Baltijos akcijų rinkos apžvalga (2 dalis)

» Straipsniai » Apžvalgos
Autorius: traders.lt Data: 2016-06-17 20:52 Komentarai: (0)
Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių veiklos rezultatai, tačiau neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje. Šioje apžvalgoje tradiciškai trumpai panagrinėsime prieš savaitę neapžvelgtų kompanijų finansinius veiklos rodiklius ir jų pokyčius.

Pabrėžiame, kad tiek pajamų pokyčiai, tiek EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T).

Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų nuo šių metų neskelbia Panevėžio Statybos Trestas, Linas ir Dvarčionių keramika. Tuo tarpu Invalda INVL, INVL Baltic Farmland ir INVL Baltic Real Estate taip pat neskelbs ketvirčio ataskaitų ir pranešė tik preliminarius neišsamius duomenis. Be to, apskaičiuojant Vilniaus baldų pajamų ir EBITDA pelno pokyčius buvo lyginama su ankstesniu ketvirčiu.

Kaip ir įprasta pradedame nuo paprasčiausios statistikos. Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, net penkiolikos įmonių ir vieno banko pajamos paaugo, ir tik vos šešių bendrovių smuktelėjo. Santykis itin pozityvus. Ketvirtį prieš tai šis santykis buvo negatyvus, nes tuomet vos dešimties apžvelgiamų įmonių pajamos paaugo, na o dvylikos smuktelėjo. Prieš metus per pirmą ketvirtį tik aštuonių įmonių ir vieno banko minimas rodiklis paaugo, na o likusių trylikos bendrovių smuktelėjo.

Kad praėjęs ketvirtis šioje apžvalgoje figūruojančioms įmonėms buvo pozityvesnis rodo ir bendra pajamų pokyčių mediana, kuri per pirmą šių metų ketvirtį buvo teigiama, kai prieš metus ir ketvirtį prieš tai buvo neigiama.

Kalbant apie EBITDA pelnų pokyčius, tai aštuonių įmonių ir vieno banko atveju jis paaugo, na o šešių bendrovių atveju smuktelėjo. Latvijos bendrovės Ditton pievadkezu rūpnica, Gubernijos ir Skano Group EBITDA per pirmą šių metų ketvirtį buvo neigiama. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį tarp apžvelgiamų įmonių aštuonių iš jų ir vieno banko EBITDA pelnas paaugo, o likusių penkių, kurių duomenys yra palyginami, smuktelėjo. Tuo tarpu per pirmą praėjusių metų ketvirtį šis santykis siekė 10 ir 9.

Per praėjusį ketvirtį bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška buvo gerokai teigiama. Ketvirtį prieš tai ir prieš metus ji irgi buvo teigiama, tačiau bendras procentinis pokytis buvo kur kas mažesnis.

Kalbant apie įmones, kurios per pirmą šių metų ketvirtį pagerino savo veiklos rezultatus, reikėtų pažymėti energetikos sektoriui priklausančias LITGRID ir Kauno energiją, žemės ūkio srityje veikiančią Agrowill Group, nekilnojamo turto bendrovę Arco Vara, Utenos trikotažą, alkoholinių gėrimų gamintoją Vilniaus degtinę bei Amber Grid. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad visų jų atvejais EBITDA pelnai ūgtelėjo sparčiau nei pajamos, o tai be jokios abejonės pozityvus reiškinys. Biržos naujokui LHV Group bankui per praėjusį ketvirtį taip pat pavyko pagerinti savo veiklos rezultatus, tiesa, vis dėl to pajamos paaugo sparčiau už EBITDA pelną. Tačiau nepaisant to šis bankas savo veiklos rezultatus gerina jau eilinį ketvirtį iš eilės.

Daugeliu atveju kompanijų veiklos rezultatų gerėjimą lėmė lėčiau nei pajamos paaugusios išlaidos, arba kai kuriais atvejais jos netgi buvo sumažintos.



Tuo tarpu labiausiai per praėjusį ketvirtį tarp apžvelgiamų bendrovių, kurių veiklos rezultatai palyginami, pablogėjo Vilniaus baldų, Latvijas tilti veiklos rezultatai. Tačiau labiausiai krito Lietuvos energijos gamybos EBITDA pelnas, kuris kaip skelbiama ataskaitoje susitraukė net beveik penkiasdešimt procentų.

Kalbant apie EBITDA pelningumą, tai tarp apžvelgiamų kompanijų ir banko per praėjusį ketvirtį didžiausiu, kuris siekė net 68,1 procento, pasižymėjo Amber Grid. Be to, gan aukštą minimą rodiklį turi Kauno energija ir LHV Group. Itin didelis neigiamas šis rodiklis per minimą laikotarpį buvo pas latvių įmonę Ditton pievadkezu rūpnica, be to, neigiama EBITDA marža taip pat pasižymėjo Gubernija ir baldų gamintoja Skano Group. Bendra EBITDA maržų mediana buvo gan neaukšta ir sudarė 10,6 procento, tiesa, buvo didesnė nei analogiškas OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių rodiklis.

Įsipareigojimų ir turto santykio atveju, bendra mediana buvo kiek didesnė už minėto indekso atstovių atitinkamą rodiklį. Tarp nagrinėjamų kompanijų Invalda INVL faktiškai neturi įsipareigojimų, tad jos minimas rodiklis yra mažiausias. Panaši padėtis ir kalbant apie nekilnojamo turto projektų plėtotoją Trigon Property Development. Tuo tarpu didžiausiu įsipareigojimų ir turto santykiniu finansiniu rodikliu per pirmą šių metų ketvirtį pasižymėjo Latvijos bendrovė Ditton pievadkezu rūpnica bei Estijos bankas LHV Group.

Vertinant rinkos vertės rodiklius, tai bendri medianiniai apžvelgiamų kompanijų P/E, P/BV ir P/S rodikliai yra gana žemi, na o lyginant su OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių atitinkamais rodikliais, pirmasis yra tiek didesnis, o kiti du kiek mažesni. Mažiausiais rinkos vertės rodikliais pasižymi pramonės šakos atstovės ir alkoholio gamintojos.

Nuo šių metų pradžios tarp apžvelgiamų bendrovių ir banko, penkiolikos akcijos pabrango, na o vienuolikos atpigo. Atsižvelgiant į tai nestebina, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama. Praėjusiais metais ši mediana irgi buvo teigiama, tačiau daugiau nei perpus mažesnė, t.y. dvylikos apžvelgiamų įmonių akcijos pabrango bei dvylikos atpigo.

Per šiuos metus, vertinant akcijų kainų pokyčių medianas, labiausiai pabrango pramonės bendrovių ir alkoholio gamintojų akcijos, tuo tarpu atpigo energetikos įmonių. Labiausiai pabrango Latvijos įmonių, kiek mažiau mūsų šalies bendrovių akcijos, na o Estijos įmonių bendra akcijų kainų pokyčių mediana procentine išraiška yra netgi neigiama.

Tarp apžvelgiamų įmonių didžiausiu akcijų kainos prieaugiu šiais metais gali pasigirti Gubernija, kurios akcijos pabrango net virš šešiasdešimt procentų, be to, taip pat pastebimai pakilo Utenos trikotažo, Agrowill Group, Lino ir Dvarčionių keramikos akcijų vertės. Tuo tarpu didžiausia autsaiderė yra Ditton pievadkezu rūpnica, kurios akcijų vertė susitraukė daugiau nei keturiasdešimt procentų. Be to, daugiau nei penktadaliu atpigo baldų gamintojos Skano Group akcijos, na o Trigon Property Development akcijų vertė krito kiek daugiau nei penkiolika procentų.

Atkreipiame dėmesį, kad daugelio apžvelgiamų įmonių akcijos yra mažai likvidžios, tad tuo pačiu joms būdingas didelis kainų svyravimas.


OMX Vilnius indeksas per apatinę dalį ištrūkęs iš ilgalaikio pakilimo kanalo išlieka konsolidavimosi fazėje, tačiau pakilęs virš psichologiškai svarbios 500 punktų ribos jis virš jos išlieka, kas yra pozityvus reiškinys, ir bando palypėti dar auksčiau iki absoliučiai aukščiausio lygio.



OMX Tallinn indeksas vis dar išlieka ilgalaikiame pakilimo kanale bei jau yra visai šalia psicholigiškai svarbios tūkstančio punktų ribos, kas yra labai svarbus momentas. Jei pavyks užsitvirtinti virš minėtos ribos, tai bus itin pozityvus ženklas. Be to, ten visai netoli yra ir visų laikų aukščiausia šio indekso pasiekta vertė, t.y. 1042,95 punktai, kuri užfiksuota 2007 metų vasario šeštą dieną.



OMX Riga indeksas ištrūko iš ilgalaikės konsolidacijos kanalo pro jo viršutinę dalį, tiesa, tą sąlygojo vienkartinis veiksnys susijęs su oficialiu pasiūlymu supirkti Ventspils nafta akcijas. Pastaraisiais mėnesiais jis nors ir lėtai, tačiau nuolat nuosekliai ir toliau juda į viršų.




Nuorodą į pirmąją Baltijos akcijų rinkos apžvalgos dalį
 
Dar nėra komentarų