versija spausdinimui
(0)
Bendrosios Europos valiutos plėtra susidūrė su kliūtimis. Nepaisant dviejų naujųjų šalių noro, Europos Komisija ir Europos Centrinis bankas atmetė jų pastangas prisijungti prie euro zonos, rašo Financial Times.
Europos Komisija ir Europos centrinis bankas trečiadienį paskelbė, kad Rumunija ir Bulgarija neatitinka euro įsivedimo kriterijų. Šalys, esančios prie Juodosios jūros, yra vienos skurdžiausių bendruomenėje ir daugelį metų bando prisijungti prie euro zonos. Pasak ES institucijų, joms trukdo per didelė infliacija ir abejonės, ar jų institucijos pakankamai stiprios kovoti su korupcija ir pinigų plovimu.
Bulgarija ir Rumunija nori sekti Kroatijos pėdomis, kuri 2023 metais prisijungė prie euro zonos kaip dvidešimtoji šalis, įsivedusi bendrą ES valiutą. Pirmoji iš šių šalių tikrai yra arčiau šio tikslo.
Bulgarijos levo kursas yra susietas su euru, o didžiausius šalies bankus prižiūri ECB. Be to, per daugelį metų šalis išlaikė palyginti žemą skolos ir biudžeto deficito lygį. Tačiau euro įvedimui kliudė infliacija, kuri šiuo metu vidutiniškai siekia 5,1 procento.
Financial Times teigimu, ankstesnė šalies vyriausybė tikėjosi, kad ECB ir Europos Komisija jai padarys nuolaidą, nes manoma, jog vietinės kainos stabilizuosis vėliau šiais metais. Pagal tokį scenarijų ES valiuta ten galėtų būti įvesta jau 2025 metais.
Europos Sąjungos vykdomoji institucija sutiko iš naujo įvertinti Bulgarijos prašymą, o ne laukti kitos reguliarios peržiūros, kuri būtų įvykusi 2026 metais. Europos Centrinio banko teigimu, be infliacijos įveikimo, šalis turi sustiprinti ir kovos su pinigų plovimu sistemą.
Patys Bulgarijos piliečiai yra pasidalinę kalbant apie euro įvedimą. Financial Times duomenimis, naujausios apklausos rodo, kad ES valiutos įvedimui pritaria 49 procentai šalies gyventojų, bet tuo pačiu panašus procentas yra prieš.
Tuo tarpu nepaisant santykinai geresnės nei Bulgarijos ekonominės padėties, Rumunija vis dar yra toliau nuo euro įvedimo, o tai lemia infliacija ir skolos. Šalies biudžeto deficitas 2023 metais pasiekė 6,6 procento BVP, o tai gerokai viršija ES priimtą 3 procentų ribą, be to, nuo 2022 metų šaliai taikoma perviršinio deficito procedūra.
Infliacija Rumunijoje yra viena didžiausių visoje ES ir gegužę siekė 5,1 procento, o vidutiniu metiniu lygiu ji sudaro 7,6 procento. Pernai šalis užsibrėžė tikslą eurą įsivesti iki 2029 metų, tačiau šia data abejoja net šalies prezidentas. 2023 metais Europos Komisijos atlikto tyrimo duomenimis, 58 procentai rumunų pasisakė už euro įvedimą.
Europos Komisija ir Europos centrinis bankas trečiadienį paskelbė, kad Rumunija ir Bulgarija neatitinka euro įsivedimo kriterijų. Šalys, esančios prie Juodosios jūros, yra vienos skurdžiausių bendruomenėje ir daugelį metų bando prisijungti prie euro zonos. Pasak ES institucijų, joms trukdo per didelė infliacija ir abejonės, ar jų institucijos pakankamai stiprios kovoti su korupcija ir pinigų plovimu.
Bulgarija ir Rumunija nori sekti Kroatijos pėdomis, kuri 2023 metais prisijungė prie euro zonos kaip dvidešimtoji šalis, įsivedusi bendrą ES valiutą. Pirmoji iš šių šalių tikrai yra arčiau šio tikslo.
Bulgarijos levo kursas yra susietas su euru, o didžiausius šalies bankus prižiūri ECB. Be to, per daugelį metų šalis išlaikė palyginti žemą skolos ir biudžeto deficito lygį. Tačiau euro įvedimui kliudė infliacija, kuri šiuo metu vidutiniškai siekia 5,1 procento.
Financial Times teigimu, ankstesnė šalies vyriausybė tikėjosi, kad ECB ir Europos Komisija jai padarys nuolaidą, nes manoma, jog vietinės kainos stabilizuosis vėliau šiais metais. Pagal tokį scenarijų ES valiuta ten galėtų būti įvesta jau 2025 metais.
Europos Sąjungos vykdomoji institucija sutiko iš naujo įvertinti Bulgarijos prašymą, o ne laukti kitos reguliarios peržiūros, kuri būtų įvykusi 2026 metais. Europos Centrinio banko teigimu, be infliacijos įveikimo, šalis turi sustiprinti ir kovos su pinigų plovimu sistemą.
Patys Bulgarijos piliečiai yra pasidalinę kalbant apie euro įvedimą. Financial Times duomenimis, naujausios apklausos rodo, kad ES valiutos įvedimui pritaria 49 procentai šalies gyventojų, bet tuo pačiu panašus procentas yra prieš.
Tuo tarpu nepaisant santykinai geresnės nei Bulgarijos ekonominės padėties, Rumunija vis dar yra toliau nuo euro įvedimo, o tai lemia infliacija ir skolos. Šalies biudžeto deficitas 2023 metais pasiekė 6,6 procento BVP, o tai gerokai viršija ES priimtą 3 procentų ribą, be to, nuo 2022 metų šaliai taikoma perviršinio deficito procedūra.
Infliacija Rumunijoje yra viena didžiausių visoje ES ir gegužę siekė 5,1 procento, o vidutiniu metiniu lygiu ji sudaro 7,6 procento. Pernai šalis užsibrėžė tikslą eurą įsivesti iki 2029 metų, tačiau šia data abejoja net šalies prezidentas. 2023 metais Europos Komisijos atlikto tyrimo duomenimis, 58 procentai rumunų pasisakė už euro įvedimą.