versija spausdinimui
(0)
Vokietijos ekonomika yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek ir visoje Europos sąjungoje. Atsižvelgiant į tai Vokietijos akcijų rinka taip pat yra gana reikšminga Europai bei populiari tarp pasaulio investuotojų. Ir nors per praėjusį ketvirtį vėl daugelio stambiųjų šios šalies įmonių veiklos rezultatai pagerėjo, tačiau prieaugių tempai sulėtėjo.
DAX
Pagrindinis Vokietijos akcijų rinkos indeksas yra DAX, kurį sudaro trisdešimt pačių didžiausių šios šalies bendrovių ir bankų. Būtent į jį tradiciškai šioje apžvalgoje ir orientuosimės. Tik šią savaitę paskutinė iš minimo indekso atstovių pristatė savo praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus.
Kaip ir įprasta pradedame nuo statistikos. Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, net dvidešimt penkių minimo indekso atstovių pajamos paaugo, na o tik penkių smuktelėjo. Kalbant apie EBITDA pelną, dvidešimt dviejų Vokietijos įmonių ir bankų minimas pelnas ūgtelėjo, na o likusių aštuonių atveju smuktelėjo. Ketvirtį prieš tai iš DAX indekso atstovių tik vienos pajamos smuktelėjo, na o EBITDA pelnas sumažėjo pas keturias.
Tad padėtis per praėjusį ketvirtį, palyginus su antru šių metų ketvirčiu, kiek pablogėjo ir tą tuo pačiu parodo pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos. Nors abu rodikliai per praėjusį ketvirtį procentine išraiška išliko teigiami, tačiau prieaugiai kiek sumažėjo. Pajamų pokyčio mediana smuktelėjo daugiau nei perpus nuo 13,1 iki 5,7 procento, na o EBITDA pelno - nuo 10,9 iki 10 procentų. Tiesa, vis dėl to bent kiek teigiamas dalykas šiuo atveju yra tai, kad pelnų pokyčio mediana krito pastebimai mažiau nei pajamų ir tapo didesnė už pastarąją.
Vokietijos pramonės atstovių pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos procentine išraiška per trečią šių metų ketvirtį išliko teigiamos, tačiau kaip ir prieš tai minėtu atveju, prieaugiai palyginus su antru ketvirčiu, sulėtėjo. Be to, lygiai taip pat pajamų pokyčio mediana krito labiau nei EBITDA pelnų. Paslaugų atstovių pajamų pokyčio mediana sumažėjo nuo 12 iki 4,2 procento, t.y. beveik tris kartus, tuo tarpu EBITDA pelnų pokyčių mediana priešingai, paaugo nuo 11,2 iki 12,9 procento.
Kalbant apie atskirtus sektorius, tai per praėjusį ketvirtį pastebimai pablogėjo finansų atstovių veiklos rezultatai, nes jų bendros pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos procentine išraiška jau tapo neigiamos, kai dar ketvirtį prieš tai buvo teigiamos. Automobilių gamintojų minėti rodikliai taip pat pablogėjo, tuo tarpu chemijos sektoriaus atstovių medianos pakito lygiai tokiu pačiu principu kaip ir paslaugų.
Vertinant tiek pajamas, tiek EBITDA pelną, per trečią šių metų ketvirtį labiausiai iš trisdešimties didžiausių Vokietijos kompanijų ir bankų savo veiklos rezultatus pagerino tik praėjusį ketvirtį į DAX indeksą įtraukta nekilnojamo turto bendrovė Vonovia, be to, gan pastebimai pagerėjo Infineon Technologies, Adidas, Fresenius SE & Co., Continental ir Deutsche Boerse veiklos rezultatai. Bendrai per trečią šių metų ketvirtį tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų prieaugiu pasižymėjo du trečdaliai minėto indekso atstovių. Ketvirtį prieš tai jų buvo net dvidešimt šešios.
Tuo tarpu labiausiai pablogėjo didžiausio Vokietijos banko Deutsche Bank veiklos rezultatai. Pajamos krito apie septynis procentus, o EBITDA pelnas susitraukė net trečdaliu. Ketvirtį prieš tai šiam bankui pavyko pagerinti savo veiklos rezultatus. Per trečią šių metų ketvirtį trijų DAX indekso atstovių minėti abu rodikliai smuktelėjo, kai per antrą ketvirtį tik vienos kompanijos pajamos ir EBITDA pelnas smuktelėjo.
Tarp didžiausių Vokietijos bendrovių ir bankų per trečią šių metų ketvirtį didžiausiu pajamų prieaugiu pasižymėjo jau minėta Vonovia, be to, jos EBITDA pelnas taip pat ūgtelėjo sparčiausiai. Kiek daugiau nei penkdaliu ūgtelėjo Vokietijos biržos Deutsche Boerse pajamos, Adidas pajamos padidėjo 17,7 procento, informacinių technologijų milžinės SAP - virš septyniolikos procentų, Infineon Technologies - 36 procentais, na o Fresenius SE & Co. - 16,1 procento. Pirmų dviejų kompanijų pajamų prieaugis, palyginus su antro ketvirčio prieaugiu, padidėjo, na o kitų trijų atveju - sulėtėjo.
Dideliu EBITDA pelno prieaugiu per trečią šių metų ketvirtį pasižymėjo energetikos milžinė E. ON, jau minėta Infineon Technologies, kita energetikos milžinė RWE bei Vokietijos oro linijų bendrovė Lufthansa. Labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį smuktelėjo pas į skandalą patekusią automobilių gamintoja Volkswagen, t.y. jos EBITDA pelnas dėl sudarytų įvairių rezervų žalai padengti susitraukė net 73,1 procento. Dideliu EBITDA pelno kritimu taip pat pasižymėjo jau minėtas Deutsche Bank bei draudimo bendrovė Muench. Rueckvers.
Tarp trisdešimties kompanijų ir bankų, kurie sudaro Vokietijos akcijų rinkos pagrindinį indeksą DAX, nuo šių metų pradžios dvidešimt trijų atstovių akcijos pabrango, na o likusių tik septynių atpigo. Per visus praėjusius metus šis santykis sudarė devyniolika ir vienuolika. Tad šie metai investuojantiems šios šalies akcijų rinkoje be jokios abejonės yra pozityvesni.
Tą rodo akcijų kainų pokyčių bendra mediana, kuri yra teigiama ir šiais metais siekia 20,8 procento, kai per praėjusius metus sudarė tik 7,4 procento. Didžiausiu medianos pokyčiu šiuo atveju pasižymėjo Vokietijos pramonės atstovės.
Nuo šių metų pradžios tarp trisdešimties DAX indekso atstovių labiausiai pabrango sveikatos priežiūros srityje veiklą vykdančios Fresenius SE & Co. kompanijos akcijos, kurių vertė pašoko net 62,5 procento, kai per praėjusius metus pakilo tik virš septyniolikos procentų. Virš penkiasdešimt procentų pabrango Adidas bei Infineon Technologies kompanijų akcijos, Deutsche Boerse akcijų vertė pakilo virš keturiasdešimt procentų, o Vonovia ir Beiersdorf akcijų vertė per minimą laikotarpį padidėjo maždaug trečdaliu.
Autsaiderių gretose atsidūrė energetikos sektoriaus atstovės RWE akcijos, kurių vertė per šiuos metus susitraukė net 55,8 procento. Taip pat pastebimai atpigo ir kitos šios sektoriaus atstovės E. ON akcijos bei automobilių gamintojos Volkswagen akcijos.
DAX indeksas rugpjūčio pabaigoje ištrūko iš ilgalaikio pakilimo kanalo pro apatinę jo dalį, tačiau po korekcijos ir vėl grįžo į jį. Toliau visi variantai yra galimi.
DT. Telekom
Tai didžiausia Vokietijos bei viena iš didžiausių Europos bei viso pasaulio telekomunikacijų srityje veikiančių įmonių, kuri savo veiklą vykdo ne tik šioje šalyje, bet ir kitose itin didele konkurencija pasižyminčiose rinkose.
Norėdami susidaryti kiek labiau išsamesnį vaizdą apie DT. Telekom bendrovę ir jos akcijas, mes atlikome nedidelę palyginamą santykinių finansinių rodiklių analizę su kitomis panašią arba identišką veiklą vykdančiomis bendrovėmis bei tuo pačiu pasirinkome tas kompanijas, kurių akcijomis prekiaujama Varšuvos (Orange Polska), Vilniaus (TEO LT) ir Niujorko (Verizon) biržose.
Iš pradžių minėtas keturias kompanijas palyginome pagal rinkos vertės santykinius finansinius rodiklius, t.y. P/E, P/S ir P/BV. Visi trys šie DT. Telekom rodikliai yra mažesni už jų atitinkamus vidurkius. P/E rodiklis lyginant su kitų trijų kompanijų tuo pačiu rodikliu yra mažiausias, na o P/S ir P/BV rodikliai šiuo metu yra mažesni tik pas Orange Polska. Tad galima teigti, kad bent jau vertinant pagal šiuos rodiklius, DT. Telekom bendrovė yra dalinai neįvertinta.
Kalbant apie pelningumo rodiklius, tai šiuo metu bendrovė iš Vokietijos yra gan akivaizdi autsaiderė. Nuo 2011 metų iki dabar DT. Telekom EBITDA pelningumas faktiškai visuomet buvo mažesnis už kitų telekomų, nes tik 2011 ir 2012 metais mažesniu minėtu pelningumu pasižymėjo Verizon. Be to, jis turi tendenciją mažėti. ROA arba turto grąžos rodiklio atveju padėtis iš esmės ta pati, DT. Telekom atsilieka nuo konkurentų, tiesa, per paskutinius du metus padėtis taisosi ir šios kompanijos minėtas rodiklis iš esmės atitinka Orange Polska rodiklį.
Vokietijos telekomo bendrasis likvidumas per nagrinėjamą laikotarpį buvo vienas iš mažiausių, tačiau pastaruoju metu padėtis pagerėjo. Mažiausiu minėtu rodikliu nuo pat 2011 metų nuolat pasižymėjo Lenkijos telekomas. DT. Telekom kartu su Verizon pasižymi didžiausiomis skolomis, kitų dviejų lyginamųjų bendrovių skolų ir turto santykis yra mažesnis.
Apibendrinant, nors DT. Telekom rinkos vertės rodikliai iš esmės yra mažiausi, tačiau tiek pagal pelningumo, tiek pagal kitus rodiklius ji yra tarp autsaiderių.
Po daugiau nei vienuoliką metų trukusios konsolidacijos DT. Telekom akcijos šiuo metu yra daugiau nei du metus jau trunkančiame kilimo kanale ir panašu į tai, kad ši tendencija bent jau artimiausiu metu ir toliau tęsis.
DAX
Pagrindinis Vokietijos akcijų rinkos indeksas yra DAX, kurį sudaro trisdešimt pačių didžiausių šios šalies bendrovių ir bankų. Būtent į jį tradiciškai šioje apžvalgoje ir orientuosimės. Tik šią savaitę paskutinė iš minimo indekso atstovių pristatė savo praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus.
Kaip ir įprasta pradedame nuo statistikos. Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, net dvidešimt penkių minimo indekso atstovių pajamos paaugo, na o tik penkių smuktelėjo. Kalbant apie EBITDA pelną, dvidešimt dviejų Vokietijos įmonių ir bankų minimas pelnas ūgtelėjo, na o likusių aštuonių atveju smuktelėjo. Ketvirtį prieš tai iš DAX indekso atstovių tik vienos pajamos smuktelėjo, na o EBITDA pelnas sumažėjo pas keturias.
Tad padėtis per praėjusį ketvirtį, palyginus su antru šių metų ketvirčiu, kiek pablogėjo ir tą tuo pačiu parodo pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos. Nors abu rodikliai per praėjusį ketvirtį procentine išraiška išliko teigiami, tačiau prieaugiai kiek sumažėjo. Pajamų pokyčio mediana smuktelėjo daugiau nei perpus nuo 13,1 iki 5,7 procento, na o EBITDA pelno - nuo 10,9 iki 10 procentų. Tiesa, vis dėl to bent kiek teigiamas dalykas šiuo atveju yra tai, kad pelnų pokyčio mediana krito pastebimai mažiau nei pajamų ir tapo didesnė už pastarąją.
Vokietijos pramonės atstovių pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos procentine išraiška per trečią šių metų ketvirtį išliko teigiamos, tačiau kaip ir prieš tai minėtu atveju, prieaugiai palyginus su antru ketvirčiu, sulėtėjo. Be to, lygiai taip pat pajamų pokyčio mediana krito labiau nei EBITDA pelnų. Paslaugų atstovių pajamų pokyčio mediana sumažėjo nuo 12 iki 4,2 procento, t.y. beveik tris kartus, tuo tarpu EBITDA pelnų pokyčių mediana priešingai, paaugo nuo 11,2 iki 12,9 procento.
Kalbant apie atskirtus sektorius, tai per praėjusį ketvirtį pastebimai pablogėjo finansų atstovių veiklos rezultatai, nes jų bendros pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos procentine išraiška jau tapo neigiamos, kai dar ketvirtį prieš tai buvo teigiamos. Automobilių gamintojų minėti rodikliai taip pat pablogėjo, tuo tarpu chemijos sektoriaus atstovių medianos pakito lygiai tokiu pačiu principu kaip ir paslaugų.
Tuo tarpu labiausiai pablogėjo didžiausio Vokietijos banko Deutsche Bank veiklos rezultatai. Pajamos krito apie septynis procentus, o EBITDA pelnas susitraukė net trečdaliu. Ketvirtį prieš tai šiam bankui pavyko pagerinti savo veiklos rezultatus. Per trečią šių metų ketvirtį trijų DAX indekso atstovių minėti abu rodikliai smuktelėjo, kai per antrą ketvirtį tik vienos kompanijos pajamos ir EBITDA pelnas smuktelėjo.
Tarp didžiausių Vokietijos bendrovių ir bankų per trečią šių metų ketvirtį didžiausiu pajamų prieaugiu pasižymėjo jau minėta Vonovia, be to, jos EBITDA pelnas taip pat ūgtelėjo sparčiausiai. Kiek daugiau nei penkdaliu ūgtelėjo Vokietijos biržos Deutsche Boerse pajamos, Adidas pajamos padidėjo 17,7 procento, informacinių technologijų milžinės SAP - virš septyniolikos procentų, Infineon Technologies - 36 procentais, na o Fresenius SE & Co. - 16,1 procento. Pirmų dviejų kompanijų pajamų prieaugis, palyginus su antro ketvirčio prieaugiu, padidėjo, na o kitų trijų atveju - sulėtėjo.
Dideliu EBITDA pelno prieaugiu per trečią šių metų ketvirtį pasižymėjo energetikos milžinė E. ON, jau minėta Infineon Technologies, kita energetikos milžinė RWE bei Vokietijos oro linijų bendrovė Lufthansa. Labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį smuktelėjo pas į skandalą patekusią automobilių gamintoja Volkswagen, t.y. jos EBITDA pelnas dėl sudarytų įvairių rezervų žalai padengti susitraukė net 73,1 procento. Dideliu EBITDA pelno kritimu taip pat pasižymėjo jau minėtas Deutsche Bank bei draudimo bendrovė Muench. Rueckvers.
Tarp trisdešimties kompanijų ir bankų, kurie sudaro Vokietijos akcijų rinkos pagrindinį indeksą DAX, nuo šių metų pradžios dvidešimt trijų atstovių akcijos pabrango, na o likusių tik septynių atpigo. Per visus praėjusius metus šis santykis sudarė devyniolika ir vienuolika. Tad šie metai investuojantiems šios šalies akcijų rinkoje be jokios abejonės yra pozityvesni.
Tą rodo akcijų kainų pokyčių bendra mediana, kuri yra teigiama ir šiais metais siekia 20,8 procento, kai per praėjusius metus sudarė tik 7,4 procento. Didžiausiu medianos pokyčiu šiuo atveju pasižymėjo Vokietijos pramonės atstovės.
Nuo šių metų pradžios tarp trisdešimties DAX indekso atstovių labiausiai pabrango sveikatos priežiūros srityje veiklą vykdančios Fresenius SE & Co. kompanijos akcijos, kurių vertė pašoko net 62,5 procento, kai per praėjusius metus pakilo tik virš septyniolikos procentų. Virš penkiasdešimt procentų pabrango Adidas bei Infineon Technologies kompanijų akcijos, Deutsche Boerse akcijų vertė pakilo virš keturiasdešimt procentų, o Vonovia ir Beiersdorf akcijų vertė per minimą laikotarpį padidėjo maždaug trečdaliu.
Autsaiderių gretose atsidūrė energetikos sektoriaus atstovės RWE akcijos, kurių vertė per šiuos metus susitraukė net 55,8 procento. Taip pat pastebimai atpigo ir kitos šios sektoriaus atstovės E. ON akcijos bei automobilių gamintojos Volkswagen akcijos.
DAX indeksas rugpjūčio pabaigoje ištrūko iš ilgalaikio pakilimo kanalo pro apatinę jo dalį, tačiau po korekcijos ir vėl grįžo į jį. Toliau visi variantai yra galimi.
DT. Telekom
Tai didžiausia Vokietijos bei viena iš didžiausių Europos bei viso pasaulio telekomunikacijų srityje veikiančių įmonių, kuri savo veiklą vykdo ne tik šioje šalyje, bet ir kitose itin didele konkurencija pasižyminčiose rinkose.
Norėdami susidaryti kiek labiau išsamesnį vaizdą apie DT. Telekom bendrovę ir jos akcijas, mes atlikome nedidelę palyginamą santykinių finansinių rodiklių analizę su kitomis panašią arba identišką veiklą vykdančiomis bendrovėmis bei tuo pačiu pasirinkome tas kompanijas, kurių akcijomis prekiaujama Varšuvos (Orange Polska), Vilniaus (TEO LT) ir Niujorko (Verizon) biržose.
Kalbant apie pelningumo rodiklius, tai šiuo metu bendrovė iš Vokietijos yra gan akivaizdi autsaiderė. Nuo 2011 metų iki dabar DT. Telekom EBITDA pelningumas faktiškai visuomet buvo mažesnis už kitų telekomų, nes tik 2011 ir 2012 metais mažesniu minėtu pelningumu pasižymėjo Verizon. Be to, jis turi tendenciją mažėti. ROA arba turto grąžos rodiklio atveju padėtis iš esmės ta pati, DT. Telekom atsilieka nuo konkurentų, tiesa, per paskutinius du metus padėtis taisosi ir šios kompanijos minėtas rodiklis iš esmės atitinka Orange Polska rodiklį.
Vokietijos telekomo bendrasis likvidumas per nagrinėjamą laikotarpį buvo vienas iš mažiausių, tačiau pastaruoju metu padėtis pagerėjo. Mažiausiu minėtu rodikliu nuo pat 2011 metų nuolat pasižymėjo Lenkijos telekomas. DT. Telekom kartu su Verizon pasižymi didžiausiomis skolomis, kitų dviejų lyginamųjų bendrovių skolų ir turto santykis yra mažesnis.
Apibendrinant, nors DT. Telekom rinkos vertės rodikliai iš esmės yra mažiausi, tačiau tiek pagal pelningumo, tiek pagal kitus rodiklius ji yra tarp autsaiderių.
Po daugiau nei vienuoliką metų trukusios konsolidacijos DT. Telekom akcijos šiuo metu yra daugiau nei du metus jau trunkančiame kilimo kanale ir panašu į tai, kad ši tendencija bent jau artimiausiu metu ir toliau tęsis.