versija spausdinimui
(0)
Lietuva turtinga ir garsėja savo miškais bei gėlais vandenimis,bet tuo pačiu ir savo pienininkystės sektoriumi, kurio gamina produkcija yra paklausi ne tik gimtojoje rinkoje, bet ir užsienio šalyse. Vilniaus biržoje šiuo metu yra prekiaujama net keturių didžiausių mūsų šalies pieno produktų gamintojų akcijomis. Tad šįkart būtent jų apžvalgą jums ir pristatome.
Trumpas kompanijų pristatymas
Pieno žvaigždės - Baltijos šalyse pirmaujanti pieno perdirbimo bendrovė AB Pieno žvaigždės ypatingą dėmesį skiria šviežių pieno produktų gamybai bei eksportui. Bendrovės strategija - nuolatinis pozicijų stiprinimas pieno perdirbimo srityje, išlaikant glaudų ryšį su vartotojais bei numatant paklausos tendencijas. Šiuolaikiška perdirbimo įranga, griežtai kontroliuojama kokybė (ISO 9001), inovatyvi marketingo strategija bei profesionali vadovų komanda užtikrina efektyvų bei pelningą vystymąsi konkurencinėje aplinkoje.
AB Pieno žvaigždės įkurta 1998 metais gruodžio 23 dieną susijungus Lietuvoje savarankiškai veikusioms pieno perdirbimo įmonėms AB Mažeikių pieninė bei AB Pasvalio sūrinė. Vėliau buvo prijungta AB Kauno pienas ir 2004 metais AB Panevėžio pienas. Šiandien tokia struktūra leidžia specializuoti gamybą atskiruose filialuose, pasiekiant aukščiausią efektyvumo lygmenį ir tolygiai paskirstant žaliavinio pieno surinkimo pajėgumus šalyje.
AB Pieno žvaigždės yra viena iš didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, kuri šiuo metu gamina daugiau nei 500 pavadinimų produktų. Bendrovės produkcija skirta ne tik vietinei rinkai, bet ir eksportuojama į Europos Sąjungos, NVS, Azijos šalis. Fermentiniai sūriai, išrūgų miltai ir švieži pieno produktai yra pagrindiniai AB Pieno žvaigždės eksporto rinkoms gaminami produktai, užsitarnavę pripažinimą nepriekaištinga kokybe. Jiems suteikti tarptautiniai produkto kokybės sertifikatai.
Rokiškio sūris - tai Baltijos regione efektyviausia pieno produktų gamybos įmonė bei Pieno pramonės lyderė Lietuvoje ir Baltijos šalyje pagal perdirbamo pieno kiekį ir fermentinio sūrio gamybą. Jos pardavimai plačiai išskaidyti – tiek eksportas į Rytų bei Vakarų rinkas, tiek pilnas spektras šviežių pieno produktų, kurie skirti tiek vidaus rinkos, tiek kaimyninių šalių poreikiams patenkinti.
AB Rokiškio sūris grupės gamyba yra vystoma Rokiškio (AB Rokiškio sūris), Utenos (UAB Rokiškio pienas) ir Ukmergės miestuose (UAB Rokiškio pienas filialas Ukmergės pieninė). Rokiškio įmonės specializacija – fermentinių sūrių, bei pieno cukraus (laktozės) gamyba. Utenos įmonės specializacija – švieži pieno produktų vietinei rinkai, išrūgų baltymų koncentrato, pieno miltų ir sviesto gamyba. Ukmergės įmonės specializacija – varškės ir varškės produktų gamyba.
Daugiau nei 2/3 produkcijos AB Rokiškio sūris grupė eksportuoja. Didžiąją eksporto dalį sudaro fermentiniai sūriai. Grupė nuo seno orientuojasi į masinę jų gamybą ir yra viena iš didžiausių bei žinomiausių jų gamintojų Centrinės ir Rytų Europos regione. Rokiškio sūris pagamina apie 30 tūkst. tonų fermentinių sūrių per metus. Didelį dėmesį įmonės skiria produktų saugai ir kokybei, klientų poreikių, aplinkosaugos reikalavimų tenkinimui. AB Rokiškio sūris - pirmoji įmonė Lietuvoje sertifikavusi Maisto saugos sistemą, pirmoji iš pieno perdirbimo įmonių - Kokybės vadybos ir Aplinkosaugos vadybos sistemas.
Vilkyškių pieninė - viena didžiausių pieno produktų gamintojų Baltijos šalyse – kiekvieną dieną perdirbanti daugiau nei 670 tonų pieno ir pagaminanti per 200 tonų pieno produktų.
Vilvi Group sudaro keturios įmonės: AB Vilkyškių pieninė, AB Modest, AB Kelmės pieninė ir AB Pieno logistika. Įmonių grupei priklauso keturios gamyklos, kuriose gaminami išskirtiniai gaminiai: originalių receptūrų kietieji bei minkštieji sūriai, išskirtinės receptūros mėlynojo pelėsio sūris Memel blue bei kiti įvairūs sūrių gaminiai, šviežio pieno produkcija (kefyras, jogurtai, varškė) bei vartotojų itin pamėgti varškės sūreliai, industrinė grietinėlė, pieno ingredientai miltelių pavidalu: išrūgų baltymų koncentratas, permeatas, saldžių išrūgų miltai, pieno miltai bei baltyminiai kokteiliai sportininkams GymON.
Įmonių grupė vadovaujasi Europos Sąjungoje taikomais aukščiausiais kokybės standartais bei maisto produktų saugumo bei kokybės reguliavimo taisyklėmis, o jos gamyklos sertifikuotos kokybės standartais ISO22000 ir FSCC.
Žemaitijos pienas - viena didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo ir pieno produktų gamybos bendrovių Lietuvoje, savo istoriją skaičiuojanti nuo 1924 metų. Čia gaminami aukštos kokybės gerai žinomų prekinių ženklų produktai: Džiugas, Magija, PIK-NIK, Žemaitijos senos tradicijos, Dobilas ir kt. Jie pasiekia Lietuvos rinką bei eksportuojami į ES bei NVS šalis, JAV. Bendrovė vienintelė Baltijos šalyse naudoja membraninę pieno valymo technologiją BACTOCATH, kuri užtikrina aukščiausią produkcijos kokybę.
Įmonėje gaminamų produktų saugumą bei kokybę garantuoja ir pelnytas visame pasaulyje pripažįstamas nepranešto audito sertifikatas BRC A+. Žemaitijos pienas – pirmoji bendrovė Baltijos šalyse, pelniusi šį įvertinimą. Įmonėje įdiegti ir kokybės vadybos ISO 9001 bei maisto saugos sistemos ISO 22000 standartai.
Santykinių finansinių rodiklių apžvalga ir analizė
Atliekant santykinių finansinių rodiklių apžvalgą ir analizę buvo orientuotasi į laikotarpį tarp 2011 metų ir 2020 metų, o konkrečiai į metinius veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta buvo apskaičiuoti įvairaus pobūdžio santykiniai finansiniai rodikliai, kad šiuo atveju pasirinktas kompanijas galima būtų kuo labiau ir objektyviau palyginti bei padaryti išvadas. Pabrėžiame, kad visi duomenys paimti iš oficialių bendrovių pateiktų metinių finansinių ataskaitų.
Šią apžvalgos dalį pradedame nuo vieno iš pelningumo rodiklių, t.y. EBITDA maržos. EBITDA - tai pelnas prieš palūkanas, mokesčius bei nusidėvėjimą ir amortizaciją, t.y. kitaip tariant pelnas iš pagrindinės veiklos. Kaip akivaizdžiai matome paveikslėlyje su grafikais, per visą analizuojamą laikotarpį visų keturių įmonių EBITDA maržos svyravo. Rokiškio sūrio minimas pelningumo rodiklis nuo pat 2011 metų būdavo arčiausiai bendro EBITDA maržų vidurkio, kuris svyravo. Po 2016 metais pasiekto piko (10,2 procento) per kitus du metus šis pelningumo rodiklio vidurkis smuktelėjo, tačiau pastaruosius dvejus metus vėl auga, tiesa, jis nepasiekė prieš keturis metus buvusio piko, t.y. praėjusiais metais sudarė 7,8 procento.
2020 metais, kaip ir prieš tai buvusius du metus, didžiausia EBITDA marža tarp keturių Lietuvos pieno produktų gamintojų išsiskyrė Žemaitijos Pienas. Tuo tarpu tiek 2018 metais, tiek 2019 metais Vilkyškių pieninės analizuojamas santykinis finansinis pelningumo rodiklis buvo pats kukliausias, tačiau štai praėjusiais metais ši bendrovė jį daugiau nei padvigubino, t.y. jis šoktelėjo nuo 3,2 iki net 6,8 procento ir jau nebuvo pats mažiausias.
Dar vienas apskaičiuotas pelningumo rodiklis - tai turto grąžos arba ROA, kuris parodo kokią turto dalį procentine išraiška sudaro metinis grynasis pelnas (nuostolis). Šiuo atveju, kaip ir prieš tai analizuoto rodiklio atveju, visų keturių pieno produktų gamintojų metinės turto grąžos gan intesyviai per visą analizuojamą laikotarpį svyravo. Kaip matome paveikslėlyje, arčiausiai bendro ROA rodiklio vidurkio dažniausiai buvo Rokiškio sūrio bei Vilkyškių pieninės turto grąžos rodikliai. Tiesa, praėjusiais metais pirmosios bendrovės minimas pelningumo rodiklis buvo pats kukliausias, o štai antrosios atveju tiek 2018 metais, tiek 2019 metais jis netgi buvo neigiamas.
Tarp keturių Lietuvos pieno produktų gamintojų 2020 metais didžiausiu ROA rodikliu išsiskyrė Pieno Žvaigždės, be to, jis buvo dviženklis ir siekė 10,6 procento. Prieš tai du metus iš eilės pagal metinę turto grąžą lyderiavo Žemaitijos Pienas, kuriam praėjusiais metais atiteko antroji pozicija. Nuo pat 2011 metų būtent šios kompanijos minimas pelningumo rodiklis dažniausiai buvo pats stambiausias.
Tradiciškai bus apžvelgtas ir nagrinėjamų įmonių įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis rodiklis, kuris parodo, kokią turto dalį sudaro įsipareigojimai. Kaip matome pateiktame paveikslėlyje su grafikais, dviejų Lietuvos pieno produktų gamintojų, t.y. Rokiškio Sūrio ir Žemaitijos Pieno minimas rodiklis visuomet per analizuojamą laikotarpį buvo mažesnis už bendrą vidurkį, tuo pačiu šių kompanijų turto struktūroje įsipareigojimų dalis yra pastebimai, t.y. dvigubai mažesnė nei kitų dviejų nagrinėjamų įmonių. Tačiau kitą vertus nuo 2016 metų tiek Rokiškio Sūrio, tiek Žemaitijos Pieno įsipareigojimų ir turto finansinis santykinis rodiklis ūgtelėjo, t.y. atitinkamai nuo 0.14 iki 0.26 ir nuo 0.19 iki 0.26 reikšmės, bet lyginant su 2011 metais - krito.
Tuo tarpu Pieno Žvaigždžių ir Vilkyškių pieninės minimas rodiklis, kaip matome paveikslėlyje su grafikais, visuomet buvo didžiausias. Tačiau tuo pačiu verta pabrėžti, kad per pastaruosius kelis metus šių pieno produktų gamintojų įsipareigojimų dalis turto struktūroje sumažėjo, be to, lyginant su nagrinėjamo laikotarpio pradžia, taip pat fiksuojamas nors ir nežymus, bet kritimas. Pieno Žvaigždžių atveju minimas finansinis santykinis rodiklis 2011 metais siekė 0.56, o štai praėjusių metų pabaigoje sudarė 0.54, tuo tarpu Vilkyškių pieninės - smuktelėjo nuo 0.61 iki 0.55 reikšmės.
Bendrasis likvidumas - tai rodiklis, kuris parodo trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį, t.y. ar esamu momentu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus, kas demonstruoja, ar kompanijai gali kilti problemų su likvidumu trumpalaikiu periodu. Per visą mūsų analizuojamą laikotarpį dviejų kompanijų, t.y. Rokiškio Sūrio bei Žemaitijos Pieno minimas finansinis rodiklis visuomet buvo didžiausias bei viršijo bendrojo likvidumo bendrą vidurkį.
Tuo tarpu, kaip matome pateiktame paveikslėlyje su grafikais, kitų dviejų Lietuvos pieno produkcijos gamintojų bendrojo likvidumo rodiklis nuo pat 2011 metų (Pieno Žvaigždžių nuo 2012 metų) visuomet buvo mažesnis už bendrą šio rodiklio vidurkį. Verta pastebėti, jog štai Vilkyškių pieninės atveju šis finansinis santykinis rodiklis labai dažnai buvo žemiau vieno reikšmės (t.y. trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą) ir faktiškai visuomet, išskyrus 2017 metus, buvo pats mažiausias.
Kalbant apie gamybos įmones, labai svarbūs yra apyvartumo rodikliai, kurie parodo bendrovių turimo turto panaudojimo efektyvumą. Taigi, per didžiąją dalį analizuojamo laikotarpio, o tiksliau nuo 2014 metų, absoliučiai didžiausiu savo turto apyvartumu išskiria Pieno Žvaigždės. Tuo tarpu labiausiai bendrą šio rodiklio vidurkį, kuris per analizuojamą laikotarpį krito nuo dviejų iki 1,6 reikšmės, dažniausiai atitiko kitos pieno produkcijos gamintojos, t.y. Žemaitijos Pieno turto apyvartumas.
Kaip matome paveikslėlyje su grafikais, kitų dviejų analizuojamų bendrovių, t.y. Rokiškio Sūrio bei Vilkyškių pieninės turto apyvartumas faktiškai visada buvo žemiau šio finansinio santykinio rodiklio bendrojo vidurkio. Tuo pačiu pirmosios minimos pieno produktų gamintojos turto apyvartumas faktiškai visada buvo bei tuo pačiu pastaruosius trejus metus yra pats mažiausias.
Atsargų apyvartumo atveju pateiktame paveikslėlyje su grafikais akivaizdžiai matome, kad Rokiškio Sūrio bei Žemaitijos Pieno minimas finansinis santykinis rodiklis visuomet per mūsų analizuojamą laikotarpį buvo žemiau bendro vidurkio. Būtent šių abiejų Lietuvos pieno produktų gamintojų atsargų apyvartumas per metus buvo pats mažiausias.
Tuo tarpu kitos dvi analizuojamos įmonės yra priešingoje padėtyje. Tiek Vilkyškių pieninės, tiek Pieno Žvaigždžių atsargų apyvartumas faktiškai visuomet buvo aukščiau bendro šio rodiklio vidurkio. Pažymėtina, kad antrosios kompanijos atveju, jos atsargų apyvartumas dažniausiai buvo didžiausias (pastaruosius trejus metus būtent Pieno Žvaigždžių atsargų apyvartumas yra pats intensyviausias - didžiausias).
Grynųjų pinigų srautų iš veiklos ir pajamų santykis procentine išraiška parodo kokia dalis pardavimų pajamų virsta veiklos pinigų srautu. Šis santykis naudingas matuojant įmonės pardavimų efektyvumą. Pastaruosius trejus metus didžiausią minimą rodiklį generuoja dvi pieno produktų gamintojos, t.y. Žemaitijos Pienas ir Pieno Žvaigždės. Prieš tai kelis metus lyderio pozicijoje buvo Rokiškio Sūris, tačiau štai tiek 2018 metais, tiek 2019 metais šios kompanijos grynųjų pinigų srautų iš veiklos ir pajamų santykis procentine išraiška ne tik buvo pats mažiausias tarp keturių analizuojamų įmonių, tačiau netgi neigiamas. Nors praėjusiais metais šis rodiklis jau buvo teigiamas, bet ir toliau išliko pats kukliausias.
Tuo tarpu Vilkyškių pieninės grynųjų pinigų srautų iš veiklos ir pajamų santykis procentine išraiška per visą analizuojamą laikotarpį buvo arčiausiai bendrojo šio rodiklio vidurkio, kuris nuo 2011 metų pakilo nuo 2,9 iki 6,5 procento, arba daugiau nei dvigubai.
Taip pat pateikiame ir dividendų išmokėjimo rodiklį, kuris parodo, kokia per metus uždirbto grynojo pelno procentinė dalis teko dividendams, jeigu jie buvo mokami. Investuotojai, kurie orientuojasi į dividendus, iškart turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pastaruosius trejus metus didžiausią savo uždirbto grynojo pelno dalį dividendams skyrė (už 2020 metus siūlo skirti) Rokiškio Sūris bei Pieno Žvaigždės. Be to, verta pabrėžti, kad nuo 2011 metų šios dvi mūsų šalies atstovės tik per vienerius metus savo akcininkams neišmokėjo dividendų.
Tuo tarpu Žemaitijos Pienas antrus metus iš eilės nesiruošia savo akcininkams mokėti dividendų, kai prieš tai keturis metus iš eilės juos nuosekliai mokėjo. Kita analizuojama įmonė, t.y. Vilkyškių pieninė po dviejų metų pertraukos, kuomet nesidalino su savo akcininkais dividendais, nes veikla buvo nuostolinga, nusprendė už praėjusius metus jiems išmokėti dvidešimt penkis procentus per metus uždirbto grynojo pelno, tiesa, tam dar turi pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.
Pateikiame lentelę su penkiais pačiais naujausiais analizuojamų keturių įmonių finansiniais santykiniais rinkos vertės rodikliais, t.y. P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA ir dividendinio pajamingumo (Div.y%). Kaip matome, bent šiuo metu mažiausiai rinkos vertės rodikliais tarp pieno produktų gamintojų išsiskiria Vilkyškių pieninė bei Žemaitijos Pienas, o jų dividendinio pajamingumo rodiklis apskritai lygus nuliui (tiesa, pirmoji kompanija už praėjusius metus siūlo savo akcininkams išmokėti dividendus).
Tuo tarpu Pieno Žvaigždžių dividendų išmokėjimo rodiklis yra pats didžiausias, bet nedaug nuo šios bendrovės atsilieka ir Rokiškio Sūris.
Kaip matome lentelėje, nuo šių metų pradžios ūgtelėjo visų keturių analizuojamų pieno produktų gamintojų rinkos vertės, o labiausiai Pieno Žvaigždžių, kur ji padidėjo virš dvidešimt devynių procentų, kai tuo tarpu Rokiškio Sūrio akcijos pabrango tik virš dviejų procentų, arba mažiausiai. Praėjusiais metais irgi lyderiavo ta pati kompanija, kurios nuosavybės vertybiniai popieriai pabrango beveik keturiasdešimt keturiais procentais, o štai Žemaitijos Pieno akcijų kaina ūgtelėjo tik virš šešių procentų.
Per pastaruosius trejus metus, t.y. vidutiniu laikotarpiu, Pieno Žvaigždžių rinkos vertė pakilo dviem trečdaliais, kai tuo tarpu Vilkyškių pieninės krito kiek daugiau nei devyniolika procentų. Kalbant apie paskutinius penkerius metus, didžiausia grąža, kuri siekė net du šimtus procentų, išsiskyrė Žemaitijos Pieno nuosavybės vertybiniai popieriai, o štai Pieno Žvaigždžių akcijos šiuo atveju pabrango mažiausiai. Ilgalaikėje perspektyvoje, kaip matome iš pateiktos lentelės su duomenimis, absoliučiai daugiausiai pabrango Žemaitijos Pieno akcijos, o mažiausiai paaugo Pieno Žvaigždžių kapitalizacija.
Techninė analizė
Pieno Žvaigždžių akcijų kaina po praėjusių metų kovą pasiekto dugno pradėjo naują augimo etapą, išlieka pakilimo kanale bei nuosekliai artėja prie savo visų laikų praeityje pasiekto rekordinio lygio. Tačiau tuo pačiu po tokio didelio kainos šuolio padidėjo ir korekcijos rizika.
Po korekcinio - konsolidacinio etapo Rokiškio Sūrio akcijų kaina praėjusių metų pabaigoje pakilo virš prieš tai buvusio pasiekto savo visų laikų rekordinio lygio. Po to sulaukėme šio judesio tvarumo patestavimo ir prasidėjo savotiškas konsolidacinis laikotarpis, kurio metu buvo atsiremta i augimo tendencijos liniją, nuo kurios buvo atšokta. Jei paaiškės, kad šis judesys yra tvarus, tuomet buvusi anksčiau pasiekta viršūnė taps nauju palaikymo lygiu ir sulauksime tolesnio augimo etapo prasitęsimo link naujų rekordinių lygių.
Vilkyškių pieninės akcijų kaina praėjusių metų pabaigoje ištrūko iš nuosmukio kanalo pro jo viršutinę dalį. Paaiškėjo, jog tai buvo tvarus judesys ir akcijų kaina toliau pajudėjo į viršų ir išlieka virš dabartinio augimo trendo linijos.
Žemaitijos Pieno akcijų kaina po korekcinio - konsolidacinio periodo, šį mėnesį pakilo virš prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio. Jei paaiškės, kad tai yra tvarus reiškinys, galime sulaukti augimo prasitęsimo, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Pasaulinė pieno kaina išlieka ilgalaikiame gan pliačiame horizontaliame - konsolidaciniame kanale. Praėjusiais metais du kartus nesėkmingai buvo patestuota šio kanalo viršutinė dalis, po ko pieno kaina pasikoregavo. Tačiau šiais metais sulaukėme jos atšokimo. Vėl po truputi judama link kanalo viršutinės dalies. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar tai tvarus reiškinys, ar tik atšokimas - korekcija, po prieš tai buvusio kritimo.
Trumpas kompanijų pristatymas
Pieno žvaigždės - Baltijos šalyse pirmaujanti pieno perdirbimo bendrovė AB Pieno žvaigždės ypatingą dėmesį skiria šviežių pieno produktų gamybai bei eksportui. Bendrovės strategija - nuolatinis pozicijų stiprinimas pieno perdirbimo srityje, išlaikant glaudų ryšį su vartotojais bei numatant paklausos tendencijas. Šiuolaikiška perdirbimo įranga, griežtai kontroliuojama kokybė (ISO 9001), inovatyvi marketingo strategija bei profesionali vadovų komanda užtikrina efektyvų bei pelningą vystymąsi konkurencinėje aplinkoje.
AB Pieno žvaigždės įkurta 1998 metais gruodžio 23 dieną susijungus Lietuvoje savarankiškai veikusioms pieno perdirbimo įmonėms AB Mažeikių pieninė bei AB Pasvalio sūrinė. Vėliau buvo prijungta AB Kauno pienas ir 2004 metais AB Panevėžio pienas. Šiandien tokia struktūra leidžia specializuoti gamybą atskiruose filialuose, pasiekiant aukščiausią efektyvumo lygmenį ir tolygiai paskirstant žaliavinio pieno surinkimo pajėgumus šalyje.
AB Pieno žvaigždės yra viena iš didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, kuri šiuo metu gamina daugiau nei 500 pavadinimų produktų. Bendrovės produkcija skirta ne tik vietinei rinkai, bet ir eksportuojama į Europos Sąjungos, NVS, Azijos šalis. Fermentiniai sūriai, išrūgų miltai ir švieži pieno produktai yra pagrindiniai AB Pieno žvaigždės eksporto rinkoms gaminami produktai, užsitarnavę pripažinimą nepriekaištinga kokybe. Jiems suteikti tarptautiniai produkto kokybės sertifikatai.
Rokiškio sūris - tai Baltijos regione efektyviausia pieno produktų gamybos įmonė bei Pieno pramonės lyderė Lietuvoje ir Baltijos šalyje pagal perdirbamo pieno kiekį ir fermentinio sūrio gamybą. Jos pardavimai plačiai išskaidyti – tiek eksportas į Rytų bei Vakarų rinkas, tiek pilnas spektras šviežių pieno produktų, kurie skirti tiek vidaus rinkos, tiek kaimyninių šalių poreikiams patenkinti.
AB Rokiškio sūris grupės gamyba yra vystoma Rokiškio (AB Rokiškio sūris), Utenos (UAB Rokiškio pienas) ir Ukmergės miestuose (UAB Rokiškio pienas filialas Ukmergės pieninė). Rokiškio įmonės specializacija – fermentinių sūrių, bei pieno cukraus (laktozės) gamyba. Utenos įmonės specializacija – švieži pieno produktų vietinei rinkai, išrūgų baltymų koncentrato, pieno miltų ir sviesto gamyba. Ukmergės įmonės specializacija – varškės ir varškės produktų gamyba.
Daugiau nei 2/3 produkcijos AB Rokiškio sūris grupė eksportuoja. Didžiąją eksporto dalį sudaro fermentiniai sūriai. Grupė nuo seno orientuojasi į masinę jų gamybą ir yra viena iš didžiausių bei žinomiausių jų gamintojų Centrinės ir Rytų Europos regione. Rokiškio sūris pagamina apie 30 tūkst. tonų fermentinių sūrių per metus. Didelį dėmesį įmonės skiria produktų saugai ir kokybei, klientų poreikių, aplinkosaugos reikalavimų tenkinimui. AB Rokiškio sūris - pirmoji įmonė Lietuvoje sertifikavusi Maisto saugos sistemą, pirmoji iš pieno perdirbimo įmonių - Kokybės vadybos ir Aplinkosaugos vadybos sistemas.
Vilkyškių pieninė - viena didžiausių pieno produktų gamintojų Baltijos šalyse – kiekvieną dieną perdirbanti daugiau nei 670 tonų pieno ir pagaminanti per 200 tonų pieno produktų.
Vilvi Group sudaro keturios įmonės: AB Vilkyškių pieninė, AB Modest, AB Kelmės pieninė ir AB Pieno logistika. Įmonių grupei priklauso keturios gamyklos, kuriose gaminami išskirtiniai gaminiai: originalių receptūrų kietieji bei minkštieji sūriai, išskirtinės receptūros mėlynojo pelėsio sūris Memel blue bei kiti įvairūs sūrių gaminiai, šviežio pieno produkcija (kefyras, jogurtai, varškė) bei vartotojų itin pamėgti varškės sūreliai, industrinė grietinėlė, pieno ingredientai miltelių pavidalu: išrūgų baltymų koncentratas, permeatas, saldžių išrūgų miltai, pieno miltai bei baltyminiai kokteiliai sportininkams GymON.
Įmonių grupė vadovaujasi Europos Sąjungoje taikomais aukščiausiais kokybės standartais bei maisto produktų saugumo bei kokybės reguliavimo taisyklėmis, o jos gamyklos sertifikuotos kokybės standartais ISO22000 ir FSCC.
Žemaitijos pienas - viena didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo ir pieno produktų gamybos bendrovių Lietuvoje, savo istoriją skaičiuojanti nuo 1924 metų. Čia gaminami aukštos kokybės gerai žinomų prekinių ženklų produktai: Džiugas, Magija, PIK-NIK, Žemaitijos senos tradicijos, Dobilas ir kt. Jie pasiekia Lietuvos rinką bei eksportuojami į ES bei NVS šalis, JAV. Bendrovė vienintelė Baltijos šalyse naudoja membraninę pieno valymo technologiją BACTOCATH, kuri užtikrina aukščiausią produkcijos kokybę.
Įmonėje gaminamų produktų saugumą bei kokybę garantuoja ir pelnytas visame pasaulyje pripažįstamas nepranešto audito sertifikatas BRC A+. Žemaitijos pienas – pirmoji bendrovė Baltijos šalyse, pelniusi šį įvertinimą. Įmonėje įdiegti ir kokybės vadybos ISO 9001 bei maisto saugos sistemos ISO 22000 standartai.
Santykinių finansinių rodiklių apžvalga ir analizė
Atliekant santykinių finansinių rodiklių apžvalgą ir analizę buvo orientuotasi į laikotarpį tarp 2011 metų ir 2020 metų, o konkrečiai į metinius veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta buvo apskaičiuoti įvairaus pobūdžio santykiniai finansiniai rodikliai, kad šiuo atveju pasirinktas kompanijas galima būtų kuo labiau ir objektyviau palyginti bei padaryti išvadas. Pabrėžiame, kad visi duomenys paimti iš oficialių bendrovių pateiktų metinių finansinių ataskaitų.
2020 metais, kaip ir prieš tai buvusius du metus, didžiausia EBITDA marža tarp keturių Lietuvos pieno produktų gamintojų išsiskyrė Žemaitijos Pienas. Tuo tarpu tiek 2018 metais, tiek 2019 metais Vilkyškių pieninės analizuojamas santykinis finansinis pelningumo rodiklis buvo pats kukliausias, tačiau štai praėjusiais metais ši bendrovė jį daugiau nei padvigubino, t.y. jis šoktelėjo nuo 3,2 iki net 6,8 procento ir jau nebuvo pats mažiausias.
Tarp keturių Lietuvos pieno produktų gamintojų 2020 metais didžiausiu ROA rodikliu išsiskyrė Pieno Žvaigždės, be to, jis buvo dviženklis ir siekė 10,6 procento. Prieš tai du metus iš eilės pagal metinę turto grąžą lyderiavo Žemaitijos Pienas, kuriam praėjusiais metais atiteko antroji pozicija. Nuo pat 2011 metų būtent šios kompanijos minimas pelningumo rodiklis dažniausiai buvo pats stambiausias.
Tuo tarpu Pieno Žvaigždžių ir Vilkyškių pieninės minimas rodiklis, kaip matome paveikslėlyje su grafikais, visuomet buvo didžiausias. Tačiau tuo pačiu verta pabrėžti, kad per pastaruosius kelis metus šių pieno produktų gamintojų įsipareigojimų dalis turto struktūroje sumažėjo, be to, lyginant su nagrinėjamo laikotarpio pradžia, taip pat fiksuojamas nors ir nežymus, bet kritimas. Pieno Žvaigždžių atveju minimas finansinis santykinis rodiklis 2011 metais siekė 0.56, o štai praėjusių metų pabaigoje sudarė 0.54, tuo tarpu Vilkyškių pieninės - smuktelėjo nuo 0.61 iki 0.55 reikšmės.
Tuo tarpu, kaip matome pateiktame paveikslėlyje su grafikais, kitų dviejų Lietuvos pieno produkcijos gamintojų bendrojo likvidumo rodiklis nuo pat 2011 metų (Pieno Žvaigždžių nuo 2012 metų) visuomet buvo mažesnis už bendrą šio rodiklio vidurkį. Verta pastebėti, jog štai Vilkyškių pieninės atveju šis finansinis santykinis rodiklis labai dažnai buvo žemiau vieno reikšmės (t.y. trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą) ir faktiškai visuomet, išskyrus 2017 metus, buvo pats mažiausias.
Kaip matome paveikslėlyje su grafikais, kitų dviejų analizuojamų bendrovių, t.y. Rokiškio Sūrio bei Vilkyškių pieninės turto apyvartumas faktiškai visada buvo žemiau šio finansinio santykinio rodiklio bendrojo vidurkio. Tuo pačiu pirmosios minimos pieno produktų gamintojos turto apyvartumas faktiškai visada buvo bei tuo pačiu pastaruosius trejus metus yra pats mažiausias.
Tuo tarpu kitos dvi analizuojamos įmonės yra priešingoje padėtyje. Tiek Vilkyškių pieninės, tiek Pieno Žvaigždžių atsargų apyvartumas faktiškai visuomet buvo aukščiau bendro šio rodiklio vidurkio. Pažymėtina, kad antrosios kompanijos atveju, jos atsargų apyvartumas dažniausiai buvo didžiausias (pastaruosius trejus metus būtent Pieno Žvaigždžių atsargų apyvartumas yra pats intensyviausias - didžiausias).
Tuo tarpu Vilkyškių pieninės grynųjų pinigų srautų iš veiklos ir pajamų santykis procentine išraiška per visą analizuojamą laikotarpį buvo arčiausiai bendrojo šio rodiklio vidurkio, kuris nuo 2011 metų pakilo nuo 2,9 iki 6,5 procento, arba daugiau nei dvigubai.
Tuo tarpu Žemaitijos Pienas antrus metus iš eilės nesiruošia savo akcininkams mokėti dividendų, kai prieš tai keturis metus iš eilės juos nuosekliai mokėjo. Kita analizuojama įmonė, t.y. Vilkyškių pieninė po dviejų metų pertraukos, kuomet nesidalino su savo akcininkais dividendais, nes veikla buvo nuostolinga, nusprendė už praėjusius metus jiems išmokėti dvidešimt penkis procentus per metus uždirbto grynojo pelno, tiesa, tam dar turi pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.
Tuo tarpu Pieno Žvaigždžių dividendų išmokėjimo rodiklis yra pats didžiausias, bet nedaug nuo šios bendrovės atsilieka ir Rokiškio Sūris.
Per pastaruosius trejus metus, t.y. vidutiniu laikotarpiu, Pieno Žvaigždžių rinkos vertė pakilo dviem trečdaliais, kai tuo tarpu Vilkyškių pieninės krito kiek daugiau nei devyniolika procentų. Kalbant apie paskutinius penkerius metus, didžiausia grąža, kuri siekė net du šimtus procentų, išsiskyrė Žemaitijos Pieno nuosavybės vertybiniai popieriai, o štai Pieno Žvaigždžių akcijos šiuo atveju pabrango mažiausiai. Ilgalaikėje perspektyvoje, kaip matome iš pateiktos lentelės su duomenimis, absoliučiai daugiausiai pabrango Žemaitijos Pieno akcijos, o mažiausiai paaugo Pieno Žvaigždžių kapitalizacija.
Techninė analizė
Pieno Žvaigždžių akcijų kaina po praėjusių metų kovą pasiekto dugno pradėjo naują augimo etapą, išlieka pakilimo kanale bei nuosekliai artėja prie savo visų laikų praeityje pasiekto rekordinio lygio. Tačiau tuo pačiu po tokio didelio kainos šuolio padidėjo ir korekcijos rizika.
Po korekcinio - konsolidacinio etapo Rokiškio Sūrio akcijų kaina praėjusių metų pabaigoje pakilo virš prieš tai buvusio pasiekto savo visų laikų rekordinio lygio. Po to sulaukėme šio judesio tvarumo patestavimo ir prasidėjo savotiškas konsolidacinis laikotarpis, kurio metu buvo atsiremta i augimo tendencijos liniją, nuo kurios buvo atšokta. Jei paaiškės, kad šis judesys yra tvarus, tuomet buvusi anksčiau pasiekta viršūnė taps nauju palaikymo lygiu ir sulauksime tolesnio augimo etapo prasitęsimo link naujų rekordinių lygių.
Vilkyškių pieninės akcijų kaina praėjusių metų pabaigoje ištrūko iš nuosmukio kanalo pro jo viršutinę dalį. Paaiškėjo, jog tai buvo tvarus judesys ir akcijų kaina toliau pajudėjo į viršų ir išlieka virš dabartinio augimo trendo linijos.
Žemaitijos Pieno akcijų kaina po korekcinio - konsolidacinio periodo, šį mėnesį pakilo virš prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio. Jei paaiškės, kad tai yra tvarus reiškinys, galime sulaukti augimo prasitęsimo, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Pasaulinė pieno kaina išlieka ilgalaikiame gan pliačiame horizontaliame - konsolidaciniame kanale. Praėjusiais metais du kartus nesėkmingai buvo patestuota šio kanalo viršutinė dalis, po ko pieno kaina pasikoregavo. Tačiau šiais metais sulaukėme jos atšokimo. Vėl po truputi judama link kanalo viršutinės dalies. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar tai tvarus reiškinys, ar tik atšokimas - korekcija, po prieš tai buvusio kritimo.