versija spausdinimui
(0)
Šiais metais pabrango daugumos įmonių ir bankų akcijos, kuriomis prekiaujama trijose Baltijos biržose bei kurios įeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą. Visos bendrovės ir bankai, kurie ir toliau įsipareigojo tą daryti, paskelbė savo praėjusio ketvirčio veiklos finansinius rezultatus. Tad šioje apžvalgoje tradiciškai sudėkime visus taškus ant i.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių savo ketvirčio ataskaitų nuo 2016 metų neskelbia Rokiškio Sūris ir Žemaitijos Pienas.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp minimo indekso atstovių savo pajamas kilstelėjo dvidešimt viena, o penkiais atvejais fiksuotas kritimas. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 17 ir 8, t.y. buvo prastesnis, tad nenuostabu, kad per metus bendra pajamų pokyčių mediana paaugo. Tačiau lyginant su antru šių metų ketvirčiu, šis rodiklis smuktelėjo, t.y. per ankstesnį ketvirtį savo pajamas padidino 23 nagrinėjamos įmonės ir bankai, o kritimas fiksuotas irgi penkiais kartais.
Kalbant apie bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, tai čia jau abiem atvejais padėtis pablogėjo. Per praėjusį ketvirtį minimą pelną kilstelėjo trylika OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių narių, o kritimas fiksuotas dvylikoje atveju. Prieš metus šis santykis buvo pozityvesnis - 16 ir 8, o per antrą šių metų ketvirtį sudarė 17 ir 10.
Pramonės atveju, bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana per trečią šių metų ketvirtį jau tapo neigiama, kai ketvirtį prieš tai ir prieš metus per trečią ketvirtį buvo teigiama. Tuo tarpu pajamų pokyčių mediana išliko teigiama ir per metus ūgtelėjo, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, jau fiksuota priešinga tendencija. Paslaugų srityje kalbant apie veiklos rezultatų pokyčių medianas, pajamų krito abiem atvejais, tuo tarpu EBITDA pelnų pokyčių mediana per metus irgi smuktelėjo, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, fiksuotas prieaugis. Kalbant apie maisto gamintojų ir finansų sektorius, kurių yra daugiausiai tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių, jų abiejų EBITDA pelnų mediana per praėjusį ketvirtį jau tapo neigiama, kai prieš metus buvo teigiama. Be to, padėtis pablogėjo ir lyginant su antru šių metų ketvirčiu. Pajamų srityje finansų atstovių medianinis rodiklis abiem atvejais smuktelėjo, tuo tarpu maisto produktų gamintojų jis buvo teigiamas, kai prieš metus neigiamas.
Tradiciškai buvo apskaičiuoti ir atskirų Baltijos šalių medianiniai veiklos rezultatų pokyčių rodikliai procentine išraiška. Paaiškėjo, jog Latvijos įmonių atveju jie suprastėjo tiek lyginant su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, tiek su šių metų antru ketvirčiu. Tuo tarpu Lietuvos ir Estijos atveju pajamų pokyčių medianos per metus ūgtelėjo, o pelnų abiem lyginamais atvejais smuktelėjo.
Per trečią šių metų ketvirtį tarp nagrinėjamų įmonių buvo net keletas, kurių veiklos rezultatai pastebimai pagerėjo, o ypač ūgtelėjo EBITDA pelnai. Tarp Lietuvos įmonių pozityviai išsiskyrė Grigeo, kurios pajamos ir pelnas paaugo trečią ketvirtį iš eilės, bei pagaliau atsigavusi Klaipėdos Nafta, kurios veiklos rezultatai prieš tai blogėjo net penkis ketvirčius iš eilės. Iš Latvijos įmonių itin pozityviai ir vėl išsiskyrė elektronikos produktų gamintoja HansaMatrix, kurios pajamos ir EBITDA pelnas ūgtelėjo trečią ketvirtį iš eilės. Be to, visais iki šiol paminėtais atvejais pelnai paaugo labiau nei pajamos. Ketvirtą ketvirtį iš eilės savo veiklos rezultatus pastebimiau kilstelėjo Estijos elektros prekių gamintoja Harju Elekter, tiesa, ir vėl pajamos ūgtelėjo sparčiau nei EBITDA. Jos veiklos rezultatų prieaugis dalinai susijęs su kitų įmonių įsigijimu ir prisijungimu. Statybų įmonės Merko Ehitus pajamos ir EBITDA pelnas paaugo trečią ketvirtį iš eilės.
Bendrai per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp dvidešimt aštuonių nagrinėjamo indekso atstovių savo veiklos rezultatus pagerino vienuolika, na o pablogėjimas fiksuotas tik trim atvejais. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 4. Labiausiai smuktelėjo nekilnojamo turto projektų plėtotojos Pro Kapital Grupp pajamos ir EBITDA pelnas. Antrą ketvirtį iš eilės pablogėjo Latvijas kugnieciba veiklos rezultatai, be to, chemijos srityje veikianti Latvijos įmonė Valmieras stikla skiedra taip pat užfiksavo pajamų ir pelno kritimą. Atkreiptinas dėmesys, jog visais trimis atvejais EBITDA smuktelėjo labiau nei pajamos. Antrą ketvirtį iš eilės susitraukė vaistų gamintojos Grindeks EBITDA pelnas, kuris šįkart krito net virš penkiasdešimt procentų, arba labiau nei per antrą ketvirtį.
Taip pat virš penkiasdešimt procentų smuktelėjo ir Olympic Entertainment Group pelnas. Tiesa, prieš metus ši kazino tinklo valdytoja buvo gavusi vienkartinio pobūdžio pajamas, kas tuomet išpūtė jos EBITDA pelną. Vėl krito Estijos statybų įmonės Nordecon pelnas, be to, jis smuktelėjo dvigubai labiau nei ketvirtį prieš tai, tuo tarpu Šiaulių Banko EBITDA susitraukė trečią ketvirtį iš eilės. Šio banko atveju pelnas sumažėjo pagrinde dėl nuostolių iš subordinuotos paskolos tikrosios vertės pasikeitimo, kai prieš metus šioje srityje fiksuotas teigiamas poveikis, be to, virš trijų kartų smuktelėjo pelnas iš operacijų vertybiniais popieriais.
Pažvelgus į apskaičiuotas EBITDA maržų medianas matome, kad bendra per metus krito nuo 15,5 iki 13,1 procento, kai per antrą šių metų ketvirtį irgi šis rodiklis buvo didesnis ir siekė 14,9 procento. Tai žinoma yra neigiamas reiškinys. Ta pati tendencija fiksuota ir pramonės šakoje, tuo tarpu paslaugų atstovių EBITDA pelningumų mediana abiem atvejais paaugo. Finansų sektoriaus atveju minimas rodiklis per metus krito, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, jis paaugo. Tuo tarpu maisto produktų gamintojų EBITDA maržų mediana per metus smuktelėjo nuo keturiolikos iki 11,8 procento.
Tarp trijų Baltijos šalių per trečią šių metų ketvirtį didžiausią EBITDA pelningumų medianą užfiksavo Lietuvos atstovės, be to, kas pozityvu, šis rodiklis paaugo tiek lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tiek ir su antru šių metų ketvirčiu. Kalbant apie Latvijos ir Estijos atstovių minimą medianinį rodiklį, tai per metus jis susitraukė.
Tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių per praėjusį ketvirtį savo EBITDA maržas kilstelėjo devynios, na o kritimas fiksuotas net septyniolikoje atvejų. Tallinna Vesi minimas pelningumo rodiklis per praėjusį ketvirtį buvo didžiausias ir siekė 59,3 procento, virš keturiasdešimties procentų siekusius EBITDA pelningumus užfiksavo Šiaulių Bankas, Estijos bankas LHV Group bei Latvijas kugnieciba. Tarp visų nagrinėjamų kompanijų vienintelės Baltika įmonės minimas rodiklis buvo neigiamas, na o Nordecon atveju jis nors ir buvo teigiamas, tačiau pats kukliausias.
Visiškai priešinga linkme nei bendra EBITDA maržu mediana pakito ROA rodiklio bendra mediana, kuri per trečią šių metų ketvirtį sudarė 2,1 procento, kai prieš metus buvo mažesnė ir siekė 1,6 procento, o per antrą šių metų ketvirtį ji buvo dar labiau kuklesnė ir sudarė 1,4 procento. Identiškai pakito ir pramonės atstovių minimas rodiklis, o paslaugų srityje taip pat abiem palyginamais atvejais fiksuotas prieaugis. Tačiau štai finansų atstovių ir maisto produktų gamintojų turto grąžos medianinis rodiklis per metus susitraukė.
Tarp Baltijos valstybių mūsų šalies atstovių medianinis ROA rodiklis ir vėl buvo didžiausias bei paaugo tiek per metus, tiek ir lyginant su ankstesniu šių metų ketvirčiu. Estijos atveju jis per metus kiek smuktelėjo, tačiau lyginant su antru šių metų ketvirčiu, pašoko daugiau nei dvigubai. Latvijos atveju turto grąžos mediana abiem atvejais smuktelėjo.
Per metus ROA rodiklio prieaugiu gali pasigirti vienuolika analizuojamo indekso atstovių. Tuo tarpu dvylikos iš jų minimas rodiklis smuktelėjo, o trim atvejais jis nepakito. Didžiausia turto grąža per trečią šių metų ketvirtį pasižymėjo apatinio trikotažo gamintoja Silvano Fashion Group, drabužiais prekiaujanti Apranga, bei lošimo namų valdytoja Olympic Entertainment Group. Dviejų įmonių minimas rodiklis buvo neigiamas, t.y. Baltika ir Grindeks, kai prieš metus tos pačios Baltika ir Latvijas kugnieciba atveju irgi fiksuota neigiama turto grąža.
Kaip ir įprasta lentelėje pateikti ir trys rinkos vertės rodikliai, t.y. P/E, P/BV ir P/S. Bendri medianiniai lyginant su atitinkamais Lenkijos WIG20 indekso atstovių rodikliais, yra kiek mažesni, bei gerokai kuklesni tiek lyginant su Vokietijos DAX, tiek su Amerikos Dow Jones Industrial Average ir Skandinavijos OMX NORDIC 40 indeksų narių analogiškai medianiniais rodikliais. Mažiausiais medianiniais P/E, P/BV ir P/S rodikliais bent šiuo metu pasižymi maisto gamintojai. Tarp trijų Baltijos šalių Lietuvos medianiniai rinkos vertės rodikliai yra kukliausi.
Kaip minėta apžvalgos pradžioje, nuo šių metų pradžios didžiosios dalies, t.y. dvidešimt vienos OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovės akcijos pabrango, tuo tarpu atpigo septynių nuosavybės vertybiniai popieriai. Per visus praėjusius metus šis santykis siekė atitinkamai 20 ir 8. Bendra akcijų kainų pokyčių mediana žinoma yra teigiama ir siekia 12,3 procento, kai per visus praėjusius metus ji buvo kiek mažesnė ir sudarė 10,6 procento. Labiausiai šiais metais ūgtelėjo maisto produktų gamintojų rinkos vertė, tuo tarpu mažiausiai - paslaugų šakos atstovių. Tarp trijų šalių didžiausia bendra akcijų kainų pokyčių mediana bent šiuo metu gali pasigirti Latvija, tuo tarpu Estijos minimas rodiklis yra kukliausias.
Tarp visų nagrinėjamų dvidešimt aštuonių įmonių ir bankų labiausiai per šiuos metus šoktelėjo Latvijos bendrovės SAF Tehnika rinkos vertė, t.y. daugiau nei dvigubai arba 116,2 procento. Taip pat pastebimai, t.y. 78,5 ir 77,7 procento pabrango Harju Elekter ir Grindeks nuosavybės vertybiniai popieriai, o priešingoje barikadų pusėje atsidūrė Silvano Fashion Group ir Tallinna Vesi, kurių akcijos atpigo daugiausiai, t.y. atitinkamai 12,6 ir 12,3 procento.
SAF Tehnika akcijų kaina ir toliau išlieka augimo kanale, kuris prasidėjo dar praėjusių metų rugpjūtį. Kol kas aiškių korekcijos ženklų nėra, tačiau po tokio pastebimo kainos prieaugio, anksčiau ar vėliau korekcija - pelnų realizavimas yra neišvengiamas, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Šios kompanijos akcijų kaina po lokalios korekcijos pakilo virš dar vieno pasipriešinimo lygio ir panašu į tai, jog pradėjo naują augimo etapą.
Grindeks akcijų kaina ir toliau išlieka korekcinėje fazėje po prieš tai buvusio pastebimo jos šuolio. Nematyti jokių jos pabaigos ženklų, be to, neatmestina, kad ši korekcija gali ir dar labiau pagylėti.
Silvano Fashion Group akcijų kaina ir toliau išlieka nuosmukio arba korekcinėje fazėje, kurios aiškių pabaigos ženklų vis dar nematyti.
Tallinna Vesi akcijų kaina ir toliau išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar 2015 metų birželio mėnesį. Kol kas šios tendencijos pabaigos ženklų nematyti.
Baltika akcijų kaina šiuo metu jau kurį laiką yra savotiškame konsolidaciniame kanale ir tuo pačiu pastaruoju metu artėja prie jo apatinės dalies, kas beje yra prieš tai buvęs dugnas. Tikėtina, kad šis lygis bus patestuotas, po ko turėtų paaiškėti tolimesnė šios bendrovės akcijų kainos kryptis.
Klaipėdos Naftos akcijų kaina vasaros pradžioje ištrūko iš nuosmukio kanalo pro jo viršutinę dalį ir kiek atšoko į viršų. Dabar yra savotiškas pelnų realizavimas - lokali korekcija, po kurios pabaigos galime sulaukti dar vienos akcijų kainos augimo bangos.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių savo ketvirčio ataskaitų nuo 2016 metų neskelbia Rokiškio Sūris ir Žemaitijos Pienas.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp minimo indekso atstovių savo pajamas kilstelėjo dvidešimt viena, o penkiais atvejais fiksuotas kritimas. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 17 ir 8, t.y. buvo prastesnis, tad nenuostabu, kad per metus bendra pajamų pokyčių mediana paaugo. Tačiau lyginant su antru šių metų ketvirčiu, šis rodiklis smuktelėjo, t.y. per ankstesnį ketvirtį savo pajamas padidino 23 nagrinėjamos įmonės ir bankai, o kritimas fiksuotas irgi penkiais kartais.
Kalbant apie bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, tai čia jau abiem atvejais padėtis pablogėjo. Per praėjusį ketvirtį minimą pelną kilstelėjo trylika OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių narių, o kritimas fiksuotas dvylikoje atveju. Prieš metus šis santykis buvo pozityvesnis - 16 ir 8, o per antrą šių metų ketvirtį sudarė 17 ir 10.
Pramonės atveju, bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana per trečią šių metų ketvirtį jau tapo neigiama, kai ketvirtį prieš tai ir prieš metus per trečią ketvirtį buvo teigiama. Tuo tarpu pajamų pokyčių mediana išliko teigiama ir per metus ūgtelėjo, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, jau fiksuota priešinga tendencija. Paslaugų srityje kalbant apie veiklos rezultatų pokyčių medianas, pajamų krito abiem atvejais, tuo tarpu EBITDA pelnų pokyčių mediana per metus irgi smuktelėjo, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, fiksuotas prieaugis. Kalbant apie maisto gamintojų ir finansų sektorius, kurių yra daugiausiai tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių, jų abiejų EBITDA pelnų mediana per praėjusį ketvirtį jau tapo neigiama, kai prieš metus buvo teigiama. Be to, padėtis pablogėjo ir lyginant su antru šių metų ketvirčiu. Pajamų srityje finansų atstovių medianinis rodiklis abiem atvejais smuktelėjo, tuo tarpu maisto produktų gamintojų jis buvo teigiamas, kai prieš metus neigiamas.
Tradiciškai buvo apskaičiuoti ir atskirų Baltijos šalių medianiniai veiklos rezultatų pokyčių rodikliai procentine išraiška. Paaiškėjo, jog Latvijos įmonių atveju jie suprastėjo tiek lyginant su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, tiek su šių metų antru ketvirčiu. Tuo tarpu Lietuvos ir Estijos atveju pajamų pokyčių medianos per metus ūgtelėjo, o pelnų abiem lyginamais atvejais smuktelėjo.
Per trečią šių metų ketvirtį tarp nagrinėjamų įmonių buvo net keletas, kurių veiklos rezultatai pastebimai pagerėjo, o ypač ūgtelėjo EBITDA pelnai. Tarp Lietuvos įmonių pozityviai išsiskyrė Grigeo, kurios pajamos ir pelnas paaugo trečią ketvirtį iš eilės, bei pagaliau atsigavusi Klaipėdos Nafta, kurios veiklos rezultatai prieš tai blogėjo net penkis ketvirčius iš eilės. Iš Latvijos įmonių itin pozityviai ir vėl išsiskyrė elektronikos produktų gamintoja HansaMatrix, kurios pajamos ir EBITDA pelnas ūgtelėjo trečią ketvirtį iš eilės. Be to, visais iki šiol paminėtais atvejais pelnai paaugo labiau nei pajamos. Ketvirtą ketvirtį iš eilės savo veiklos rezultatus pastebimiau kilstelėjo Estijos elektros prekių gamintoja Harju Elekter, tiesa, ir vėl pajamos ūgtelėjo sparčiau nei EBITDA. Jos veiklos rezultatų prieaugis dalinai susijęs su kitų įmonių įsigijimu ir prisijungimu. Statybų įmonės Merko Ehitus pajamos ir EBITDA pelnas paaugo trečią ketvirtį iš eilės.
Bendrai per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp dvidešimt aštuonių nagrinėjamo indekso atstovių savo veiklos rezultatus pagerino vienuolika, na o pablogėjimas fiksuotas tik trim atvejais. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 4. Labiausiai smuktelėjo nekilnojamo turto projektų plėtotojos Pro Kapital Grupp pajamos ir EBITDA pelnas. Antrą ketvirtį iš eilės pablogėjo Latvijas kugnieciba veiklos rezultatai, be to, chemijos srityje veikianti Latvijos įmonė Valmieras stikla skiedra taip pat užfiksavo pajamų ir pelno kritimą. Atkreiptinas dėmesys, jog visais trimis atvejais EBITDA smuktelėjo labiau nei pajamos. Antrą ketvirtį iš eilės susitraukė vaistų gamintojos Grindeks EBITDA pelnas, kuris šįkart krito net virš penkiasdešimt procentų, arba labiau nei per antrą ketvirtį.
Taip pat virš penkiasdešimt procentų smuktelėjo ir Olympic Entertainment Group pelnas. Tiesa, prieš metus ši kazino tinklo valdytoja buvo gavusi vienkartinio pobūdžio pajamas, kas tuomet išpūtė jos EBITDA pelną. Vėl krito Estijos statybų įmonės Nordecon pelnas, be to, jis smuktelėjo dvigubai labiau nei ketvirtį prieš tai, tuo tarpu Šiaulių Banko EBITDA susitraukė trečią ketvirtį iš eilės. Šio banko atveju pelnas sumažėjo pagrinde dėl nuostolių iš subordinuotos paskolos tikrosios vertės pasikeitimo, kai prieš metus šioje srityje fiksuotas teigiamas poveikis, be to, virš trijų kartų smuktelėjo pelnas iš operacijų vertybiniais popieriais.
Pažvelgus į apskaičiuotas EBITDA maržų medianas matome, kad bendra per metus krito nuo 15,5 iki 13,1 procento, kai per antrą šių metų ketvirtį irgi šis rodiklis buvo didesnis ir siekė 14,9 procento. Tai žinoma yra neigiamas reiškinys. Ta pati tendencija fiksuota ir pramonės šakoje, tuo tarpu paslaugų atstovių EBITDA pelningumų mediana abiem atvejais paaugo. Finansų sektoriaus atveju minimas rodiklis per metus krito, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, jis paaugo. Tuo tarpu maisto produktų gamintojų EBITDA maržų mediana per metus smuktelėjo nuo keturiolikos iki 11,8 procento.
Tarp trijų Baltijos šalių per trečią šių metų ketvirtį didžiausią EBITDA pelningumų medianą užfiksavo Lietuvos atstovės, be to, kas pozityvu, šis rodiklis paaugo tiek lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tiek ir su antru šių metų ketvirčiu. Kalbant apie Latvijos ir Estijos atstovių minimą medianinį rodiklį, tai per metus jis susitraukė.
Tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių per praėjusį ketvirtį savo EBITDA maržas kilstelėjo devynios, na o kritimas fiksuotas net septyniolikoje atvejų. Tallinna Vesi minimas pelningumo rodiklis per praėjusį ketvirtį buvo didžiausias ir siekė 59,3 procento, virš keturiasdešimties procentų siekusius EBITDA pelningumus užfiksavo Šiaulių Bankas, Estijos bankas LHV Group bei Latvijas kugnieciba. Tarp visų nagrinėjamų kompanijų vienintelės Baltika įmonės minimas rodiklis buvo neigiamas, na o Nordecon atveju jis nors ir buvo teigiamas, tačiau pats kukliausias.
Visiškai priešinga linkme nei bendra EBITDA maržu mediana pakito ROA rodiklio bendra mediana, kuri per trečią šių metų ketvirtį sudarė 2,1 procento, kai prieš metus buvo mažesnė ir siekė 1,6 procento, o per antrą šių metų ketvirtį ji buvo dar labiau kuklesnė ir sudarė 1,4 procento. Identiškai pakito ir pramonės atstovių minimas rodiklis, o paslaugų srityje taip pat abiem palyginamais atvejais fiksuotas prieaugis. Tačiau štai finansų atstovių ir maisto produktų gamintojų turto grąžos medianinis rodiklis per metus susitraukė.
Tarp Baltijos valstybių mūsų šalies atstovių medianinis ROA rodiklis ir vėl buvo didžiausias bei paaugo tiek per metus, tiek ir lyginant su ankstesniu šių metų ketvirčiu. Estijos atveju jis per metus kiek smuktelėjo, tačiau lyginant su antru šių metų ketvirčiu, pašoko daugiau nei dvigubai. Latvijos atveju turto grąžos mediana abiem atvejais smuktelėjo.
Per metus ROA rodiklio prieaugiu gali pasigirti vienuolika analizuojamo indekso atstovių. Tuo tarpu dvylikos iš jų minimas rodiklis smuktelėjo, o trim atvejais jis nepakito. Didžiausia turto grąža per trečią šių metų ketvirtį pasižymėjo apatinio trikotažo gamintoja Silvano Fashion Group, drabužiais prekiaujanti Apranga, bei lošimo namų valdytoja Olympic Entertainment Group. Dviejų įmonių minimas rodiklis buvo neigiamas, t.y. Baltika ir Grindeks, kai prieš metus tos pačios Baltika ir Latvijas kugnieciba atveju irgi fiksuota neigiama turto grąža.
Kaip ir įprasta lentelėje pateikti ir trys rinkos vertės rodikliai, t.y. P/E, P/BV ir P/S. Bendri medianiniai lyginant su atitinkamais Lenkijos WIG20 indekso atstovių rodikliais, yra kiek mažesni, bei gerokai kuklesni tiek lyginant su Vokietijos DAX, tiek su Amerikos Dow Jones Industrial Average ir Skandinavijos OMX NORDIC 40 indeksų narių analogiškai medianiniais rodikliais. Mažiausiais medianiniais P/E, P/BV ir P/S rodikliais bent šiuo metu pasižymi maisto gamintojai. Tarp trijų Baltijos šalių Lietuvos medianiniai rinkos vertės rodikliai yra kukliausi.
Kaip minėta apžvalgos pradžioje, nuo šių metų pradžios didžiosios dalies, t.y. dvidešimt vienos OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovės akcijos pabrango, tuo tarpu atpigo septynių nuosavybės vertybiniai popieriai. Per visus praėjusius metus šis santykis siekė atitinkamai 20 ir 8. Bendra akcijų kainų pokyčių mediana žinoma yra teigiama ir siekia 12,3 procento, kai per visus praėjusius metus ji buvo kiek mažesnė ir sudarė 10,6 procento. Labiausiai šiais metais ūgtelėjo maisto produktų gamintojų rinkos vertė, tuo tarpu mažiausiai - paslaugų šakos atstovių. Tarp trijų šalių didžiausia bendra akcijų kainų pokyčių mediana bent šiuo metu gali pasigirti Latvija, tuo tarpu Estijos minimas rodiklis yra kukliausias.
Tarp visų nagrinėjamų dvidešimt aštuonių įmonių ir bankų labiausiai per šiuos metus šoktelėjo Latvijos bendrovės SAF Tehnika rinkos vertė, t.y. daugiau nei dvigubai arba 116,2 procento. Taip pat pastebimai, t.y. 78,5 ir 77,7 procento pabrango Harju Elekter ir Grindeks nuosavybės vertybiniai popieriai, o priešingoje barikadų pusėje atsidūrė Silvano Fashion Group ir Tallinna Vesi, kurių akcijos atpigo daugiausiai, t.y. atitinkamai 12,6 ir 12,3 procento.
SAF Tehnika akcijų kaina ir toliau išlieka augimo kanale, kuris prasidėjo dar praėjusių metų rugpjūtį. Kol kas aiškių korekcijos ženklų nėra, tačiau po tokio pastebimo kainos prieaugio, anksčiau ar vėliau korekcija - pelnų realizavimas yra neišvengiamas, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Šios kompanijos akcijų kaina po lokalios korekcijos pakilo virš dar vieno pasipriešinimo lygio ir panašu į tai, jog pradėjo naują augimo etapą.
Grindeks akcijų kaina ir toliau išlieka korekcinėje fazėje po prieš tai buvusio pastebimo jos šuolio. Nematyti jokių jos pabaigos ženklų, be to, neatmestina, kad ši korekcija gali ir dar labiau pagylėti.
Silvano Fashion Group akcijų kaina ir toliau išlieka nuosmukio arba korekcinėje fazėje, kurios aiškių pabaigos ženklų vis dar nematyti.
Tallinna Vesi akcijų kaina ir toliau išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar 2015 metų birželio mėnesį. Kol kas šios tendencijos pabaigos ženklų nematyti.
Baltika akcijų kaina šiuo metu jau kurį laiką yra savotiškame konsolidaciniame kanale ir tuo pačiu pastaruoju metu artėja prie jo apatinės dalies, kas beje yra prieš tai buvęs dugnas. Tikėtina, kad šis lygis bus patestuotas, po ko turėtų paaiškėti tolimesnė šios bendrovės akcijų kainos kryptis.
Klaipėdos Naftos akcijų kaina vasaros pradžioje ištrūko iš nuosmukio kanalo pro jo viršutinę dalį ir kiek atšoko į viršų. Dabar yra savotiškas pelnų realizavimas - lokali korekcija, po kurios pabaigos galime sulaukti dar vienos akcijų kainos augimo bangos.