versija spausdinimui
(0)
Jungtinėms Amerikos Valstijoms įvedus sankcijas Maskvos vertybinių popierių biržai, investuotojai iš „draugiškų“ šalių pradėjo masiškai pardavinėti savo Rusijos akcijas, rašo The Moscow Times, remdamasis Rusijos Federacijos centrinio banko duomenimis.
Antrąjį šių metų ketvirtį turtas Rusijos brokerių aptarnaujamose nerezidentų sąskaitose sumažėjo beveik dešimt procentų – per 189 milijardus rublių (maždaug 1,9 milijardo JAV dolerių). Dėl to aktyvų vertė krito iki 1,77 trilijono rublių (apie 18,3 mlrd. dolerių).
Didžiausias turto sumažėjimas buvo susijęs su brokerių klientais iš tarptautinių ofšorinių zonų, tokių kaip Mergelių salos, Panama ir Belizas, bei kaimyninių Rusijos šalių. Pavyzdžiui, klientų iš Azerbaidžano aktyvų dalis sumažėjo net 65 procentais (iki 0,5 mlrd. rublių), Uzbekistano - 30 procentų (iki 59,7 mlrd. rublių), o Kazachstano – penktadaliu (iki 185,8 mlrd. rublių).
Paskutinį kartą užsienio investuotojai taip dramatiškai iš Rusijos rinkos pasitraukė 2022 metų trečiąjį ketvirtį po pirmųjų Vakarų sankcijų. Tada užsienio turto vertė nukrito iki 0,5 trilijono rublių (apie 5,1 mlrd. dolerių). Tačiau po šio laikotarpio investicijos palaipsniui pradėjo didėti.
Per šešis ketvirčius, pasibaigusius šių metų kovo 31 dieną, Maskvos vertybinių popierių biržos indeksas išaugo įspūdingais 70 procentų ir pasiekė 3333 punktus. Tačiau antrąjį ketvirtį prasidėjo korekcija, dėl kurios indeksas nukrito beveik šešiais procentais, o per praėjusį ketvirtį jis pasikoregavo dar apie dešimt procentų.
Antrąjį šių metų ketvirtį turtas Rusijos brokerių aptarnaujamose nerezidentų sąskaitose sumažėjo beveik dešimt procentų – per 189 milijardus rublių (maždaug 1,9 milijardo JAV dolerių). Dėl to aktyvų vertė krito iki 1,77 trilijono rublių (apie 18,3 mlrd. dolerių).
Didžiausias turto sumažėjimas buvo susijęs su brokerių klientais iš tarptautinių ofšorinių zonų, tokių kaip Mergelių salos, Panama ir Belizas, bei kaimyninių Rusijos šalių. Pavyzdžiui, klientų iš Azerbaidžano aktyvų dalis sumažėjo net 65 procentais (iki 0,5 mlrd. rublių), Uzbekistano - 30 procentų (iki 59,7 mlrd. rublių), o Kazachstano – penktadaliu (iki 185,8 mlrd. rublių).
Paskutinį kartą užsienio investuotojai taip dramatiškai iš Rusijos rinkos pasitraukė 2022 metų trečiąjį ketvirtį po pirmųjų Vakarų sankcijų. Tada užsienio turto vertė nukrito iki 0,5 trilijono rublių (apie 5,1 mlrd. dolerių). Tačiau po šio laikotarpio investicijos palaipsniui pradėjo didėti.
Per šešis ketvirčius, pasibaigusius šių metų kovo 31 dieną, Maskvos vertybinių popierių biržos indeksas išaugo įspūdingais 70 procentų ir pasiekė 3333 punktus. Tačiau antrąjį ketvirtį prasidėjo korekcija, dėl kurios indeksas nukrito beveik šešiais procentais, o per praėjusį ketvirtį jis pasikoregavo dar apie dešimt procentų.