versija spausdinimui
(5)
Sankcijos Rusijai yra veiksmingos, nes mažina jos karo biudžetą, sako Jeilio universiteto analitikas Michal Wyrębkowski. Ekspertas puola prestižinę žiniasklaidą, kuri, vertindama Rusijos būklę, remiasi Tarptautinio Valiutos fondo duomenimis.
Jo nuomone, Rusijos ekonomika primena „degalinę su branduolinėmis galvutėmis“.
Jis priminė, kad šalis, 2022 metų vasarį pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, savo karo biudžetą grindžia pelnu iš prekybos iškastiniu kuru, daugiausia nafta ir dujomis. Daugiau nei tūkstančio užsienio kompanijų pasitraukimas iš Rusijos rinkos reiškia kapitalo pabėgimą iš šios šalies, kurio vertė viršija 220 mlrd. dolerių.
Žiniasklaidoje, net ir tokioje prestižinėje, kaip The Economist, sklindantys vertinimai, kad sankcijos Rusijai nėra veiksmingos, o jos ekonomika yra geros būklės, yra klaidingi, sako ekspertas.
Jo nuomone, reikšminga problema šios šalies ekonomikos būklės stebėjimo kontekste yra suklastoti Rusijos statistikos tarnybos Rosstat pateikti duomenys.
„Esame tikri, kad rusai klastoja informaciją apie savo BVP“ – pripažino Michal Wyrębkowski.
„Tokios žiniasklaidos priemonės kaip Bloomberg agentūra, The Economist ir Financial Times naudoja Tarptautinio Valiutos fondo (TVF) duomenis, o kadangi Rusija vis dar yra jo dalis, jie yra tokie, kokių nori Maskva“ – pažymėjo ekspertas. Todėl, jo nuomone, kyla nesusipratimų vertinant ekonominius rodiklius, susidedančius iš didelio duomenų kiekio, pavyzdžiui, be kita ko, bendrąjį vidaus produktą.
„2024 metų pirmąjį pusmetį 32,8 procento pajamų į Rusijos biudžetą atėjo iš naftos ir dujų pardavimo, o tai rodo, kaip Rusijos ekonomika yra priklausoma nuo žaliavų telkinių. Rusijos investicijos, tokios kaip Arkties SGD-2 dujų uostas, buvo sustabdytos dėl sankcijų. Štai kodėl Vakarų apribojimai, įvedę maksimalią 60 dolerių už barelį Rusijos naftos kainą, yra veiksmingi“ – aiškina Wyrębkowski.
2023 metais Rusija užfiksavo 24 procentais sumažėjusias valstybės biudžeto pajamas iš naftos ir dujų eksporto, palyginti su 2022 metais, priminė ekspertas. Sankcijos „neleido Rusijai uždirbti bent keliasdešimt milijardų dolerių, kurie būtų prisidėję prie jos karo biudžeto“.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad rusai dalį naftos vis dar parduoda už didesnę sumą, nei leidžia sankcijos. Tai daugiausia vyksta per vadinamuosius šešėlinius laivynus.
„Rusai naftą eksportuoja senais laivais, o paskui pumpuoja į legalius, registruotus tanklaivius. Dėl to rusiška žaliava pasiekia rinką ir gali būti parduodama rinkos kaina“ – aiškino analitikas.
Maskva naftą parduoda net tada, kai jai neapsimoka, nes jei ji sustotų, dėl vakarietiškų technologijų trūkumo ji nebeturėtų galimybės iš naujo paleisti gręžinių.
Wyrębkowski įvertino, kad problema slypi Vakarų valios stokoje įvesti sankcijas šalims ir teritorijoms, kurios leidžia į Rusiją patekti ir vadinamiesiems dvejopo naudojimo gaminiams, pvz., puslaidininkiams. Tokia vieta yra Honkongas, kur vyksta Vakarų dalių reeksportas.
„Jeigu pažiūrėtume į Rusijos pramonės parką, tai vakarietiška įranga, kuri atkeliauja ne iš Kremliaus sąjungininkų, o yra nelegaliai įvežta, daugiausia iš Europos“ – pabrėžė jis bei pridūrė, jog Kinija ir Indija rusams negali pakeisti Vakarų technologijų.
Rusai gali kariauti su Ukraina arba sustabdyti agresiją priklausomai nuo to, kiek pinigų turi savo sąskaitoje, sakė ekspertas. Rusijos Centrinio banko pusė turto yra įšaldyta Vakaruose. Kalbant apie kitą pusę, du trečdaliai jo lieka deponuoti juaniais Kinijos Centriniame banke, o tik trečdalis yra laisvai prieinamas rusams – tai yra apie 100 mlrd. dolerių. Nuo karo pradžios Rusijos atsargos sumažėjo apie 50 mlrd. dolerių, apskaičiavo Michal Wyrębkowski.
Jis pridūrė, jog duomenys aiškiai rodo, kad Rusijos ekonomika yra prastos būklės. Tuo pat metu negalime numatyti, kada ji žlugs, nes tai labai priklauso nuo naftos kainų. Be to, Rusijos visuomenę vis labiau paveiks auganti infliacija, aukštos palūkanų normos ir visi kiti tarpusavyje susiję ekonominiai veiksniai.
Jo nuomone, Rusijos ekonomika primena „degalinę su branduolinėmis galvutėmis“.
Jis priminė, kad šalis, 2022 metų vasarį pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, savo karo biudžetą grindžia pelnu iš prekybos iškastiniu kuru, daugiausia nafta ir dujomis. Daugiau nei tūkstančio užsienio kompanijų pasitraukimas iš Rusijos rinkos reiškia kapitalo pabėgimą iš šios šalies, kurio vertė viršija 220 mlrd. dolerių.
Žiniasklaidoje, net ir tokioje prestižinėje, kaip The Economist, sklindantys vertinimai, kad sankcijos Rusijai nėra veiksmingos, o jos ekonomika yra geros būklės, yra klaidingi, sako ekspertas.
Jo nuomone, reikšminga problema šios šalies ekonomikos būklės stebėjimo kontekste yra suklastoti Rusijos statistikos tarnybos Rosstat pateikti duomenys.
„Esame tikri, kad rusai klastoja informaciją apie savo BVP“ – pripažino Michal Wyrębkowski.
„Tokios žiniasklaidos priemonės kaip Bloomberg agentūra, The Economist ir Financial Times naudoja Tarptautinio Valiutos fondo (TVF) duomenis, o kadangi Rusija vis dar yra jo dalis, jie yra tokie, kokių nori Maskva“ – pažymėjo ekspertas. Todėl, jo nuomone, kyla nesusipratimų vertinant ekonominius rodiklius, susidedančius iš didelio duomenų kiekio, pavyzdžiui, be kita ko, bendrąjį vidaus produktą.
„2024 metų pirmąjį pusmetį 32,8 procento pajamų į Rusijos biudžetą atėjo iš naftos ir dujų pardavimo, o tai rodo, kaip Rusijos ekonomika yra priklausoma nuo žaliavų telkinių. Rusijos investicijos, tokios kaip Arkties SGD-2 dujų uostas, buvo sustabdytos dėl sankcijų. Štai kodėl Vakarų apribojimai, įvedę maksimalią 60 dolerių už barelį Rusijos naftos kainą, yra veiksmingi“ – aiškina Wyrębkowski.
2023 metais Rusija užfiksavo 24 procentais sumažėjusias valstybės biudžeto pajamas iš naftos ir dujų eksporto, palyginti su 2022 metais, priminė ekspertas. Sankcijos „neleido Rusijai uždirbti bent keliasdešimt milijardų dolerių, kurie būtų prisidėję prie jos karo biudžeto“.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad rusai dalį naftos vis dar parduoda už didesnę sumą, nei leidžia sankcijos. Tai daugiausia vyksta per vadinamuosius šešėlinius laivynus.
„Rusai naftą eksportuoja senais laivais, o paskui pumpuoja į legalius, registruotus tanklaivius. Dėl to rusiška žaliava pasiekia rinką ir gali būti parduodama rinkos kaina“ – aiškino analitikas.
Maskva naftą parduoda net tada, kai jai neapsimoka, nes jei ji sustotų, dėl vakarietiškų technologijų trūkumo ji nebeturėtų galimybės iš naujo paleisti gręžinių.
Wyrębkowski įvertino, kad problema slypi Vakarų valios stokoje įvesti sankcijas šalims ir teritorijoms, kurios leidžia į Rusiją patekti ir vadinamiesiems dvejopo naudojimo gaminiams, pvz., puslaidininkiams. Tokia vieta yra Honkongas, kur vyksta Vakarų dalių reeksportas.
„Jeigu pažiūrėtume į Rusijos pramonės parką, tai vakarietiška įranga, kuri atkeliauja ne iš Kremliaus sąjungininkų, o yra nelegaliai įvežta, daugiausia iš Europos“ – pabrėžė jis bei pridūrė, jog Kinija ir Indija rusams negali pakeisti Vakarų technologijų.
Rusai gali kariauti su Ukraina arba sustabdyti agresiją priklausomai nuo to, kiek pinigų turi savo sąskaitoje, sakė ekspertas. Rusijos Centrinio banko pusė turto yra įšaldyta Vakaruose. Kalbant apie kitą pusę, du trečdaliai jo lieka deponuoti juaniais Kinijos Centriniame banke, o tik trečdalis yra laisvai prieinamas rusams – tai yra apie 100 mlrd. dolerių. Nuo karo pradžios Rusijos atsargos sumažėjo apie 50 mlrd. dolerių, apskaičiavo Michal Wyrębkowski.
Jis pridūrė, jog duomenys aiškiai rodo, kad Rusijos ekonomika yra prastos būklės. Tuo pat metu negalime numatyti, kada ji žlugs, nes tai labai priklauso nuo naftos kainų. Be to, Rusijos visuomenę vis labiau paveiks auganti infliacija, aukštos palūkanų normos ir visi kiti tarpusavyje susiję ekonominiai veiksniai.
