Baltijos rinkos apžvalga (2 dalis)

» Straipsniai » Apžvalgos
Šioje apžvalgoje panagrinėsime prieš savaitę neapžvelgtų kompanijų finansinius veiklos rodiklius ir jų pokyčius
versija spausdinimui
Autorius: traders.lt Data: 2015-09-19 14:25 Komentarai: (0)
Rugpjūčio pabaigoje Baltijos biržose kotiruojamos bendrovės, kurios iki tol dar nebuvo spėjusios to padaryti, paskelbė savo antrojo šių metų ketvirčio veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta, buvo ir tų kompanijų, kurios savo veiklos rezultatus pastebimai pagerino, bei tuo pačiu buvo ir tų, kurių veiklos rezultatai pablogėjo, arba pakito nežymiai. Šioje apžvalgoje panagrinėsime prieš savaitę neapžvelgtų kompanijų finansinius veiklos rodiklius ir jų pokyčius.

Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų šių metų antrojo ketvirčio finansinius veiklos rezultatus, mes šįkart orientuosimės į tas bendroves, kurios neįeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą. Jų akcijos yra mažiau likvidesnes, be to, daugelio iš jų prekyba nevyksta itin aktyviai, tad į tai taip pat reiktų atsižvelgti ir tai turėti omenyje.

Kaip įprasta statistika. Šįkart mūsų akiratyje trisdešimt viena kompanija. Taigi, per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, keturiolikos bendrovių pajamos pakilo, o šešiolikos sumažėjo. Per pirmą ketvirtį šis santykis siekė atitinkamai 8 ir 19, t.y. buvo prastesnis. Tai akivaizdu ir pagal bendrą pajamų pokyčių mediana, kuri per antrą šių metų ketvirtį nors ir buvo neigiama, tačiau siekė vos 0,2 procento, kai per pirmą ketvirtį irgi buvo neigiama, bet siekė net 10,1 procento.

Per praėjusį ketvirtį tarp nagrinėjamų bendrovių labiausiai pašoko finansinių sektoriaus atstovių pajamos. Didžiausiu pajamų prieaugiu, kuris faktiškai buvo dvigubas, pasižymėjo INVL Baltic Farmland bei Estijos nekilnojamo turto kompanija Arco Vara, na o kiek mažiau, t.y. virš penkiasdešimt procentų pajamos pašoko pas Invalda INVL ir INVL Baltic Real Estate. Tuo tarpu labiausiai per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito INVL Technology pajamos, kurios susitraukė net 96 procentais. Atkreiptinas dėmesys, jog INVL kompanijų atveju, yra gan žema palyginamoji pajamų bazė. Be to, ir vėl pastebimai susitraukė Dvarčionių keramikos minimas rodiklis, kuris šįkart krito virš aštuoniasdešimties procentų. Statybų bendrovės Latvijas tilti pajamos krito 53,1 procento, Ditton pievadkezu rūpnica - 48 procento, Lietuvos jūrų laivininkystės - 37,7 procento.

Kalbant apie EBITDA pelną, tai iš trisdešimt vienos kompanijos, kurių duomenys yra palyginami, dvylikos bendrovių minėtas rodiklis ūgtelėjo, o trylikos sumažėjo. Ketvirtį prieš tai šis santykis siekė atitinkamai 13 ir 11. Tad padėtis šiuo atveju išliko stabili. Tuo tarpu EBITDA pelnų pokyčių mediana šįkart buvo neigiama ir siekė 2,1 procento, kai per pirmą ketvirtį buvo teigiama ir sudarė septynis procentus. Vertinant pagal šį rodiklį, nagrinėjamų bendrovių padėtis bendrai kiek pablogėjo.

Didžiausiu EBITDA pelno prieaugiu, o tiksliau pasakius šuoliu, per minimą laikotarpį pasižymėjo Kauno energija, t.y. šios kompanijos minėtas pelnas pašoko net 6,7 karto. Anykščių vyno EBITDA pelnas pašoko 3,7 karto, INVL Baltic Real Estate - 2,8 karto, INVL Baltic Farmland - 2,7 karto, tuo tarpu įmonių grupės ALITA minimas pelnas pakilo virš aštuoniasdešimt procentų.

Tačiau per antrą šių metų ketvirtį netrūko ir bendrovių, kurių EBITDA pelnas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pastebimai susitraukė. Utenos trikotažo atveju, jis krito net 91,6 procento, Ekspress Grupp EBITDA pelnas sumažėjo beveik penkiasdešimt procentų, Lietuvos energijos gamybos - 46,7 procento, Latvijas tilti irgi panašiai, t.y. susitraukė 46,3 procento.

Taip pat buvo apskaičiuotos trisdešimt vienos kompanijos santykinių finansinių rinkos vertės rodiklių, t.y. P/E, P/BV ir P/S medianos. Jos siekia atitinkamai 12.1, 0.79 ir 0.77. Šie rodikliai iš esmės yra labai panašūs į OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių atitinkamų rodiklių medianas. Kalbant apie šakas, tai pramonės atstovių P/E, P/BV ir P/S rodiklių medianos yra kiek mažesnės už atitinkamus paslaugų atstovių rodiklius. Na o bendrai vertinant pagal minimų rodiklių medianas, šiuo metu mažiausiai įvertinos yra alkoholinių gėrimų gamintojų akcijos.

Nuo šių metų pradžios iš trisdešimt vienos šioje apžvalgoje nagrinėjamos kompanijos, penkiolikos akcijos pabrango, o likusių šešiolikos atpigo. Per praėjusius metus keturiolikos bendrovių akcijos pabrango, dviejų kainos nepakito, na o likusių penkiolikos atpigo. Kadangi ir vienu ir kitu atveju brangusių bei pigusių kompanijų akcijų skaičius panašus, tad nenuostabu, jog bendrovių akcijų kainų pokyčių medianos irgi labai panašios, t.y. pirmuoju atveju šis rodiklis yra labai nežymiai neigiamas ir siekia 0,3 procento, na o antruoju atveju jis nulinis.

Per šiuos metus labiausiai pabrango Ventspils nafta akcijos, kurių kaina, dėl pastaruoju metu buvusio brangimo, kuris susijęs su privalomu oficialiu pasiūlymu supirkti šios bendrovės akcijas, pašoko net 157,52 procento. INVL Technology akcijų kaina per minimą laikotarpį pakilo 45,9 procento, Arco Vara - 29,2 procento, kitos nekilnojamo turto projektų plėtotojos Trigon Property Development akcijos pabrango dvidešimt aštuoniais procentais, o Agrowill Group kaina ūgtelėjo kiek daugiau nei ketvirtadaliu.

Tuo tarpu labiausiai nuo šių metų pradžios tarp nagrinėjamų bendrovių atpigo Įmonių grupės ALITA, Ditton pievadkezu rūpnica, Lietuvos jūrų laivininkystės akcijos, kurių kaina krito penkiasdešimt arba virš penkiasdešimt procentų. Be to, virš keturiasdešimt procentų atpigo Gubernijos ir Latvijas tilti akcijos.

OMX Vilnius indeksas šiek tiek per apatinę dalį ištrūko iš ilgalaikio kanalo. Tai nutiko po to, kai jis kelis kartus nesėkmingai bandė labiau palikti virš psichologiškai svarbios 500 punktų ribos. Tad šiuo metu tai labai svarbus momentas.

 
Dar nėra komentarų