versija spausdinimui
(0)
Dar vieni metai praeityje bei prasidėjo naujieji 2016 metai. Praėję 2015 metai iš ties buvo kupini tiek pozityvių, tiek ne itin pozityvių bei tuo pačiu ir negatyvių įvykių įvairiose srityse, tuo pačiu ir finansų rinkose, kurie suteikė puikių progų užsidirbti. Tie įvykiai be jokios abejonės turės vienokį ar kitokį poveikį ir šiais naujaisiais metais. Taigi, apžvelkime praėjusius metus ir pažvelkime į šiuos 2016 metus.
Dolerio ralis ir žaliavų kainų kritimas
Kalbant apie Ameriką, tai pagrindinis akcentas buvo pinigų politikos griežtinimo laukimas, kas vis dėl to pačioje metų pabaigoje realizavosi bei su tuo susijęs dolerio stiprėjimas.
2015 metai - tai be jokios abejonės dolerio metai, nes šios Amerikos valiutos vertė pakilo tiek pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, tiek kitų valiutų atžvilgiu. Dolerio brangimą lėmė tiek lūkesčiai, jog Amerikoje bus sugriežtinta monetarinė politika, t.y. po labai ilgos pertraukos bus padidinta bazinė palūkanų norma, tiek ir toliau gerėję šalies makroekonominiai rodikliai, t.y. mažėjusi bedarbystė, tebesitęsiantis ekonomikos augimas, bei kitose šalyse ar euro zonoje dar labiau švelninta pinigų politika bei lūkesčiai, jog šis procesas ateityje bus dar labiau intensyvinamas. Tiesa, vis dėl to dolerio stiprėjimas tuo pačiu vyko su tam tikrais korekcijos etapais, t.y. buvo gan daug didesnių ar mažesnių bangų, bangelių susijusių su tuo, jog bazinės palūkanų normos padidinimas Amerikoje buvo vis atidėliojamas, o tai buvo puikios progos uždirbti spekuliantams.
Tačiau dolerio stiprėjimas ir šio proceso intensyvėjimas neigiamai paveikė Amerikos kompanijų ir jų gaminamos produkcijos konkurencingumą užsienio rinkose, nes pabrangus doleriui sumažėjo eksportuojamų amerikietiškų prekių patrauklumas, tuo pačiu atpigo į šią šalį importuojamos prekės iš užsienio šalių. Būtent dėl to daugelio Amerikos užsienyje veikiančių kompanijų veiklos rezultatai dėl neigiamo valiutų kursų pokyčio poveikio pablogėjo.
Amerikos valiutos stiprėjimas dalinai prisidėjo ir prie žaliavų kainų kritimo. Dėl didelės paklausos ir ne itin pozityvių lūkesčių dar labiau atpigo nafta bei dujos, tiesa, vis dėl to šių energijos išteklių kainų kritimas jau buvo mažesnis nei fiksuotas per 2014 metus. Be to, dar labiau atpigo ir metalai, t.y. tiek pramoniniai, tiek taurieji. Auksas ir sidabras atpigo trečius metus iš eilės kaip ir pagrindinis pramoninis metalas varis, kurio kainos kritimas per 2015 metus dar labiau paspartėjo. Kiek pozityviau, kalbant apie žaliavas, per praėjusius metus išsiskyrė kai kurios žemės ūkyje auginamos kultūros.
Be jokios abejonės, pagrindinis veiksnys, kuris lėmė daugelio žaliavų kainų kritimą buvo lūkesčiai dėl būsimos paklausos bei tuo pačiu dėl įvairių priežasčių padidėjusi jų pasiūla. Pastaruosius kelis metus Centrinių bankų itin sušvelninta pinigų politiką ir įvairūs skatinamieji veiksmai lėmė, jog gerokai atpigo skolinimasis, kuris tuo pačiu tapo itin patrauklus. Daugelis naftos, dujų, metalų ir kitų žaliavų išgavėjų, kasėjų ar augintojų reaguodami į augusią paklausą ir pozityvius lūkesčius bei įvertinę sumažėjusius kredito kaštus suskubo skolintis ir investuoti į naujus žaliavų išgavimo ar kasybos telkinius, tad tai natūraliai lėmė, jog su laiku padidėjo žaliavų pasiūla ir tuo pačiu ūgtelėjo kompanijų išgaunančių žaliavas įsiskolinimas. Pasiūla padidėjo sparčiau nei augo paklausa, tad susidarė perteklius, be to, ėmė prastėti lūkesčiai susiję dėl tolimesnių ekonomikos perspektyvų ir tuo pačiu pradėjo stiprėti doleris, tad žaliavų rinkoje prasidėjo korekcija, kuri praėjusiais metais dar labiau pagilėjo. Žaliavų išgavėjai reaguodami į tai pradėjo mažinti investicijų apimtis, ypač naftos ir dujų sektoriuje, darbuotojų skaičių, kai kurios kompanijos susidūrė su finansinėmis problemomis bei jau bankrutavo, arba dar gali realiai bankrutuoti. Tad labai realu, kad kažkuriuo metu viskas gali pasisukti priešinga linkme, t.y. susidarys pasiūlos trūkumas.
Kalbant apie Ameriką, pagrindinis akcentas šiais metais bus tai, ar pavyks išlaikyti esamą ekonomikos augimą ir ar šioje šalyje bus dar labiau sugriežtinta monetarinė politika ir jeigu taip, tai kiek kartų ir iki kokio lygio bus padidinta bazinė palūkanų norma. Daug klausimų, kaip ir galimų atsakymų ir nuomonių šiuo klausimu, tad regis bangų, bangelių ir vėl neišvengsime.
ECB švelninimas ir Graikija
Tuo tarpu Europoje reikaliukai pakrypo visai kita linkme, na o pagrindinis 2015 metų akcentas buvo Europos Centrinio banko vykdomos monetarinės politikos švelninimas bei Graikija, apie kurią per pirmą praėjusių metų pusę buvo itin daug kalbama bei rašoma.
Pasitvirtino dar praėjusių metų pradžioje vis labiau intensyvėję lūkesčiai, kad siekdamas užtikrinti kainų stabilumą, t.y. stabilų jų augimą ir tuo pačiu siekdamas paskatinti ekonomikos augimą euro zonoje Europos Centrinis bankas dar labiau sušvelnins savo vykdomą pinigų politiką. Tai nutiko kovą, na o šių metų pabaigoje buvo pranešta, jog šiuo metu įgyvendinama aktyvų supirkimo programa bus pratęsta dar pusmečiui iki 2017 metų kovo mėnesio. Vis dėl to rinkos dalyviai tikėjosi, jog šio Centrinio banko atstovai bus dar ryžtingesni ir agresyvesni.
Ir galbūt jie ir taps tokie, nes euro zonos bendrojo vidaus produkto augimas išlieka gana lėtas, metinė infliacija yra labai žema, arba netgi kai kuriais mėnesiais buvo fiksuojamas ir metinis vartotojų kainų indekso nuosmukis, t.y. defliacija. Bedarbystė šioje zonoje nors ir po truputį mažėja, tačiau vis dar išlieka dviženklė. Žinoma, papildomas pinigų politikos švelninimas, t.y. aktyvų supirkimo programos įgyvendinimas teigiamai paveikė euro zonos šalis ir šios zonos ekonomiką, t.y. dar labiau sumažėjo šalių skolinimosi kaštai, be to, silpnėjęs euras padidino euro zonos šalių eksportuotojų konkurencingumą užsienio rinkose.
Kaip buvo minėta, per pirmą praėjusių metų pusmetį, kalbant apie Senąjį žemyną, visų akys buvo nukrypusios į Graikiją, kuriai vėl prireikė pagalbos ir kurioje po rinkimų į valdžia atėjo populistai - pažadukai. Derybos dėl papildomos finansinės pagalbos suteikimo problemų kamuojamai Graikijai, o tiksliau sakant dėl pagalbos bankams, kurie suteikė paskolas šiai šaliai, buvo labai sudėtingos ir labai permainingos, su gausybę dramos elementų, tad nestebina, kad jos gerokai užsitęsė. Buvo netgi kalbama apie labai realų Graikijos bankrotą arba nemokumą ir apie galimą pasitraukimą iš euro zonos. Pesimistų vis labiau daugėjo, tačiau galiausiai Graikijos drama, bent jau šiame etape, buvo su laiminga pabaiga. Be jokios abejonės, negalima atmesti, kad šis klausimas ateityje ir vėl gali iškilti, tačiau vis dėl to padėtis po truputi Graikijoje gerėja. Kitoms probleminėms euro zonos šalims tvarkytis ir spręsti savo problemas sekėsi kur kas geriau nei minėtai Graikijai.
Kalbant apie euro zoną, į kurią beje mūsų šalis kaip tik įžengė praėjusiais metais ir tapo devyniolikta šios zonos nare, pagrindinis akcentas šiais metais bus tai, ar Europos Centrinis bankas ryšys dar labiau sušvelninti savo vykdomą pinigų politiką euro zonoje. Bent kol kas infliacija šioje zonoje yra gana žema, bei augimas gan kuklokas, vis dėl to mažai tikėtina, kad iki pavasario monetarinė politika bus dar labiau sušvelninta.
Kinijos burbulas ir skatinimas
Praėjusiais metais padėtis tiek Kinijoje, tiek ypač kitose dvejose taip vadinamose BRIC šalyse, t.y. Brazilijoje ir Rusijoje, prastėjo.
Kinijos bendrojo vidaus produkto augimas pradėjo vis labiau lėtėti, tad nenuostabu, jog šios šalies Centrinis bankas ėmėsi aktyvių veiksmų, t.y. pastebimai sušvelnino savo politiką. Bazinė palūkanų norma buvo nurėžta net šešis kartus iki absoliučiai rekordiškai žemo lygio, be to, buvo atlikti ir įvairūs kiti ekonominį aktyvumą skatinantys veiksmai. Ir regis iš pat pradžių viskas klostėsi gana neblogai, t.y. Kinijos akcijų rinkos indeksai vis labiau kilo, tačiau jau birželį po prieš tai buvusio spartaus augimo prasidėjo gana intensyvus Kinijos bendrovių akcijų išpardavimas, kuris kai kuriais atvejais itin buvo panašus į panišką ir jei ne Kinijos valdžios priimti įvairūs apribojimai bei skirtos didelės vertės lėšos palaikyti stabilumui šalies akcijų rinkoje, padėtis iš ties galėjo būti kur kas liūdnesnė.
Tad nors 2015 metus Kinijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas baigė užfiksavęs prieaugį, tačiau tolesnės perspektyvos kelia labai daug rimtų klausimų.
Kaip minėta, kur kas prastesnė padėtis buvo Rusijoje ir Brazilijoje. Šių abiejų šalių ekonomikos šiuo metu patiria recesiją, t.y. nuosmukį. Abi jos, o ypač Rusija, nukentėjo nuo naftos ir dujų, bei kitų žaliavų kainų kritimo, na o Brazilijoje papildomas neigiamas veiksnys buvo nestabili politinė padėtis šalyje, t.y. padidėjusi politinė rizika ir įvairūs skandalai.
Tad nieko stebėtino, jog tiek Rusijos, tiek Brazilijos akcijų rinkų pagrindiniai indeksai praėjusius metus užbaigė užfiksavę neigiamus pokyčius, nors kaip ir Kinijos atveju, metų pradžioje buvo stebimas augimas. Be to, tuo pačiu nukentėjo ir šių šalių nacionalinės valiutos. Rublio, o ypač realo vertė pastebimai smuktelėjo tiek dolerio, tiek mūsų valiutos euro atžvilgiu. Brazilijos realas tikrąją to žodžio prasme patyrė didžiulį krachą, t.y. ji ištiko panašus likimas, kurį 2014 metais patyrė Rusijos valiuta.
Kalbant apie Kiniją ir kitas didžiąsias besivystančias šalis, t.y. Rusiją ir Braziliją bei kitas, pagrindinis akcentas šiais metais bus tai, ar stabilizuosis lėtesnis Kinijos ekonomikos augimas ir ar prireiks papildomo skatinimo, bei Rusijos ir Brazilijos atveju, ar sulėtės nuosmukis, o gal įsibėgėjant šiems metams pamatysime ir stabilizavimosi ženklų.
Bet kokiu atveju, pradedant šiuos 2016 metus daug klausimų ir nežinomybės, tad gana realu, jog finansų rinkose sulauksime didesnių ar mažesnių bei tuo pačiu intensyvesnių ar mažiau intensyvių svyravimų, kas suteikia puikių galimybių užsidirbti. Tačiau gero ir didelio bei lengvo uždarbio laikai jau praeityje.
Dolerio ralis ir žaliavų kainų kritimas
Kalbant apie Ameriką, tai pagrindinis akcentas buvo pinigų politikos griežtinimo laukimas, kas vis dėl to pačioje metų pabaigoje realizavosi bei su tuo susijęs dolerio stiprėjimas.
2015 metai - tai be jokios abejonės dolerio metai, nes šios Amerikos valiutos vertė pakilo tiek pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, tiek kitų valiutų atžvilgiu. Dolerio brangimą lėmė tiek lūkesčiai, jog Amerikoje bus sugriežtinta monetarinė politika, t.y. po labai ilgos pertraukos bus padidinta bazinė palūkanų norma, tiek ir toliau gerėję šalies makroekonominiai rodikliai, t.y. mažėjusi bedarbystė, tebesitęsiantis ekonomikos augimas, bei kitose šalyse ar euro zonoje dar labiau švelninta pinigų politika bei lūkesčiai, jog šis procesas ateityje bus dar labiau intensyvinamas. Tiesa, vis dėl to dolerio stiprėjimas tuo pačiu vyko su tam tikrais korekcijos etapais, t.y. buvo gan daug didesnių ar mažesnių bangų, bangelių susijusių su tuo, jog bazinės palūkanų normos padidinimas Amerikoje buvo vis atidėliojamas, o tai buvo puikios progos uždirbti spekuliantams.
Amerikos valiutos stiprėjimas dalinai prisidėjo ir prie žaliavų kainų kritimo. Dėl didelės paklausos ir ne itin pozityvių lūkesčių dar labiau atpigo nafta bei dujos, tiesa, vis dėl to šių energijos išteklių kainų kritimas jau buvo mažesnis nei fiksuotas per 2014 metus. Be to, dar labiau atpigo ir metalai, t.y. tiek pramoniniai, tiek taurieji. Auksas ir sidabras atpigo trečius metus iš eilės kaip ir pagrindinis pramoninis metalas varis, kurio kainos kritimas per 2015 metus dar labiau paspartėjo. Kiek pozityviau, kalbant apie žaliavas, per praėjusius metus išsiskyrė kai kurios žemės ūkyje auginamos kultūros.
Be jokios abejonės, pagrindinis veiksnys, kuris lėmė daugelio žaliavų kainų kritimą buvo lūkesčiai dėl būsimos paklausos bei tuo pačiu dėl įvairių priežasčių padidėjusi jų pasiūla. Pastaruosius kelis metus Centrinių bankų itin sušvelninta pinigų politiką ir įvairūs skatinamieji veiksmai lėmė, jog gerokai atpigo skolinimasis, kuris tuo pačiu tapo itin patrauklus. Daugelis naftos, dujų, metalų ir kitų žaliavų išgavėjų, kasėjų ar augintojų reaguodami į augusią paklausą ir pozityvius lūkesčius bei įvertinę sumažėjusius kredito kaštus suskubo skolintis ir investuoti į naujus žaliavų išgavimo ar kasybos telkinius, tad tai natūraliai lėmė, jog su laiku padidėjo žaliavų pasiūla ir tuo pačiu ūgtelėjo kompanijų išgaunančių žaliavas įsiskolinimas. Pasiūla padidėjo sparčiau nei augo paklausa, tad susidarė perteklius, be to, ėmė prastėti lūkesčiai susiję dėl tolimesnių ekonomikos perspektyvų ir tuo pačiu pradėjo stiprėti doleris, tad žaliavų rinkoje prasidėjo korekcija, kuri praėjusiais metais dar labiau pagilėjo. Žaliavų išgavėjai reaguodami į tai pradėjo mažinti investicijų apimtis, ypač naftos ir dujų sektoriuje, darbuotojų skaičių, kai kurios kompanijos susidūrė su finansinėmis problemomis bei jau bankrutavo, arba dar gali realiai bankrutuoti. Tad labai realu, kad kažkuriuo metu viskas gali pasisukti priešinga linkme, t.y. susidarys pasiūlos trūkumas.
Kalbant apie Ameriką, pagrindinis akcentas šiais metais bus tai, ar pavyks išlaikyti esamą ekonomikos augimą ir ar šioje šalyje bus dar labiau sugriežtinta monetarinė politika ir jeigu taip, tai kiek kartų ir iki kokio lygio bus padidinta bazinė palūkanų norma. Daug klausimų, kaip ir galimų atsakymų ir nuomonių šiuo klausimu, tad regis bangų, bangelių ir vėl neišvengsime.
ECB švelninimas ir Graikija
Tuo tarpu Europoje reikaliukai pakrypo visai kita linkme, na o pagrindinis 2015 metų akcentas buvo Europos Centrinio banko vykdomos monetarinės politikos švelninimas bei Graikija, apie kurią per pirmą praėjusių metų pusę buvo itin daug kalbama bei rašoma.
Ir galbūt jie ir taps tokie, nes euro zonos bendrojo vidaus produkto augimas išlieka gana lėtas, metinė infliacija yra labai žema, arba netgi kai kuriais mėnesiais buvo fiksuojamas ir metinis vartotojų kainų indekso nuosmukis, t.y. defliacija. Bedarbystė šioje zonoje nors ir po truputį mažėja, tačiau vis dar išlieka dviženklė. Žinoma, papildomas pinigų politikos švelninimas, t.y. aktyvų supirkimo programos įgyvendinimas teigiamai paveikė euro zonos šalis ir šios zonos ekonomiką, t.y. dar labiau sumažėjo šalių skolinimosi kaštai, be to, silpnėjęs euras padidino euro zonos šalių eksportuotojų konkurencingumą užsienio rinkose.
Kaip buvo minėta, per pirmą praėjusių metų pusmetį, kalbant apie Senąjį žemyną, visų akys buvo nukrypusios į Graikiją, kuriai vėl prireikė pagalbos ir kurioje po rinkimų į valdžia atėjo populistai - pažadukai. Derybos dėl papildomos finansinės pagalbos suteikimo problemų kamuojamai Graikijai, o tiksliau sakant dėl pagalbos bankams, kurie suteikė paskolas šiai šaliai, buvo labai sudėtingos ir labai permainingos, su gausybę dramos elementų, tad nestebina, kad jos gerokai užsitęsė. Buvo netgi kalbama apie labai realų Graikijos bankrotą arba nemokumą ir apie galimą pasitraukimą iš euro zonos. Pesimistų vis labiau daugėjo, tačiau galiausiai Graikijos drama, bent jau šiame etape, buvo su laiminga pabaiga. Be jokios abejonės, negalima atmesti, kad šis klausimas ateityje ir vėl gali iškilti, tačiau vis dėl to padėtis po truputi Graikijoje gerėja. Kitoms probleminėms euro zonos šalims tvarkytis ir spręsti savo problemas sekėsi kur kas geriau nei minėtai Graikijai.
Kalbant apie euro zoną, į kurią beje mūsų šalis kaip tik įžengė praėjusiais metais ir tapo devyniolikta šios zonos nare, pagrindinis akcentas šiais metais bus tai, ar Europos Centrinis bankas ryšys dar labiau sušvelninti savo vykdomą pinigų politiką euro zonoje. Bent kol kas infliacija šioje zonoje yra gana žema, bei augimas gan kuklokas, vis dėl to mažai tikėtina, kad iki pavasario monetarinė politika bus dar labiau sušvelninta.
Kinijos burbulas ir skatinimas
Praėjusiais metais padėtis tiek Kinijoje, tiek ypač kitose dvejose taip vadinamose BRIC šalyse, t.y. Brazilijoje ir Rusijoje, prastėjo.
Tad nors 2015 metus Kinijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas baigė užfiksavęs prieaugį, tačiau tolesnės perspektyvos kelia labai daug rimtų klausimų.
Kaip minėta, kur kas prastesnė padėtis buvo Rusijoje ir Brazilijoje. Šių abiejų šalių ekonomikos šiuo metu patiria recesiją, t.y. nuosmukį. Abi jos, o ypač Rusija, nukentėjo nuo naftos ir dujų, bei kitų žaliavų kainų kritimo, na o Brazilijoje papildomas neigiamas veiksnys buvo nestabili politinė padėtis šalyje, t.y. padidėjusi politinė rizika ir įvairūs skandalai.
Tad nieko stebėtino, jog tiek Rusijos, tiek Brazilijos akcijų rinkų pagrindiniai indeksai praėjusius metus užbaigė užfiksavę neigiamus pokyčius, nors kaip ir Kinijos atveju, metų pradžioje buvo stebimas augimas. Be to, tuo pačiu nukentėjo ir šių šalių nacionalinės valiutos. Rublio, o ypač realo vertė pastebimai smuktelėjo tiek dolerio, tiek mūsų valiutos euro atžvilgiu. Brazilijos realas tikrąją to žodžio prasme patyrė didžiulį krachą, t.y. ji ištiko panašus likimas, kurį 2014 metais patyrė Rusijos valiuta.
Kalbant apie Kiniją ir kitas didžiąsias besivystančias šalis, t.y. Rusiją ir Braziliją bei kitas, pagrindinis akcentas šiais metais bus tai, ar stabilizuosis lėtesnis Kinijos ekonomikos augimas ir ar prireiks papildomo skatinimo, bei Rusijos ir Brazilijos atveju, ar sulėtės nuosmukis, o gal įsibėgėjant šiems metams pamatysime ir stabilizavimosi ženklų.
Bet kokiu atveju, pradedant šiuos 2016 metus daug klausimų ir nežinomybės, tad gana realu, jog finansų rinkose sulauksime didesnių ar mažesnių bei tuo pačiu intensyvesnių ar mažiau intensyvių svyravimų, kas suteikia puikių galimybių užsidirbti. Tačiau gero ir didelio bei lengvo uždarbio laikai jau praeityje.