų didesniosios dalies, t.y. septyniolikos akcijos pabrango, vienos įmonės rinkos vertė nepakito, na o ir tik dešimties bendrovių akcijų kainos smuktelėjo. Per praėjusius metus šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 12. Bendra akcijų pokyčių mediana šiais metais yra teigiama, be to, tokia pat ji buvo ir per visus praėjusius metus, tačiau pats procentinis rodiklis buvo didesnis.
Pramonės įmonių bendra teigiama akcijų kainų pokyčių mediana yra mažesnė už atitinkamą paslaugų šakos atstovių rodiklį. Maisto produktų gamintojų minimas rodiklis kaip ir praėjusiais metais ir toliau išlieka neigiamas, o finansų sektoriaus atstovių - priešingai, teigiamas. Latvijos bendrovių, kurios įeina į šioje apžvalgoje apžvelgiamą indeksą, akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama bei be to didžiausia tarp trijų Baltijos šalių. Lietuvos atstovių minimas rodiklis bent šiuo metu yra mažiausias.
Labiausiai šiais metais gali džiaugtis investavę į Silvano Fashion Group ir Klaipėdos Naftos bendrovių akcijas, nes jų vertės per šiuos metus jau pašoko net virš šešiasdešimt procentų. Šiaulių Banko rinkos vertė per minimą laikotarpį taip pat pakilo solidžiai, t.y. net 46,2 procento, kiek daugiau nei penktadaliu pabrango Žemaitijos Pieno akcijos. Didžiausia autsaiderė bent šiuo metu tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių yra Latvijas Gaze, kurios akcijų kai nuo metų pradžios smuktelėjo kiek daugiau nei trisdešimt procentų. Tiesa, šios bendrovės akcijų kainos kritimą pagrinde lėmė rugpjūčio mėnesį pasirodžiusi informacija apie jos reorganizavimą, t.y. išskaidymą į dvi atskiras įmones. Kitos kompanijos iš Latvijos Grindeks akcijos taip pat atsidūrė tarp labiausiai pigusių, tačiau jų vertė krito gerokai mažiau nei prieš tai minėtos įmonės, t.y. tik virš vienuolikos procentų.
Silvano Fashion Group pozicijoje po maždaug dvejus su puse metų trukusio nuosmukio tęsiasi nuo 2015 metų pavasario prasidėjęs pakilimas, tačiau dabartinė kainos augimo banga labai tikėtina, jog artėja prie pabaigos ir galime sulaukti rimtesnės korekcijos - pelnų realizavimo.
Grindeks akcijų kursas rugpjūčio mėnesį ištrūko iš ilgalaikio kritimo kanalo, kuris tęsėsi nuo pat 2014 metų pradžios, pro viršutinę jo dalį. Tai labai svarbus momentas. Kol kas sunku pasakyti ar jau pasiektas buvusio kritimo tvirtas dugnas, o gal dar bus vienas bandymas ji patęstuoti. Tai gali paaiškėti artimiausiais mėnesiais.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).