versija spausdinimui
(1)
Gazprom dujų sutarčiai su Kinija kyla pavojus dėl prastos Čajandos ir Kovyktos telkinių būklės. Šie telkiniai negali tiekti reikiamo dujų kiekio, o gavybos duomenys suklastoti, kas sukėlė Rusijos prokuratūros susidomėjimą.
Gazprom dujų sutartis su Kinija, pagrįsta tiekimu dujotiekiu Sibiro galia, gali susidurti su rimtomis problemomis. Du pagrindiniai dujų telkiniai – Čajandos Jakutijoje ir Kovykta Irkutsko srityje, tiekiantys žaliavą šį dujotiekį, yra siaubingos techninės ir aplinkosauginės būklės. Šios problemos išryškėjo iškart po to, kai Gazprom paskelbė, kad dujotiekis visą 38 milijardų kubinių metrų per metus pajėgumą pasieks greičiau nei planuota – šių metų gruodį, o ne 2025 metais.
Rusijos Generalinės prokuratūros atliekamu tyrimu siekiama ištirti galimus federalinių taisyklių pažeidimus eksploatuojant Čajandos telkinį. Projekte dalyvaujančių specialistų teigimu, geologiniai telkinių tyrimai nebuvo baigti iki sutarties su Kinija pasirašymo 2014 metais, todėl buvo neteisingai įvertinti dujų ištekliai ir gavybos potencialas. Šiuo metu realūs gavybos rezultatai skiriasi nuo numatytų, o duomenys yra suklastoti.
Situacija telkiniuose dramatiška – skaičiuojama, kad artimiausiais metais iš kiekvieno telkinio per metus bus galima išgauti tik 20 milijardų kubinių metrų, o tai gerokai skiriasi nuo sutarties reikalavimų. Šie telkiniai turi pateikti iš viso 42 milijardus kubinių metrų dujų, kad atitiktų eksporto į Kiniją reikalavimus, atsižvelgiant į poreikį atskirti komponentus, tokius kaip etanas, propanas, helis ir azotas, kurių negalima eksportuoti dujotiekiu.
Gavybos rezultatų falsifikavimas, politinis spaudimas ir destruktyvi veikla, kuria siekiama padidinti gamybos efektyvumą, lemia telkinių naikinimą. Darbuotojai ne kartą kėlė aliarmą dėl pernelyg didelės gavybos, naikinančios infrastruktūrą ir gamtinę aplinką. Čajandos telkinys naudojamas panašiai kaip garsiausi SSRS eros degradacijos pavyzdžiai, tokie kaip Samotloro telkinys, kuris, pasiekęs pasaulinį gavybos rekordą, netrukus patyrė drastišką gamybos nuosmukį.
Be to, pasak ekspertų, analizuojančių situaciją telkiniuose, jų komercinis potencialas yra minimalus dėl žemo dujų slėgio, žemos temperatūros ir sudėtingos geologijos. Nors Gazprom oficialiai skelbia, kad naujais gręžiniais per metus bus galima išgauti 5 milijardus kubinių metrų dujų, realybė gali būti visiškai kitokia ir gavyba gali siekti tik pusę šios vertės.
Nepaisant šiuo metu statomo dujotiekio, jungiančio Sibiro galią su Sachalinu ir Vladivostoku, prognozės rodo, kad dujų gali pritrūkti net Tolimųjų Rytų dujų sutarčiai su Kinija, kuri siekia 10 mlrd. kubinių metrų per metus.
Be to, į Kiniją tiekiamų dujų kainos yra daug mažesnės, palyginti su eksporto į Vakarus kainomis, o tai reiškia, kad Gazprom dėl šių kontraktų praranda dar daugiau pinigų. Tikslių duomenų apie į Kiniją gabenamų dujų kiekį bendrovė nepateikia, apsiriboja tik procentinio tiekimo padidėjimo paskelbimu.
Gazprom dujų sutartis su Kinija, pagrįsta tiekimu dujotiekiu Sibiro galia, gali susidurti su rimtomis problemomis. Du pagrindiniai dujų telkiniai – Čajandos Jakutijoje ir Kovykta Irkutsko srityje, tiekiantys žaliavą šį dujotiekį, yra siaubingos techninės ir aplinkosauginės būklės. Šios problemos išryškėjo iškart po to, kai Gazprom paskelbė, kad dujotiekis visą 38 milijardų kubinių metrų per metus pajėgumą pasieks greičiau nei planuota – šių metų gruodį, o ne 2025 metais.
Rusijos Generalinės prokuratūros atliekamu tyrimu siekiama ištirti galimus federalinių taisyklių pažeidimus eksploatuojant Čajandos telkinį. Projekte dalyvaujančių specialistų teigimu, geologiniai telkinių tyrimai nebuvo baigti iki sutarties su Kinija pasirašymo 2014 metais, todėl buvo neteisingai įvertinti dujų ištekliai ir gavybos potencialas. Šiuo metu realūs gavybos rezultatai skiriasi nuo numatytų, o duomenys yra suklastoti.
Situacija telkiniuose dramatiška – skaičiuojama, kad artimiausiais metais iš kiekvieno telkinio per metus bus galima išgauti tik 20 milijardų kubinių metrų, o tai gerokai skiriasi nuo sutarties reikalavimų. Šie telkiniai turi pateikti iš viso 42 milijardus kubinių metrų dujų, kad atitiktų eksporto į Kiniją reikalavimus, atsižvelgiant į poreikį atskirti komponentus, tokius kaip etanas, propanas, helis ir azotas, kurių negalima eksportuoti dujotiekiu.
Gavybos rezultatų falsifikavimas, politinis spaudimas ir destruktyvi veikla, kuria siekiama padidinti gamybos efektyvumą, lemia telkinių naikinimą. Darbuotojai ne kartą kėlė aliarmą dėl pernelyg didelės gavybos, naikinančios infrastruktūrą ir gamtinę aplinką. Čajandos telkinys naudojamas panašiai kaip garsiausi SSRS eros degradacijos pavyzdžiai, tokie kaip Samotloro telkinys, kuris, pasiekęs pasaulinį gavybos rekordą, netrukus patyrė drastišką gamybos nuosmukį.
Be to, pasak ekspertų, analizuojančių situaciją telkiniuose, jų komercinis potencialas yra minimalus dėl žemo dujų slėgio, žemos temperatūros ir sudėtingos geologijos. Nors Gazprom oficialiai skelbia, kad naujais gręžiniais per metus bus galima išgauti 5 milijardus kubinių metrų dujų, realybė gali būti visiškai kitokia ir gavyba gali siekti tik pusę šios vertės.
Nepaisant šiuo metu statomo dujotiekio, jungiančio Sibiro galią su Sachalinu ir Vladivostoku, prognozės rodo, kad dujų gali pritrūkti net Tolimųjų Rytų dujų sutarčiai su Kinija, kuri siekia 10 mlrd. kubinių metrų per metus.
Be to, į Kiniją tiekiamų dujų kainos yra daug mažesnės, palyginti su eksporto į Vakarus kainomis, o tai reiškia, kad Gazprom dėl šių kontraktų praranda dar daugiau pinigų. Tikslių duomenų apie į Kiniją gabenamų dujų kiekį bendrovė nepateikia, apsiriboja tik procentinio tiekimo padidėjimo paskelbimu.
