versija spausdinimui
(0)
Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių veiklos rezultatai, tačiau kaip įprasta neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje. Šioje apžvalgoje tradiciškai trumpai panagrinėsime prieš savaitę neapžvelgtų kompanijų finansinius veiklos rodiklius ir jų pokyčius.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų apžvelgiamų bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais.
Tuo tarpu Panevėžio statybos trestas, Invalda INVL, INVL Baltic Farmland, Ditton pievadkezu rūpnica, East West Agro ir Baltic Telekom (angliškos versijos) vis dar nepaskelbė savo praėjusių metų veiklos rezultatų. Tad lentelėje ties šių kompanijų veiklos rezultatų pokyčiais procentine išraiška ir santykiniais finansiniais rodikliais paliekame klaustukus.
Tuo pačiu atkreipiame jūsų dėmesį, kad į apžvalgą įtraukėme ir Baltijos Alternatyviosios rinkos First North penkias atstoves.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamas kilstelėjo vienuolika įmonių, o kritimas fiksuotas aštuoniais atvejais. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 10 ir 8, o per trečią praėjusių metų ketvirtį sudarė 11 ir 9. Taigi, jis išliko iš esmės toks pats, tad nenuostabu, jog bendra pajamų pokyčių mediana labai mažai pakito.
Kalbant apie EBITDA pelną, čia jau padėtis kitokia, t.y. per paskutinį praėjusių metų ketvirtį šio rodiklio prieaugiu galėjo pasigirti septynios nagrinėjamos įmonės, o kritimas fiksuotas vienuolikoje atveju. Prieš metus keturiolika kompanijų užfiksavo šio rodiklio augimą, o keturios - kritimą. Per ankstesnį praėjusių metų ketvirtį minimą pelną kilstelėjo 5, o kritimą fiksavo trylika. Tad nenuostabu, jog bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana prieš metus buvusi teigiama, jau praėjusių metų paskutinį ketvirtį tapo neigiama, t.y. padėtis pablogėjo, be to, ji suprastėjo ir lyginant su trečiu 2017 metų ketvirčiu.
Paslaugų srityje veiklos rezultatų pokyčių medianos dar prieš metus buvo teigiamos, o dabar jau tapo neigiamos, be to, padėties pablogėjimas buvo fiksuotas ir energetikos srityje. Pramonės įmonių bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana tapo neigiama, o tuo tarpu pajamų išliko teigiama ir kiek ūgtelėjo. Tas pats buvo ir kalbant apie alkoholinių gėrimų gamintojus, tuo tarpu finansų sektoriuje per metus ir lyginant su ankstesniu ketvirčiu, padėtis pagerėjo.
Lietuvos ir Latvijos įmonių bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos per praėjusį ketvirtį jau tapo neigiamos, kai per 2016 metų ketvirtą ketvirtį jos buvo teigiamos. Estijos atveju pajamų pokyčių mediana tapo teigiama, o pelnų - priešingai.
Tarp bendrovių, kurios pateikė savo praėjusio ketvirčio rezultatus ir įsipareigojo tą ir toliau daryti, labiausiai pajamas ir EBITDA pelną kilstelėjo nekilnojamo turto projektų plėtotoja Arco Vara. Pajamos pašoko virš šešių kartų, o EBITDA tapo teigiama. Taip pat teigiama EBITDA tapo ir kitos Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotojos Pro Kapital Grupp. Didesniu pajamų ir pelnų prieaugiu galėjo pasigirti ir Vilniaus baldai bei alkoholinių gėrimų gamintoja Latvijas balzams. Kitoje barikadų pusėje atsidūrė tokios įmonės kaip Latvijas Gaze, Gubernija, Amber Grid, LITGRID ir Linas. Be to, pastebimai smuktelėjo Utenos trikotažo, Vilniaus degtinės ir Ekspress Grupp EBITDA pelnai, o AUGA Group bei Snaigės minimas rodiklis tapo neigiamas.
Bendra EBITDA maržų mediana per metus susitraukė nuo 17,2 iki 11,9 procento, tiesa, ketvirtį prieš tai šis rodiklis buvo dar mažesnis ir siekė 11,1 procento. Tad padėtis šiuo atveju irgi akivaizdžiai per metus pablogėjo. Analogiškai buvo su pokyčiais ir energetikos sektoriuje. Kalbant apie pramonės šaką, alkoholinių gėrimų gamintojus, padėtis tiek lyginant su 2016 metų ketvirtu ketvirčiu, tiek su 2017 metų trečiu ketvirčiu, pablogėjo, o finansų srityje buvo visiškai priešingai. Nagrinėjamų Lietuvos įmonių bendra EBITDA maržų mediana per metus gerokai smuktelėjo, be to, ji krito ir lyginant su trečiu praėjusių metų ketvirčiu, o Latvijos atveju fiksuota visiškai priešinga tendencija. Estijos įmonių minimas rodiklis tapo teigiamas.
Taigi, paprasta statistika, per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2016 metų tuo pačiu laikotarpiu, savo EBITDA pelningumus kilstelėjo septynios įmonės, tuo tarpu dešimt fiksavo kritimą. Didžiausiu minimu rodikliu galėjo pasigirti Lietuvos energijos gamyba ir Amber Grid. Pirmuoju atveju EBITDA marža paaugo, o antruoju - smuktelėjo. Tuo tarpu tokių kompanijų kaip AUGA Group, Gubernijos ir Snaigės pelningumas buvo neigiamas, kai prieš metus tokių įmonių buvo keturios.
Apskaičiavus bendrą turto grąžos medianą, paaiškėjo, jog ji krito tiek lyginant su 2016 metų ketvirtu ketvirčiu, tiek ir su praėjusių metų trečiu ketvirčiu. Ta pats buvo ir pramonės srityje bei kalbant apie alkoholinių gėrimų gamintojus. Paslaugų šakos atstovių ir energetikos įmonių atveju ROA per metus smuktelėjo, o finansų srityje jis tapo teigiamas. Lietuvoje turto grąža irgi abiem atvejais susitraukė, o Latvijoje - priešingai, paaugo. Estijos įmonių bendras medianinis ROA rodiklis tapo teigiamas.
Per 2017 metų paskutinį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, turto grąžos rodiklio prieaugiu tarp analizuojamų įmonių galėjo pasigirti tik šešios, o kritimas užfiksuotas net trylikoje atveju, tad nestebina, jog krito ir bendra ROA mediana. Stambiausią turto grąžą sugeneravo Lietuvos baldų gamintoja Vilniaus baldai, o Arco Vara ir Latvijas balzams minimas rodiklis sudarė beveik tris procentus. Kitą vertus labai daug analizuojamų įmonių per praėjusį ketvirtį fiksavo neigiamą ROA rodiklį, t.y. Amber Grid, AUGA Group, Gubernija, Skano Group, Snaigė, Utenos trikotažas ir nekilnojamo turto projektų įgyvendintoja Trigon Property Development.
Pažvelgus į lentelę, kurioje pateikti duomenys apie tai, kaip per praėjusius metus pakito nagrinėjamų įmonių pajamos ir EBITDA pelnai, matome gana daug negatyvios raudonos spalvos. Padėties pablogėjimą patvirtina ir bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos, kurios jau su minuso ženklu. Tas pats pasakytina ir apie paslaugų sritį, alkoholinių gėrimų gamintojus, energetikos atstoves. Nors pramonės įmonių pajamų pokyčių bendra mediana per praėjusius metus išliko teigiama, tačiau EBITDA pelnų neatsilaikė ir jau yra su minuso ženklu. Šioje apžvalgoje figūruojančių Lietuvos atstovių bendros veiklos rezultatų medianos irgi tapo neigiamos, tuo tarpu Estijos pajamų pasidarė su minuso ženklu, tačiau pelnų išliko teigiama ir dar ūgtelėjo. Latvių atstovių pajamų pokyčių mediana kiek pakilo, o pelnų pajudėjo priešinga linkme.
Tarp įmonių, kurios paskelbė savo 2017 metų veiklos rezultatus, pajamų prieaugį užfiksavo vienuolika, o kritimą - trylika. Per ankstesnius metus šis santykis siekė atitinkamai 18 ir 9. EBITDA pelno atveju, jį per praėjusius metus padidino aštuonios kompanijos, kai per 2016 metus - net aštuoniolika, o kritimas fiksuotas atitinkamai trylikoje ir penkiose atvejuose.
Labiausiai pablogėjo alaus ir kitų gėrimų gamintojos Gubernijos, Linda Nektar ir šaldytuvų gamintojos Snaigės veiklos rezultatai. Tuo tarpu tokių įmonių kaip AUGA Group, MADARA Cosmetics, Vilniaus baldų ir EfTEN Real Estate Fund III pajamos ir EBITDA pelnai ūgtelėjo labiausiai. Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotojos Arco Vara EBITDA per praėjusius metus tapo teigiama, o pajamos pašoko beveik dvigubai, kitos nekilnojamo turto srityje veikiančios kompanijos INVL Baltic Real Estate pelnas pašoko beveik keturis kartus, tuo tarpu baldų gamintojos Skano Group EBITDA pelnas šoktelėjo net virš aštuonių kartų. Be to, teigiamu EBITDA taip pat galėjo jau pasigirti ir Pro Kapital Grupp.
Bendra EBITDA maržų mediana per metus iš esmės nepakito, t.y. tik nežymiai paaugo. Paslaugų ir finansų srityse irgi fiksuotas analogiškas reiškinys, tuo tarpu pramonės narių, alkoholinių gėrimų gamintojų ir energetikos sektoriaus atstovių minimas rodiklis per praėjusius metus susitraukė. Kritimas fiksuotas ir kalbant apie Latvijos įmonių EBITDA pelningumų medianą, o tuo tarpu Lietuvos ir Estijos šis rodiklis pasistiebė.
Per metus savo EBITDA maržas tarp nagrinėjamų įmonių kilstelėjo dešimt, o kritimas fiksuotas trylikoje atveju. Nekilnojamo turto srityje veikiančio EfTEN Real Estate Fund III minimas rodiklis buvo didžiausias ir siekė net 77,5 procento, kitos šio sektoriaus atstovės INVL Baltic Real Estate marža sudarė 65,5 procento, o mūsų šalies įmonės Amber Grid metinis EBITDA pelningumas siekė beveik šešiasdešimt procentų. Šįkart nebuvo nei vienos įmonės, kurios minimas rodiklis būtų neigiamas, kai per 2016 metus tokių buvo dvi. Nors ir teigiamas, tačiau mažiausias maržas sugeneravo Gubernija, Snaigė bei Linas.
Taip pat buvo apskaičiuotas ir kitas pelningumo rodiklis, t.y. turto grąžos, kuris pajudėjo priešinga linkme, t.y. jo bendra mediana krito nuo 5,7 iki 3,7 procento. Tas pats nuosmukis fiksuotas ir kitose srityse, bei ir mūsų šalyje, bet Latvijos medianinis ROA rodiklis paaugo, o Estijos - tapo teigiamas. Per praėjusius metus turto grąžos rodiklį kilstelėjo devynios įmonės, o kritimą fiksavo net šešiolika iš jų. Vilniaus baldų turto grąžos rodiklis per praėjusius metus buvo pats didžiausias ir siekė 18,5 procento, be to, didesnius nei dešimties procentų ROA rodiklius taip pat sugeneravo INVL Technology, MADARA Cosmetics ir K2 LT. Deja, tačiau buvo gan daug įmonių, kurių minimas pelningumo rodiklis buvo neigiamas (Amber Grid, Gubernijos, Pro Kapital Grupp, Skano Group, Snaigės ir Trigon Property Development).
Kalbant apie metinius veiklos rezultatus kaip ir įprasta buvo paskaičiuoti ir praėjusių metų pabaigoje egzistavę įmonių bendrojo likvidumo bei įsipareigojimų ir turto santykiniai finansiniai rodikliai. Pastarojo rodiklio bendra mediana per praėjusius metus nežymiai smuktelėjo iki 0,42 reikšmės. Tas pats fiksuota energetikos srityje, tarp alkoholio gamintojų, o pramonėje įsipareigojimų ir turto medianinis rodiklis krito dar labiau. Mūsų šalyje jis per metus nepakito, Estijoje - ūgtelėjo, o Latvijoje - priešingai, t.y. smuktelėjo.
Tarp šioje apžvalgoje figūruojančių įmonių, kurių duomenys yra žinomi, įsipareigojimų ir turto santykinį rodiklį per 2017 metus susimažino dvyliką, o prieaugis fiksuotas vienuolikoje atveju. Mažiausiu minimu rodikliu praėjusių metų pabaigoje išsiskyrė Linda Nektar, Trigon Property Development ir INVL Technology. Priešingoje skalės pusėje atsidūrė Gubernija, kur net aštuoniasdešimt keturis procentus turto sudarė įsipareigojimai, baldų gamintoja Skano Group ir Arco Vara.
Bendras medianinis bendrojo likvidumo rodiklis per metus nežymiai paaugo. Jo prieaugis fiksuotas ir finansų bei paslaugų srityje. Pramonės šakos narių ir energetikos įmonių minimas rodiklis nepakito, o alkoholinių gėrimų gamintojų nežymiai smuktelėjo. Kalbant apie tris Baltijos šalis, tai Lietuvoje medianinis bendrojo likvidumo rodiklis smuko, o kitose dviejose šalyse per metus pakilo. Tarp analizuojamų įmonių didžiausiu likvidumu išsiskyrė Linda Nektar, Latvijas Gaze ir kosmetikos gamintoja MADARA Cosmetics. Tuo tarpu tokių bendrovių kaip Amber Grid, Gubernijos, INVL Baltic Real Estate, Energijos Skirstymo Operatoriaus, K2 LT, LITGRID ir Snaigės praėjusių metų pabaigoje trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą.
Kalbant apie rinkos vertės rodiklius, t.y. P/E, P/BV ir P/S, tai bendri medianiniai, kaip ir kiti medianiniai yra panašūs į OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių, t.y. labai žemi. Baltijos šalių atstovių akcijų nuvertinimą lemia esantis nedidelis likvidumas biržoje, ypač kalbant apie šioje apžvalgoje analizuojamų daugelio kompanijų akcijas. Pramonės atstovių medianiniai P/E, P/BV ir P/S rodikliai šiuo metu yra kukliausi, o energetikos atstovių - iš esmės didžiausi. Tarp trijų Baltijos šalių mažiausiais rinkos vertės rodikliais pasižymi mūsų įmonės, o didžiausiais - estų.
Per praėjusius metus pabrango šešiolikos šioje apžvalgoje figūruojančių įmonių akcijos, o penkiolikos atpigo. Tad nenuostabu, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana per 2017 metus buvo tik nežymiai teigiama. Per ankstesnius metus šis santykis siekė atitinkamai 16 ir 12. Per praėjusius metus labiausiai šoktelėjo tokių įmonių kaip Ditton pievadkezu rūpnica, Gubernija ir Kauno energijos rinkos vertės, t.y. visais trim atvejais daugiau nei dvigubai. Tačiau verta atsiminti, kad šių bendrovių akcijų likvidumas yra labai nedidelis. Tuo tarpu labiausiai nuvertėjo Baltic Telekom, t.y. net virš šešiasdešimt procentų, bei K2 LT nuosavybės vertybiniai popieriai.
Nuo šių metų pradžios bendra analizuojamų įmonių akcijų kainų pokyčių mediana yra lygi apvaliam nuliui. Keturiolikos iš jų akcijos pabrango, penkiolikos - atpigo, o likusių dviejų kapitalizacijos šiais metais nepakito. Labiausiai atpigo finansų sektoriaus atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, o daugiausiai pabrango, remiantis medianomis, Latvijos įmonių akcijos. Labiausiai 2018 metais ūgtelėjo nekilnojamo turto projektų vystytojos Arco Vara kapitalizacija, t.y. beveik trisdešimt procentų, virš dešimt procentų pakilo INVL Technology rinkos vertė. Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė East West Agro, kurios akcijos nuo šių metų pradžios tarp visų apžvelgiamų įmonių atpigo labiausiai, t.y. virš vienuolikos procentų.
OMX Vilnius indeksas išlieka augimo kanale, kuris prasidėjo dar 2011 metų pabaigoje, bei po truputį vis šturmuoja naujus rekordinius lygius. Kol kas itin aiškių šios tendencijos pabaigos ženklų nematyti.
OMX Tallinn indeksas ryžtingai šturmuoja vis naujesnius rekordinius lygius, bei kaip ir mūsų biržos pagrindinis indeksas išlieka ilgalaikiame augimo kanale.
Tuo tarpu OMX Riga indeksas pastaruoju metu bando ištrūkti iš augimo kanalo, kuris prasidėjo 2015 metų pradžioje, pro jo apatinę dalį. Jei šis bandymas bus sėkmingas ir tvarus, tuomet galime sulaukti korekcijos. Beje, MACD indikatorius artėja prie pardavimo signalo sugeneravimo.
Arco Vara akcijų kaina praėjusių metų rugsėjį ištrūko iš ilgalaikio konsolidacinio horinzontalaus kanalo pro jo viršutinę dalį, tačiau po to gan greit prasidėjo korekcija ir abu rodikliai (RSI ir MACD) sugeneravo pardavimo signalus. Be to, pastarosiomis savaitėmis šios kompanijos akcijų kaina ištrūko iš augimo kanalo pro jo apatinę dalį. Jei tai bus tvarus reiškinys, tuomet galime sulaukti dar didesnės korekcijos.
Snaigės akcijų kaina ilgą laiką buvo nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar 2012 metais. Tačiau nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesį kai buvo pasiektas nuosmukio dugnas, ir nepavyko pralaužti apatinės kritimo kanalo dalies, sulaukėme konsolidacinio etapo, galbūt korekcijos dugno formavimo, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų apžvelgiamų bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais.
Tuo tarpu Panevėžio statybos trestas, Invalda INVL, INVL Baltic Farmland, Ditton pievadkezu rūpnica, East West Agro ir Baltic Telekom (angliškos versijos) vis dar nepaskelbė savo praėjusių metų veiklos rezultatų. Tad lentelėje ties šių kompanijų veiklos rezultatų pokyčiais procentine išraiška ir santykiniais finansiniais rodikliais paliekame klaustukus.
Tuo pačiu atkreipiame jūsų dėmesį, kad į apžvalgą įtraukėme ir Baltijos Alternatyviosios rinkos First North penkias atstoves.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamas kilstelėjo vienuolika įmonių, o kritimas fiksuotas aštuoniais atvejais. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 10 ir 8, o per trečią praėjusių metų ketvirtį sudarė 11 ir 9. Taigi, jis išliko iš esmės toks pats, tad nenuostabu, jog bendra pajamų pokyčių mediana labai mažai pakito.
Kalbant apie EBITDA pelną, čia jau padėtis kitokia, t.y. per paskutinį praėjusių metų ketvirtį šio rodiklio prieaugiu galėjo pasigirti septynios nagrinėjamos įmonės, o kritimas fiksuotas vienuolikoje atveju. Prieš metus keturiolika kompanijų užfiksavo šio rodiklio augimą, o keturios - kritimą. Per ankstesnį praėjusių metų ketvirtį minimą pelną kilstelėjo 5, o kritimą fiksavo trylika. Tad nenuostabu, jog bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana prieš metus buvusi teigiama, jau praėjusių metų paskutinį ketvirtį tapo neigiama, t.y. padėtis pablogėjo, be to, ji suprastėjo ir lyginant su trečiu 2017 metų ketvirčiu.
Paslaugų srityje veiklos rezultatų pokyčių medianos dar prieš metus buvo teigiamos, o dabar jau tapo neigiamos, be to, padėties pablogėjimas buvo fiksuotas ir energetikos srityje. Pramonės įmonių bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana tapo neigiama, o tuo tarpu pajamų išliko teigiama ir kiek ūgtelėjo. Tas pats buvo ir kalbant apie alkoholinių gėrimų gamintojus, tuo tarpu finansų sektoriuje per metus ir lyginant su ankstesniu ketvirčiu, padėtis pagerėjo.
Lietuvos ir Latvijos įmonių bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos per praėjusį ketvirtį jau tapo neigiamos, kai per 2016 metų ketvirtą ketvirtį jos buvo teigiamos. Estijos atveju pajamų pokyčių mediana tapo teigiama, o pelnų - priešingai.
Tarp bendrovių, kurios pateikė savo praėjusio ketvirčio rezultatus ir įsipareigojo tą ir toliau daryti, labiausiai pajamas ir EBITDA pelną kilstelėjo nekilnojamo turto projektų plėtotoja Arco Vara. Pajamos pašoko virš šešių kartų, o EBITDA tapo teigiama. Taip pat teigiama EBITDA tapo ir kitos Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotojos Pro Kapital Grupp. Didesniu pajamų ir pelnų prieaugiu galėjo pasigirti ir Vilniaus baldai bei alkoholinių gėrimų gamintoja Latvijas balzams. Kitoje barikadų pusėje atsidūrė tokios įmonės kaip Latvijas Gaze, Gubernija, Amber Grid, LITGRID ir Linas. Be to, pastebimai smuktelėjo Utenos trikotažo, Vilniaus degtinės ir Ekspress Grupp EBITDA pelnai, o AUGA Group bei Snaigės minimas rodiklis tapo neigiamas.
Bendra EBITDA maržų mediana per metus susitraukė nuo 17,2 iki 11,9 procento, tiesa, ketvirtį prieš tai šis rodiklis buvo dar mažesnis ir siekė 11,1 procento. Tad padėtis šiuo atveju irgi akivaizdžiai per metus pablogėjo. Analogiškai buvo su pokyčiais ir energetikos sektoriuje. Kalbant apie pramonės šaką, alkoholinių gėrimų gamintojus, padėtis tiek lyginant su 2016 metų ketvirtu ketvirčiu, tiek su 2017 metų trečiu ketvirčiu, pablogėjo, o finansų srityje buvo visiškai priešingai. Nagrinėjamų Lietuvos įmonių bendra EBITDA maržų mediana per metus gerokai smuktelėjo, be to, ji krito ir lyginant su trečiu praėjusių metų ketvirčiu, o Latvijos atveju fiksuota visiškai priešinga tendencija. Estijos įmonių minimas rodiklis tapo teigiamas.
Taigi, paprasta statistika, per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2016 metų tuo pačiu laikotarpiu, savo EBITDA pelningumus kilstelėjo septynios įmonės, tuo tarpu dešimt fiksavo kritimą. Didžiausiu minimu rodikliu galėjo pasigirti Lietuvos energijos gamyba ir Amber Grid. Pirmuoju atveju EBITDA marža paaugo, o antruoju - smuktelėjo. Tuo tarpu tokių kompanijų kaip AUGA Group, Gubernijos ir Snaigės pelningumas buvo neigiamas, kai prieš metus tokių įmonių buvo keturios.
Apskaičiavus bendrą turto grąžos medianą, paaiškėjo, jog ji krito tiek lyginant su 2016 metų ketvirtu ketvirčiu, tiek ir su praėjusių metų trečiu ketvirčiu. Ta pats buvo ir pramonės srityje bei kalbant apie alkoholinių gėrimų gamintojus. Paslaugų šakos atstovių ir energetikos įmonių atveju ROA per metus smuktelėjo, o finansų srityje jis tapo teigiamas. Lietuvoje turto grąža irgi abiem atvejais susitraukė, o Latvijoje - priešingai, paaugo. Estijos įmonių bendras medianinis ROA rodiklis tapo teigiamas.
Per 2017 metų paskutinį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, turto grąžos rodiklio prieaugiu tarp analizuojamų įmonių galėjo pasigirti tik šešios, o kritimas užfiksuotas net trylikoje atveju, tad nestebina, jog krito ir bendra ROA mediana. Stambiausią turto grąžą sugeneravo Lietuvos baldų gamintoja Vilniaus baldai, o Arco Vara ir Latvijas balzams minimas rodiklis sudarė beveik tris procentus. Kitą vertus labai daug analizuojamų įmonių per praėjusį ketvirtį fiksavo neigiamą ROA rodiklį, t.y. Amber Grid, AUGA Group, Gubernija, Skano Group, Snaigė, Utenos trikotažas ir nekilnojamo turto projektų įgyvendintoja Trigon Property Development.
Pažvelgus į lentelę, kurioje pateikti duomenys apie tai, kaip per praėjusius metus pakito nagrinėjamų įmonių pajamos ir EBITDA pelnai, matome gana daug negatyvios raudonos spalvos. Padėties pablogėjimą patvirtina ir bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos, kurios jau su minuso ženklu. Tas pats pasakytina ir apie paslaugų sritį, alkoholinių gėrimų gamintojus, energetikos atstoves. Nors pramonės įmonių pajamų pokyčių bendra mediana per praėjusius metus išliko teigiama, tačiau EBITDA pelnų neatsilaikė ir jau yra su minuso ženklu. Šioje apžvalgoje figūruojančių Lietuvos atstovių bendros veiklos rezultatų medianos irgi tapo neigiamos, tuo tarpu Estijos pajamų pasidarė su minuso ženklu, tačiau pelnų išliko teigiama ir dar ūgtelėjo. Latvių atstovių pajamų pokyčių mediana kiek pakilo, o pelnų pajudėjo priešinga linkme.
Tarp įmonių, kurios paskelbė savo 2017 metų veiklos rezultatus, pajamų prieaugį užfiksavo vienuolika, o kritimą - trylika. Per ankstesnius metus šis santykis siekė atitinkamai 18 ir 9. EBITDA pelno atveju, jį per praėjusius metus padidino aštuonios kompanijos, kai per 2016 metus - net aštuoniolika, o kritimas fiksuotas atitinkamai trylikoje ir penkiose atvejuose.
Labiausiai pablogėjo alaus ir kitų gėrimų gamintojos Gubernijos, Linda Nektar ir šaldytuvų gamintojos Snaigės veiklos rezultatai. Tuo tarpu tokių įmonių kaip AUGA Group, MADARA Cosmetics, Vilniaus baldų ir EfTEN Real Estate Fund III pajamos ir EBITDA pelnai ūgtelėjo labiausiai. Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotojos Arco Vara EBITDA per praėjusius metus tapo teigiama, o pajamos pašoko beveik dvigubai, kitos nekilnojamo turto srityje veikiančios kompanijos INVL Baltic Real Estate pelnas pašoko beveik keturis kartus, tuo tarpu baldų gamintojos Skano Group EBITDA pelnas šoktelėjo net virš aštuonių kartų. Be to, teigiamu EBITDA taip pat galėjo jau pasigirti ir Pro Kapital Grupp.
Bendra EBITDA maržų mediana per metus iš esmės nepakito, t.y. tik nežymiai paaugo. Paslaugų ir finansų srityse irgi fiksuotas analogiškas reiškinys, tuo tarpu pramonės narių, alkoholinių gėrimų gamintojų ir energetikos sektoriaus atstovių minimas rodiklis per praėjusius metus susitraukė. Kritimas fiksuotas ir kalbant apie Latvijos įmonių EBITDA pelningumų medianą, o tuo tarpu Lietuvos ir Estijos šis rodiklis pasistiebė.
Per metus savo EBITDA maržas tarp nagrinėjamų įmonių kilstelėjo dešimt, o kritimas fiksuotas trylikoje atveju. Nekilnojamo turto srityje veikiančio EfTEN Real Estate Fund III minimas rodiklis buvo didžiausias ir siekė net 77,5 procento, kitos šio sektoriaus atstovės INVL Baltic Real Estate marža sudarė 65,5 procento, o mūsų šalies įmonės Amber Grid metinis EBITDA pelningumas siekė beveik šešiasdešimt procentų. Šįkart nebuvo nei vienos įmonės, kurios minimas rodiklis būtų neigiamas, kai per 2016 metus tokių buvo dvi. Nors ir teigiamas, tačiau mažiausias maržas sugeneravo Gubernija, Snaigė bei Linas.
Taip pat buvo apskaičiuotas ir kitas pelningumo rodiklis, t.y. turto grąžos, kuris pajudėjo priešinga linkme, t.y. jo bendra mediana krito nuo 5,7 iki 3,7 procento. Tas pats nuosmukis fiksuotas ir kitose srityse, bei ir mūsų šalyje, bet Latvijos medianinis ROA rodiklis paaugo, o Estijos - tapo teigiamas. Per praėjusius metus turto grąžos rodiklį kilstelėjo devynios įmonės, o kritimą fiksavo net šešiolika iš jų. Vilniaus baldų turto grąžos rodiklis per praėjusius metus buvo pats didžiausias ir siekė 18,5 procento, be to, didesnius nei dešimties procentų ROA rodiklius taip pat sugeneravo INVL Technology, MADARA Cosmetics ir K2 LT. Deja, tačiau buvo gan daug įmonių, kurių minimas pelningumo rodiklis buvo neigiamas (Amber Grid, Gubernijos, Pro Kapital Grupp, Skano Group, Snaigės ir Trigon Property Development).
Kalbant apie metinius veiklos rezultatus kaip ir įprasta buvo paskaičiuoti ir praėjusių metų pabaigoje egzistavę įmonių bendrojo likvidumo bei įsipareigojimų ir turto santykiniai finansiniai rodikliai. Pastarojo rodiklio bendra mediana per praėjusius metus nežymiai smuktelėjo iki 0,42 reikšmės. Tas pats fiksuota energetikos srityje, tarp alkoholio gamintojų, o pramonėje įsipareigojimų ir turto medianinis rodiklis krito dar labiau. Mūsų šalyje jis per metus nepakito, Estijoje - ūgtelėjo, o Latvijoje - priešingai, t.y. smuktelėjo.
Tarp šioje apžvalgoje figūruojančių įmonių, kurių duomenys yra žinomi, įsipareigojimų ir turto santykinį rodiklį per 2017 metus susimažino dvyliką, o prieaugis fiksuotas vienuolikoje atveju. Mažiausiu minimu rodikliu praėjusių metų pabaigoje išsiskyrė Linda Nektar, Trigon Property Development ir INVL Technology. Priešingoje skalės pusėje atsidūrė Gubernija, kur net aštuoniasdešimt keturis procentus turto sudarė įsipareigojimai, baldų gamintoja Skano Group ir Arco Vara.
Bendras medianinis bendrojo likvidumo rodiklis per metus nežymiai paaugo. Jo prieaugis fiksuotas ir finansų bei paslaugų srityje. Pramonės šakos narių ir energetikos įmonių minimas rodiklis nepakito, o alkoholinių gėrimų gamintojų nežymiai smuktelėjo. Kalbant apie tris Baltijos šalis, tai Lietuvoje medianinis bendrojo likvidumo rodiklis smuko, o kitose dviejose šalyse per metus pakilo. Tarp analizuojamų įmonių didžiausiu likvidumu išsiskyrė Linda Nektar, Latvijas Gaze ir kosmetikos gamintoja MADARA Cosmetics. Tuo tarpu tokių bendrovių kaip Amber Grid, Gubernijos, INVL Baltic Real Estate, Energijos Skirstymo Operatoriaus, K2 LT, LITGRID ir Snaigės praėjusių metų pabaigoje trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą.
Kalbant apie rinkos vertės rodiklius, t.y. P/E, P/BV ir P/S, tai bendri medianiniai, kaip ir kiti medianiniai yra panašūs į OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių, t.y. labai žemi. Baltijos šalių atstovių akcijų nuvertinimą lemia esantis nedidelis likvidumas biržoje, ypač kalbant apie šioje apžvalgoje analizuojamų daugelio kompanijų akcijas. Pramonės atstovių medianiniai P/E, P/BV ir P/S rodikliai šiuo metu yra kukliausi, o energetikos atstovių - iš esmės didžiausi. Tarp trijų Baltijos šalių mažiausiais rinkos vertės rodikliais pasižymi mūsų įmonės, o didžiausiais - estų.
Per praėjusius metus pabrango šešiolikos šioje apžvalgoje figūruojančių įmonių akcijos, o penkiolikos atpigo. Tad nenuostabu, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana per 2017 metus buvo tik nežymiai teigiama. Per ankstesnius metus šis santykis siekė atitinkamai 16 ir 12. Per praėjusius metus labiausiai šoktelėjo tokių įmonių kaip Ditton pievadkezu rūpnica, Gubernija ir Kauno energijos rinkos vertės, t.y. visais trim atvejais daugiau nei dvigubai. Tačiau verta atsiminti, kad šių bendrovių akcijų likvidumas yra labai nedidelis. Tuo tarpu labiausiai nuvertėjo Baltic Telekom, t.y. net virš šešiasdešimt procentų, bei K2 LT nuosavybės vertybiniai popieriai.
Nuo šių metų pradžios bendra analizuojamų įmonių akcijų kainų pokyčių mediana yra lygi apvaliam nuliui. Keturiolikos iš jų akcijos pabrango, penkiolikos - atpigo, o likusių dviejų kapitalizacijos šiais metais nepakito. Labiausiai atpigo finansų sektoriaus atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, o daugiausiai pabrango, remiantis medianomis, Latvijos įmonių akcijos. Labiausiai 2018 metais ūgtelėjo nekilnojamo turto projektų vystytojos Arco Vara kapitalizacija, t.y. beveik trisdešimt procentų, virš dešimt procentų pakilo INVL Technology rinkos vertė. Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė East West Agro, kurios akcijos nuo šių metų pradžios tarp visų apžvelgiamų įmonių atpigo labiausiai, t.y. virš vienuolikos procentų.
OMX Vilnius indeksas išlieka augimo kanale, kuris prasidėjo dar 2011 metų pabaigoje, bei po truputį vis šturmuoja naujus rekordinius lygius. Kol kas itin aiškių šios tendencijos pabaigos ženklų nematyti.
OMX Tallinn indeksas ryžtingai šturmuoja vis naujesnius rekordinius lygius, bei kaip ir mūsų biržos pagrindinis indeksas išlieka ilgalaikiame augimo kanale.
Tuo tarpu OMX Riga indeksas pastaruoju metu bando ištrūkti iš augimo kanalo, kuris prasidėjo 2015 metų pradžioje, pro jo apatinę dalį. Jei šis bandymas bus sėkmingas ir tvarus, tuomet galime sulaukti korekcijos. Beje, MACD indikatorius artėja prie pardavimo signalo sugeneravimo.
Arco Vara akcijų kaina praėjusių metų rugsėjį ištrūko iš ilgalaikio konsolidacinio horinzontalaus kanalo pro jo viršutinę dalį, tačiau po to gan greit prasidėjo korekcija ir abu rodikliai (RSI ir MACD) sugeneravo pardavimo signalus. Be to, pastarosiomis savaitėmis šios kompanijos akcijų kaina ištrūko iš augimo kanalo pro jo apatinę dalį. Jei tai bus tvarus reiškinys, tuomet galime sulaukti dar didesnės korekcijos.
Snaigės akcijų kaina ilgą laiką buvo nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar 2012 metais. Tačiau nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesį kai buvo pasiektas nuosmukio dugnas, ir nepavyko pralaužti apatinės kritimo kanalo dalies, sulaukėme konsolidacinio etapo, galbūt korekcijos dugno formavimo, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).