versija spausdinimui
(0)
Eurostat paskelbtais duomenimis, euro zonoje jau trečią mėnesį iš eilės fiksuotas pramonės veiklos apimčių kritimas, o mūsų šalyje tai nutiko antrą mėnesį iš eilės.
Birželį palyginus su ankstesniu mėnesiu, bendroje valiutos zonoje pramonės apimtys krito 0.1 procento, kai gegužę traukėsi 0.9 procento. Laukta, kad šįkart šis rodiklis paaugs vidutiniškai 0.4 procento. Lietuvoje pramonės veiklos apimtys per pirmąjį vasaros mėnesį smuko 2.2 procento, arba dvigubai labiau nei mėnesį prieš tai, kai Europos sąjungoje nepakito, nors gegužę krito 1.2 procento.
Euro zonoje, remiantis Eurostat duomenimis, minimą mėnesį tarpinių prekių gamyba pakilo 0.7 procento, energijos - 1.9 procento, kapitalo prekių - 0.9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 3.8 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių buvo pagaminta 2.5 procento mažiau. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba augo 0.7 procento, energijos - 1.4 procento, kapitalo prekių - 0.9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 3.2 procento, kai kasdieninio vartojimo prekių susitraukė dviem procentais.
Tarp sąjungos šalių per šeštąjį šių metų mėnesį pramonės produkcija labiausiai smuko Airijoje (7.8 procento) bei Belgijoje (6.5 procento), o daugiausiai augo Rumunijoje (keturiais procentais) ir Suomijoje (3.6 procento).
Palyginus su praėjusių metų birželiu, Lietuvoje pramonė augo 0.2 procento, tiesa, mėnesį prieš tai prieaugis dar siekė net penkis procentus. Euro zonoje metinis šio rodiklio kritimas padidėjo nuo 3.3 iki 3.9 procento, o Europos sąjungoje - nuo 2.9 iki 3.2 procento.
Per metus euro zonoje tarpinių prekių gamyba krito 1.5 procento, energijos augo 2.6 procento, kapitalo prekių smuko 7.8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 2.1 procento, kai kasdieninio vartojimo prekių gamyba padidėjo 0.1 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba susitraukė 1.2 procento, energijos augo 2.6 procento, kapitalo prekių susitraukė 7.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - dviem procentais, o štai kasdieninio vartojimo prekių augo 0.9 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, palyginus su 2023 metų birželiu, Airijoje pramonė smuko 17.4 procento, o Kroatijoje - 8.3 procento, kai labiausiai augo Graikijoje (9.5 procento) bei Kipre (8.8 procento).
Birželį palyginus su ankstesniu mėnesiu, bendroje valiutos zonoje pramonės apimtys krito 0.1 procento, kai gegužę traukėsi 0.9 procento. Laukta, kad šįkart šis rodiklis paaugs vidutiniškai 0.4 procento. Lietuvoje pramonės veiklos apimtys per pirmąjį vasaros mėnesį smuko 2.2 procento, arba dvigubai labiau nei mėnesį prieš tai, kai Europos sąjungoje nepakito, nors gegužę krito 1.2 procento.
Euro zonoje, remiantis Eurostat duomenimis, minimą mėnesį tarpinių prekių gamyba pakilo 0.7 procento, energijos - 1.9 procento, kapitalo prekių - 0.9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 3.8 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių buvo pagaminta 2.5 procento mažiau. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba augo 0.7 procento, energijos - 1.4 procento, kapitalo prekių - 0.9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 3.2 procento, kai kasdieninio vartojimo prekių susitraukė dviem procentais.
Tarp sąjungos šalių per šeštąjį šių metų mėnesį pramonės produkcija labiausiai smuko Airijoje (7.8 procento) bei Belgijoje (6.5 procento), o daugiausiai augo Rumunijoje (keturiais procentais) ir Suomijoje (3.6 procento).
Palyginus su praėjusių metų birželiu, Lietuvoje pramonė augo 0.2 procento, tiesa, mėnesį prieš tai prieaugis dar siekė net penkis procentus. Euro zonoje metinis šio rodiklio kritimas padidėjo nuo 3.3 iki 3.9 procento, o Europos sąjungoje - nuo 2.9 iki 3.2 procento.
Per metus euro zonoje tarpinių prekių gamyba krito 1.5 procento, energijos augo 2.6 procento, kapitalo prekių smuko 7.8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 2.1 procento, kai kasdieninio vartojimo prekių gamyba padidėjo 0.1 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba susitraukė 1.2 procento, energijos augo 2.6 procento, kapitalo prekių susitraukė 7.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - dviem procentais, o štai kasdieninio vartojimo prekių augo 0.9 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, palyginus su 2023 metų birželiu, Airijoje pramonė smuko 17.4 procento, o Kroatijoje - 8.3 procento, kai labiausiai augo Graikijoje (9.5 procento) bei Kipre (8.8 procento).