versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinio banko atstovai, kaip ir buvo laukta, po birželio palūkanų sumažinimo šiandien padarė pauzę ir lauks naujausių makroekonominių duomenų. Rinkoje prognozuojamas jų kirpimas rugsėjį.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Gaunamoji informacija iš esmės patvirtina ankstesnį Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą. Nors gegužės mėnesį kai kurie bazinės infliacijos rodikliai šiek tiek padidėjo dėl vienkartinių veiksnių, birželio mėnesį dauguma rodiklių arba nekito, arba šiek tiek sumažėjo. Kaip ir buvo tikimasi, uždirbamas pelnas švelnino didelio darbo užmokesčio augimo infliacinį poveikį. Dėl vykdomos pinigų politikos finansavimo sąlygos tebėra griežtos. Kita vertus, vidaus kainų spaudimas vis dar yra aukštas, paslaugų kainų lygis – pakilęs, o bendroji infliacija tikslinį lygį greičiausiai viršys ir nemažą kitų metų dalį“ - rašoma ECB pranešime.
Taigi, bazinė palūkanų norma ir toliau sudarys 4,25 procento, už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma 3,75 procento palūkanų norma, o ribinio skolinimosi atveju ji sieks 4,5 procento.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Ji palaikys pinigų politikos palūkanų normas pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad pasiektų šį tikslą. Sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės Valdančioji taryba ir toliau priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamaisiais duomenimis. Visų pirma, sprendimus dėl palūkanų normų ji priims įvertinusi infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą ir pinigų politikos poveikio perdavimo mastą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
Kalbant apie Turto pirkimo programa (TPP), jos portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Tuo pačiu Eurosistema nebereinvestuoja visų pagrindinių sumų, gautų iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Taip SPPP portfelis mažinamas po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvesticijas pagal SPPP 2024 metų pabaigoje. Ji ir toliau laikysis lankstumo principo reinvestuojant sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui.
ECB skelbia, jog bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir pagal jas pasiskolintų sumų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą. Be to, kovai su nepageidaujama, netvarkinga rinkos raida, galinčia rimtai trikdyti pinigų politikos poveikio perdavimą visose euro zonos šalyse, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė. Tai padėtų Valdančiajai tarybai veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - rašome euro zonos Centrinio banko pranešime.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė Christine Lagarde pabrėžė, kad šiandieninis sprendimas dėl palūkanų normų nepakeitimo buvo priimtas vieningai. Ir toliau bus atidžiai stebimi naujausi makroekonominiai duomenys ir per kiekvieną posėdį atskirai bus priimami sprendimai dėl monetarinės politikos krypties. Nėra išankstinio nusistatymo ką ECB atstovai darys per artimiausią vyksiantį posėdį, kuris numatytas rugsėjo dvyliktą dieną Frankfurte.
Rinkoje šiuo metu laukiama, jog Europos Centrinis bankas šiais metais atliks dar du 25 bazinių punktų sumažinimus, rugsėjį ir gruodį, su pertrauka per centrinio banko spalio mėnesio posėdį.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Gaunamoji informacija iš esmės patvirtina ankstesnį Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą. Nors gegužės mėnesį kai kurie bazinės infliacijos rodikliai šiek tiek padidėjo dėl vienkartinių veiksnių, birželio mėnesį dauguma rodiklių arba nekito, arba šiek tiek sumažėjo. Kaip ir buvo tikimasi, uždirbamas pelnas švelnino didelio darbo užmokesčio augimo infliacinį poveikį. Dėl vykdomos pinigų politikos finansavimo sąlygos tebėra griežtos. Kita vertus, vidaus kainų spaudimas vis dar yra aukštas, paslaugų kainų lygis – pakilęs, o bendroji infliacija tikslinį lygį greičiausiai viršys ir nemažą kitų metų dalį“ - rašoma ECB pranešime.
Taigi, bazinė palūkanų norma ir toliau sudarys 4,25 procento, už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma 3,75 procento palūkanų norma, o ribinio skolinimosi atveju ji sieks 4,5 procento.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Ji palaikys pinigų politikos palūkanų normas pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad pasiektų šį tikslą. Sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės Valdančioji taryba ir toliau priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamaisiais duomenimis. Visų pirma, sprendimus dėl palūkanų normų ji priims įvertinusi infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą ir pinigų politikos poveikio perdavimo mastą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
Kalbant apie Turto pirkimo programa (TPP), jos portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Tuo pačiu Eurosistema nebereinvestuoja visų pagrindinių sumų, gautų iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Taip SPPP portfelis mažinamas po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvesticijas pagal SPPP 2024 metų pabaigoje. Ji ir toliau laikysis lankstumo principo reinvestuojant sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui.
ECB skelbia, jog bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir pagal jas pasiskolintų sumų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą. Be to, kovai su nepageidaujama, netvarkinga rinkos raida, galinčia rimtai trikdyti pinigų politikos poveikio perdavimą visose euro zonos šalyse, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė. Tai padėtų Valdančiajai tarybai veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - rašome euro zonos Centrinio banko pranešime.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė Christine Lagarde pabrėžė, kad šiandieninis sprendimas dėl palūkanų normų nepakeitimo buvo priimtas vieningai. Ir toliau bus atidžiai stebimi naujausi makroekonominiai duomenys ir per kiekvieną posėdį atskirai bus priimami sprendimai dėl monetarinės politikos krypties. Nėra išankstinio nusistatymo ką ECB atstovai darys per artimiausią vyksiantį posėdį, kuris numatytas rugsėjo dvyliktą dieną Frankfurte.
Rinkoje šiuo metu laukiama, jog Europos Centrinis bankas šiais metais atliks dar du 25 bazinių punktų sumažinimus, rugsėjį ir gruodį, su pertrauka per centrinio banko spalio mėnesio posėdį.