versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinio banko atstovai, kaip ir buvo laukta, šiandien nusprendė savo palūkanų normas sumažinti dar 25 baziniais punktais. Tai antrasis kirpimas po atlikto pirmojo birželio mėnesį. Spaudos konferencijos metu ECB vadovė leido suprasti, jog mažai tikėtinas palūkanų mažinimas per artimiausią posėdį spalį.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė 25 baziniais punktais sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe. Tai palūkanų norma, kuria Valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį. Atsižvelgiant į Valdančiosios tarybos naujausią infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą, dabar tikslinga žengti dar vieną ribojamosios pinigų politikos švelninimo žingsnį“ - rašoma ECB pranešime.
Be to, kaip buvo skelbta šių metų kovo 13 dieną atlikus operacinės sistemos peržiūrą, nustatytas 15 bazinių punktų skirtumas tarp pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos ir palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe. Skirtumas tarp palūkanų normos už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe ir pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos nesikeis ir bus 25 baziniai punktai. Atitinkamai, palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe bus sumažinta iki 3,50 procento. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma naudojantis ribinio skolinimosi galimybe bus sumažintos iki atitinkamai 3,65 ir 3,90 procento. Šie pakeitimai įsigalios 2024 metų rugsėjo 18 dieną.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų lygį vidutiniu laikotarpiu. Pinigų politikos palūkanų normas ji palaikys pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad būtų pasiektas šis tikslas. Valdančioji taryba sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Jos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia euro zonos monetarinės politikos vykdytojai.
Kalbant apie Turto pirkimo programą (TPP), jos portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Eurosistema nebereinvestuoja visų pagrindinių sumų, gautų ir iš pagal Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Taip SPPP portfelis mažinamas po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvesticijas pagal SPPP 2024 metų pabaigoje. Valdančioji taryba ir toliau laikysis lankstumo principo reinvestuojant sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui.
Tuo pačiu informuojama, jog bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir pagal jas pasiskolintų sumų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
ECB pranešime pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimas. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Europos Centrinio banko atstovai atkreipia dėmesį, jog naujausi infliacijos duomenys iš esmės atitiko lūkesčius, o naujausios ECB ekspertų prognozės patvirtina ankstesnį infliacijos perspektyvos vertinimą. Numatoma, kad antroje šių metų pusėje infliacija vėl padidės, iš dalies dėl to, kad, apskaičiuojant metinį infliacijos lygį, nebebus atsižvelgiama į ankstesnius staigius energijos kainų kritimus. Kitų metų antrąjį pusmetį infliacija turėtų sumažėti iki mūsų siekiamo lygio. Vidaus infliacija tebėra didelė, nes darbo užmokestis vis dar sparčiai kyla. Kita vertus, slūgsta darbo sąnaudų spaudimas, o pelnas iš dalies slopina didesnio darbo užmokesčio poveikį infliacijai. Finansavimo sąlygos vis dar yra griežtos, o ekonominis aktyvumas tebėra vangus dėl menko privačiojo vartojimo ir investicijų. Palyginti su birželio mėnesio prognozėmis, dabar numatomas truputį lėtesnis augimas, daugiausia dėl numatomo mažesnio vidaus paklausos poveikio kelis ateinančius ketvirčius.
Taigi, remiantis atnaujintomis ECB euro zonos makroekonominėmis prognozėmis, palyginus su buvusiomis birželį, šių ir kitų metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozės sumažintos po 0,1 procento iki atitinkamai 0,8 bei 1,3 procento. Tuo tarpu metinės infliacijos nepakito ir siekia atitinkamai 2,5 bei 2,2 procento, be to, nepakeistos ir bedarbystės prognozės, t.y. tiek 2024 metais, tiek 2025 metais ji turėtų siekti 6,5 procento.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė pranešė, jog šiandieninis sprendimas mažinti palūkanas buvo priimtas vieningai. Tolesnius sprendimus be jokios abejonės ir toliau lems naujausi makroekonominiai duomenys ir jų tendencija.
„Manėme, kad atsižvelgiant į tą laipsnišką deinfliacijos procesą, visiškai tikslinga sumažinti pinigų politikos apribojimo laipsnį“ – sakė ji.
Tuo pačiu Christine Lagarde atkreipė dėmesį, kad iki kito ECB atstovų posėdžio monetarinės politikos klausimais bus tik šešios savaitės, o tai labai mažas laiko tarpas. Ji leido suprasti, jog mažai tikėtina, kad jo metu bus priimtas sprendimas dar labiau švelninti pinigų politiką, nes tiesiog tai per trumpas laikotarpis įvykti didesniems bei esminiams pokyčiams makroekonominėje srityje.
Artimiausias ECB atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas spalio 17 dieną ir jis vyks Slovėnijoje, Liublijanos mieste.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė 25 baziniais punktais sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe. Tai palūkanų norma, kuria Valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį. Atsižvelgiant į Valdančiosios tarybos naujausią infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą, dabar tikslinga žengti dar vieną ribojamosios pinigų politikos švelninimo žingsnį“ - rašoma ECB pranešime.
Be to, kaip buvo skelbta šių metų kovo 13 dieną atlikus operacinės sistemos peržiūrą, nustatytas 15 bazinių punktų skirtumas tarp pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos ir palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe. Skirtumas tarp palūkanų normos už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe ir pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos nesikeis ir bus 25 baziniai punktai. Atitinkamai, palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe bus sumažinta iki 3,50 procento. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma naudojantis ribinio skolinimosi galimybe bus sumažintos iki atitinkamai 3,65 ir 3,90 procento. Šie pakeitimai įsigalios 2024 metų rugsėjo 18 dieną.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų lygį vidutiniu laikotarpiu. Pinigų politikos palūkanų normas ji palaikys pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad būtų pasiektas šis tikslas. Valdančioji taryba sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Jos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia euro zonos monetarinės politikos vykdytojai.
Kalbant apie Turto pirkimo programą (TPP), jos portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Eurosistema nebereinvestuoja visų pagrindinių sumų, gautų ir iš pagal Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Taip SPPP portfelis mažinamas po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvesticijas pagal SPPP 2024 metų pabaigoje. Valdančioji taryba ir toliau laikysis lankstumo principo reinvestuojant sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui.
Tuo pačiu informuojama, jog bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir pagal jas pasiskolintų sumų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
ECB pranešime pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimas. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Europos Centrinio banko atstovai atkreipia dėmesį, jog naujausi infliacijos duomenys iš esmės atitiko lūkesčius, o naujausios ECB ekspertų prognozės patvirtina ankstesnį infliacijos perspektyvos vertinimą. Numatoma, kad antroje šių metų pusėje infliacija vėl padidės, iš dalies dėl to, kad, apskaičiuojant metinį infliacijos lygį, nebebus atsižvelgiama į ankstesnius staigius energijos kainų kritimus. Kitų metų antrąjį pusmetį infliacija turėtų sumažėti iki mūsų siekiamo lygio. Vidaus infliacija tebėra didelė, nes darbo užmokestis vis dar sparčiai kyla. Kita vertus, slūgsta darbo sąnaudų spaudimas, o pelnas iš dalies slopina didesnio darbo užmokesčio poveikį infliacijai. Finansavimo sąlygos vis dar yra griežtos, o ekonominis aktyvumas tebėra vangus dėl menko privačiojo vartojimo ir investicijų. Palyginti su birželio mėnesio prognozėmis, dabar numatomas truputį lėtesnis augimas, daugiausia dėl numatomo mažesnio vidaus paklausos poveikio kelis ateinančius ketvirčius.
Taigi, remiantis atnaujintomis ECB euro zonos makroekonominėmis prognozėmis, palyginus su buvusiomis birželį, šių ir kitų metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozės sumažintos po 0,1 procento iki atitinkamai 0,8 bei 1,3 procento. Tuo tarpu metinės infliacijos nepakito ir siekia atitinkamai 2,5 bei 2,2 procento, be to, nepakeistos ir bedarbystės prognozės, t.y. tiek 2024 metais, tiek 2025 metais ji turėtų siekti 6,5 procento.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė pranešė, jog šiandieninis sprendimas mažinti palūkanas buvo priimtas vieningai. Tolesnius sprendimus be jokios abejonės ir toliau lems naujausi makroekonominiai duomenys ir jų tendencija.
„Manėme, kad atsižvelgiant į tą laipsnišką deinfliacijos procesą, visiškai tikslinga sumažinti pinigų politikos apribojimo laipsnį“ – sakė ji.
Tuo pačiu Christine Lagarde atkreipė dėmesį, kad iki kito ECB atstovų posėdžio monetarinės politikos klausimais bus tik šešios savaitės, o tai labai mažas laiko tarpas. Ji leido suprasti, jog mažai tikėtina, kad jo metu bus priimtas sprendimas dar labiau švelninti pinigų politiką, nes tiesiog tai per trumpas laikotarpis įvykti didesniems bei esminiams pokyčiams makroekonominėje srityje.
Artimiausias ECB atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas spalio 17 dieną ir jis vyks Slovėnijoje, Liublijanos mieste.