versija spausdinimui
(0)
Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių veiklos rezultatai, tačiau neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje. Šioje apžvalgoje trumpai panagrinėsime prieš savaitę neapžvelgtų kompanijų finansinius veiklos rodiklius ir jų pokyčius. Deja, tačiau dalis iš jų iki šiol vis dar nepateikė savo metinių finansinės veiklos ataskaitų.
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio ir bendrus metinius finansinius veiklos rezultatus, mes šįkart, kaip jau minėta, orientuosimės į tas bendroves, kurios neįeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą. Jų akcijos yra mažiau likvidesnės, be to, daugelio iš jų prekyba nevyksta itin aktyviai, tad į tai taip pat reiktų atsižvelgti ir tai turėti omenyje. Atkreipiame dėmesį, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių iš Baltijos biržų pasitraukė dar keletas kompanijų, kurios anksčiau figūravo šioje apžvalgoje.
Vilniaus degtinė, Panevėžio Statybos Trestas, Linas ir Dvarčionių keramika iki šiol nesiteikė pateikti tiek praėjusio ketvirčio, tiek bendrus metinius veiklos rezultatus. Be to, remiantis 2015 metų gruodžio 4 dieną įsigaliojusia nauja Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo redakcija, bendrovių vadovybės pranešė, jog nusprendė nerengti ir nebeskelbti tarpinės informacijos. Šios kompanijos parengs ir skelbs tik metinę bei pusmečio informaciją.
Tuo tarpu Invalda INVL ir INVL Baltic Real Estate pateikė tik preliminarius metinius veiklos rezultatus, tad nėra galimybės apskaičiuoti EBITDA pelnų. Energijos Skirstymo Operatorius - tai naujas nuo šių metų pradžios atsiradęs darinys, tad duomenų kol kas taip pat nėra, na o Vilniaus baldų duomenys dėl to, jog bendrovė praėjusiais metais pakeitė savo finansinių metų pradžios ir pabaigos laikotarpius, kurie nesutampa su kalendoriniais metais, ir toliau nėra palyginami.
Šiuo atveju, skirtingai nei kalbant apie OMX Baltic Benchmark GI indekso atstoves, raudonos spalvos kur kas daugiau, na o žvelgiant į medianinius rodiklius - dominuoja irgi raudona spalva.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vos septynių Baltijos biržose kotiruojamų bendrovių, kurių duomenys palyginami, pajamos ūgtelėjo, na o vienuolikos smuktelėjo. Ketvirtį prieš tai šis santykis sudarė atitinkamai 10 ir 11. Kalbant apie metinį pajamų pokytį, tai iš šioje apžvalgoje apžvelgiamų kompanijų aštuonių pajamos paaugo, o dešimties smuktelėjo.
Abiem atvejais bendros pajamų pokyčių medianos be jokios abejonės yra neigiamos, tiesa, ketvirčio neigiamas procentinis pokyčio rodiklis yra gerokai didesnis už metinį.
Tarp bendrovių, kurios figūruoja šioje apžvalgoje ir kurių duomenys yra palyginami, per ketvirtą praėjusių metų, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šešių EBITDA pelnas paaugo, na o penkių smuktelėjo. Ketvirtį prieš tai šis santykis sudarė atitinkamai 8 ir 10. Per 2015 metus, palyginus su 2014 metais, šešių kompanijų minimas pelnas paaugo, o aštuonių sumažėjo.
Kalbant apie EBITDA pelnų pokyčių medianas, per ketvirtą ketvirtį šis rodiklis buvo nežymiai teigiamas, o metinis rodiklis buvo gerokai neigiamas, t.y. sudarė 13,1 procento.
Vertinant pagal medianinius rodiklius, tiek per praėjusį ketvirtį, tiek per visus praėjusius metus geriau sekėsi šioje apžvalgoje apžvelgiamoms paslaugų šakos atstovėms, tuo tarpu pramonės bendrovės pademonstravo prastesnius veiklos rezultatus. Pagal sektorius pozityviai išsiskyrė finansų atstovės, tiesa, šiuo atveju kai kurių bendrovių iš šio sektoriaus palyginamoji bazė yra labai žema. Gerokai pablogėjo tiek alkoholinių gėrimų gamintojų, tiek ir energetikos sektoriaus atstovių veiklos rezultatai.
Pagal šalis per paskutinį praėjusių metų ketvirtį vertinant medianinius rodiklius pozityviai išsiskyrė šioje apžvalgoje figūruojančios kompanijos iš Lietuvos, nes tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių medianos procentine išraiška buvo teigiamos, kai tiek Latvijos, tiek Estijos atveju jos buvo neigiamos. Metinių rezultatų atveju šie medianiniai rodikliai yra kiek kitokie. Nors Lietuvos atstovių kalbant apie metinį pajamų pokytį medianinis rodiklis išliko teigiamas, tačiau EBITDA pelnų pokyčių minėtas rodiklis jau buvo neigiamas bei tuo pačiu didesnis nei Estijos ir Latvijos atvejais.
Labiausiai tiek per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, tiek per visus 2015 metus savo veiklos rezultatus pagerino INVL Baltic Farmland, tačiau tai susiję visų pirma su itin žema 2014 metų palyginamąją baze, be to, metiniai veiklos rezultatai vis dėl to nėra iki galo objektyviai palyginami. Tuo tarpu tarp tų bendrovių, kurių veiklos rezultatai yra palyginami, tiek per praėjusį ketvirtį, tiek per visus metus vertinant tiek pajamas, tiek EBITDA pelną, labiausiai pablogėjo Lietuvos energijos gamybos, LITGRID, Gubernijos, Ditton pievadkezu rūpnica veiklos rezultatai. Abiem atvejais gerokai smuktelėjo Utenos trikotažo EBITDA pelnas bei Latvijas tilti pajamos, tačiau nepaisant jų kritimo, šiai bendrovei pavyko padidinti savo EBITDA pelnus.
Tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų prieaugį per paskutinį praėjusių metų ketvirtį ir per visus praėjusius metus sugebėjo užfiksuoti Agrowill Group ir Amber Grid.
Vertinant šioje apžvalgoje apžvelgiamų Baltijos biržose kotiruojamų kompanijų santykinius finansinius rinkos vertės rodiklius, tai jie yra gana žemi ir tuo pačiu panašūs į OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių. Tačiau šiuo atveju daugelio bendrovių likvidumas biržoje yra labai nedidelis, o kai kurių iš jų P/E, P/BV ir P/S rodikliai ko gero iš dalies dėl to ir yra tokie žemi. Jų akcijos yra patrauklios dalinai dėl to, jog anksčiau ar vėliau galima tikėtis sulaukti iš pagrindinio akcininko oficialaus pasiūlymo supirkti likusias akcijas, ir kaip rodo Ventspils nafta praktika, pasiūlyta kaina gali būti gerokai didesnė nei tuo metu esanti rinkoje. Vis dėl to tokio pobūdžio investicijos į šių mažai likvidžių bendrovių akcijas - tai savotiškas pinigų įšaldymas susijęs su padidinta rizika, bet iš kitos pusės tai su laiku gali atnešti didžiulį pelną.
Nuo šių metų pradžios iš šioje apžvalgoje figūruojančių kompanijų pabrango trylikos akcijos, na o atpigo dvylikos. Tad atsižvelgus į tai nenuostabu, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra vos nežymiai teigiama. Per praėjusius metus buvo pusiausvyra, o mediana irgi buvo nežymiai teigiama. Tuo tarpu per 2014 metus dešimties bendrovių akcijos pabrango, vienos kaina nepakito, na o trylikos atpigo.
Per šiuos metus tarp apžvelgiamų kompanijų daugiausiai pašoko bendrovės iš Lietuvos Agrowill Group akcijų kaina, kuri pakilo net virš keturiasdešimt procentų. Taip pat pastebimai, t.y. virš trisdešimt procentų, pabrango dviejų kompanijų iš Latvijos Latvijas tilti ir Latvijas balzams akcijos bei dar dviejų mūsų šalies atstovių Utenos trikotažo bei Lino akcijos. Absoliučių autsaiderių gretose atsidūrė Ditton pievadkezu rūpnica kompanija, kurios akcijos nuo metų pradžios atpigo kiek daugiau nei penktadaliu, bei Gubernijos akcijos, kurių kaina krito virš šešiolikos procentų.
OMX Vilnius indeksas per apatinę dalį ištrūkęs iš ilgalaikio pakilimo kanalo išlieka konsolidavimosi fazėje, tačiau pastaruoju metu bando pakilti virš psichologiškai svarbios 500 punktų ribos. Tai labai svarbus momentas, kuris gali nulemti kur link toliau judės šis indeksas. Jei šis bandymas bus nesėkmingas, OMX Vilnius indeksas gali kur kas labiau pasikoreguoti žemyn.
OMX Tallinn indeksas vis dar išlieka ilgalaikiame pakilimo kanale bei pakilęs virš 900 punktų ribos sėkmingai juda link naujo psichologiškai svarbiaus tūkstančio punktų lygio, be to, ten visai netoli yra ir visų laikų aukščiausia šio indekso pasiekta vertė, t.y. 1042,95 punktai, kuri užfiksuota 2007 metų vasario šeštą dieną.
OMX Riga indeksas ištrūko iš ilgalaikės konsolidacijos kanalo pro jo viršutinę dalį, tiesa, tą sąlygojo vienkartinis veiksnys susijęs su oficialiu pasiūlymu supirkti Ventspils nafta akcijas. Pastaraisiais mėnesiais jis nuosekliai juda į viršų.
Nuorodą į pirmąją Baltijos akcijų rinkos apžvalgos dalį
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio ir bendrus metinius finansinius veiklos rezultatus, mes šįkart, kaip jau minėta, orientuosimės į tas bendroves, kurios neįeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą. Jų akcijos yra mažiau likvidesnės, be to, daugelio iš jų prekyba nevyksta itin aktyviai, tad į tai taip pat reiktų atsižvelgti ir tai turėti omenyje. Atkreipiame dėmesį, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių iš Baltijos biržų pasitraukė dar keletas kompanijų, kurios anksčiau figūravo šioje apžvalgoje.
Vilniaus degtinė, Panevėžio Statybos Trestas, Linas ir Dvarčionių keramika iki šiol nesiteikė pateikti tiek praėjusio ketvirčio, tiek bendrus metinius veiklos rezultatus. Be to, remiantis 2015 metų gruodžio 4 dieną įsigaliojusia nauja Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo redakcija, bendrovių vadovybės pranešė, jog nusprendė nerengti ir nebeskelbti tarpinės informacijos. Šios kompanijos parengs ir skelbs tik metinę bei pusmečio informaciją.
Tuo tarpu Invalda INVL ir INVL Baltic Real Estate pateikė tik preliminarius metinius veiklos rezultatus, tad nėra galimybės apskaičiuoti EBITDA pelnų. Energijos Skirstymo Operatorius - tai naujas nuo šių metų pradžios atsiradęs darinys, tad duomenų kol kas taip pat nėra, na o Vilniaus baldų duomenys dėl to, jog bendrovė praėjusiais metais pakeitė savo finansinių metų pradžios ir pabaigos laikotarpius, kurie nesutampa su kalendoriniais metais, ir toliau nėra palyginami.
Šiuo atveju, skirtingai nei kalbant apie OMX Baltic Benchmark GI indekso atstoves, raudonos spalvos kur kas daugiau, na o žvelgiant į medianinius rodiklius - dominuoja irgi raudona spalva.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vos septynių Baltijos biržose kotiruojamų bendrovių, kurių duomenys palyginami, pajamos ūgtelėjo, na o vienuolikos smuktelėjo. Ketvirtį prieš tai šis santykis sudarė atitinkamai 10 ir 11. Kalbant apie metinį pajamų pokytį, tai iš šioje apžvalgoje apžvelgiamų kompanijų aštuonių pajamos paaugo, o dešimties smuktelėjo.
Abiem atvejais bendros pajamų pokyčių medianos be jokios abejonės yra neigiamos, tiesa, ketvirčio neigiamas procentinis pokyčio rodiklis yra gerokai didesnis už metinį.
Tarp bendrovių, kurios figūruoja šioje apžvalgoje ir kurių duomenys yra palyginami, per ketvirtą praėjusių metų, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šešių EBITDA pelnas paaugo, na o penkių smuktelėjo. Ketvirtį prieš tai šis santykis sudarė atitinkamai 8 ir 10. Per 2015 metus, palyginus su 2014 metais, šešių kompanijų minimas pelnas paaugo, o aštuonių sumažėjo.
Kalbant apie EBITDA pelnų pokyčių medianas, per ketvirtą ketvirtį šis rodiklis buvo nežymiai teigiamas, o metinis rodiklis buvo gerokai neigiamas, t.y. sudarė 13,1 procento.
Vertinant pagal medianinius rodiklius, tiek per praėjusį ketvirtį, tiek per visus praėjusius metus geriau sekėsi šioje apžvalgoje apžvelgiamoms paslaugų šakos atstovėms, tuo tarpu pramonės bendrovės pademonstravo prastesnius veiklos rezultatus. Pagal sektorius pozityviai išsiskyrė finansų atstovės, tiesa, šiuo atveju kai kurių bendrovių iš šio sektoriaus palyginamoji bazė yra labai žema. Gerokai pablogėjo tiek alkoholinių gėrimų gamintojų, tiek ir energetikos sektoriaus atstovių veiklos rezultatai.
Pagal šalis per paskutinį praėjusių metų ketvirtį vertinant medianinius rodiklius pozityviai išsiskyrė šioje apžvalgoje figūruojančios kompanijos iš Lietuvos, nes tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių medianos procentine išraiška buvo teigiamos, kai tiek Latvijos, tiek Estijos atveju jos buvo neigiamos. Metinių rezultatų atveju šie medianiniai rodikliai yra kiek kitokie. Nors Lietuvos atstovių kalbant apie metinį pajamų pokytį medianinis rodiklis išliko teigiamas, tačiau EBITDA pelnų pokyčių minėtas rodiklis jau buvo neigiamas bei tuo pačiu didesnis nei Estijos ir Latvijos atvejais.
Labiausiai tiek per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, tiek per visus 2015 metus savo veiklos rezultatus pagerino INVL Baltic Farmland, tačiau tai susiję visų pirma su itin žema 2014 metų palyginamąją baze, be to, metiniai veiklos rezultatai vis dėl to nėra iki galo objektyviai palyginami. Tuo tarpu tarp tų bendrovių, kurių veiklos rezultatai yra palyginami, tiek per praėjusį ketvirtį, tiek per visus metus vertinant tiek pajamas, tiek EBITDA pelną, labiausiai pablogėjo Lietuvos energijos gamybos, LITGRID, Gubernijos, Ditton pievadkezu rūpnica veiklos rezultatai. Abiem atvejais gerokai smuktelėjo Utenos trikotažo EBITDA pelnas bei Latvijas tilti pajamos, tačiau nepaisant jų kritimo, šiai bendrovei pavyko padidinti savo EBITDA pelnus.
Tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų prieaugį per paskutinį praėjusių metų ketvirtį ir per visus praėjusius metus sugebėjo užfiksuoti Agrowill Group ir Amber Grid.
Vertinant šioje apžvalgoje apžvelgiamų Baltijos biržose kotiruojamų kompanijų santykinius finansinius rinkos vertės rodiklius, tai jie yra gana žemi ir tuo pačiu panašūs į OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių. Tačiau šiuo atveju daugelio bendrovių likvidumas biržoje yra labai nedidelis, o kai kurių iš jų P/E, P/BV ir P/S rodikliai ko gero iš dalies dėl to ir yra tokie žemi. Jų akcijos yra patrauklios dalinai dėl to, jog anksčiau ar vėliau galima tikėtis sulaukti iš pagrindinio akcininko oficialaus pasiūlymo supirkti likusias akcijas, ir kaip rodo Ventspils nafta praktika, pasiūlyta kaina gali būti gerokai didesnė nei tuo metu esanti rinkoje. Vis dėl to tokio pobūdžio investicijos į šių mažai likvidžių bendrovių akcijas - tai savotiškas pinigų įšaldymas susijęs su padidinta rizika, bet iš kitos pusės tai su laiku gali atnešti didžiulį pelną.
Nuo šių metų pradžios iš šioje apžvalgoje figūruojančių kompanijų pabrango trylikos akcijos, na o atpigo dvylikos. Tad atsižvelgus į tai nenuostabu, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra vos nežymiai teigiama. Per praėjusius metus buvo pusiausvyra, o mediana irgi buvo nežymiai teigiama. Tuo tarpu per 2014 metus dešimties bendrovių akcijos pabrango, vienos kaina nepakito, na o trylikos atpigo.
Per šiuos metus tarp apžvelgiamų kompanijų daugiausiai pašoko bendrovės iš Lietuvos Agrowill Group akcijų kaina, kuri pakilo net virš keturiasdešimt procentų. Taip pat pastebimai, t.y. virš trisdešimt procentų, pabrango dviejų kompanijų iš Latvijos Latvijas tilti ir Latvijas balzams akcijos bei dar dviejų mūsų šalies atstovių Utenos trikotažo bei Lino akcijos. Absoliučių autsaiderių gretose atsidūrė Ditton pievadkezu rūpnica kompanija, kurios akcijos nuo metų pradžios atpigo kiek daugiau nei penktadaliu, bei Gubernijos akcijos, kurių kaina krito virš šešiolikos procentų.
OMX Vilnius indeksas per apatinę dalį ištrūkęs iš ilgalaikio pakilimo kanalo išlieka konsolidavimosi fazėje, tačiau pastaruoju metu bando pakilti virš psichologiškai svarbios 500 punktų ribos. Tai labai svarbus momentas, kuris gali nulemti kur link toliau judės šis indeksas. Jei šis bandymas bus nesėkmingas, OMX Vilnius indeksas gali kur kas labiau pasikoreguoti žemyn.
OMX Tallinn indeksas vis dar išlieka ilgalaikiame pakilimo kanale bei pakilęs virš 900 punktų ribos sėkmingai juda link naujo psichologiškai svarbiaus tūkstančio punktų lygio, be to, ten visai netoli yra ir visų laikų aukščiausia šio indekso pasiekta vertė, t.y. 1042,95 punktai, kuri užfiksuota 2007 metų vasario šeštą dieną.
OMX Riga indeksas ištrūko iš ilgalaikės konsolidacijos kanalo pro jo viršutinę dalį, tiesa, tą sąlygojo vienkartinis veiksnys susijęs su oficialiu pasiūlymu supirkti Ventspils nafta akcijas. Pastaraisiais mėnesiais jis nuosekliai juda į viršų.
Nuorodą į pirmąją Baltijos akcijų rinkos apžvalgos dalį