versija spausdinimui
(1)
Savaitė kapitalo rinkose prasidėjo skambia neigiama žinia, kad nesulaukęs pagalbos, vienas seniausių JAV investicinių bankų „Lehman Brothers“ buvo priverstas paskelbti apie savo bankrotą. Šį banką sekmadienio vakare atsisakė pirkti tiek D.Britanijos bankas „Barclays“, tiek JAV bankas „Bank of America“, o šalies valdžia šįkart taip pat neištiesė pagalbos rankos. Investuotojų reakcija į vieno iš didžiausio Amerikos investicinio banko bankrotą buvo vienareikšmiška – kuo greičiau parduoti turimas akcijas, ypač finansų sektoriaus atstovių, nes ką gali žinoti, kas gali būti sekantis eilėje po „Lehman Brothers“.
Indeksai visame pasaulyje nuo pat antradienio ryto ir toliau leidosi žemyn. Labiausiai tą dieną nukentėjo Rusijos biržų pagrindiniai indeksai, o biržos šioje šalyje dėl didelių indeksų kritimų buvo priverstos užsidaryti anksčiau laiko. Juodąjį antradienį RTS indeksas driokstelėjo žemyn 11,47%, Micex net 17,45%.
Investuotojų ir taip ne itin gerų nuotaikų nepagerino ir pasirodžiusi žinia, kad didžiausia pasaulyje draudimo kompanija iš JAV „AIG“, yra slegiama didžiulių nuostolių bei finansinių problemų ir jei artimiausiu metu neatsiras gelbėtojas, šios kompanijos laukia liūdnas „Lehman Brothers“ likimas. Matyt, norėdama apraminti kilusią paniką kapitalo rinkose, JAV valdžia nutarė suteikti „AIG“ reikalingas lėšas, už tai perimdama absoliučiai didžiąją dalį šios kompanijos akcijų. Anot valdžios atstovų, didžiausios pasaulyje draudimo kompanijos bankrotas būtų skausmingesnis ir paliestų žymiai daugiau žmonių ir kitų kompanijų, nei jau ne kartą minėto investicinio banko „Lehman Brothers“ uždarymas.
Antradienį turėjo paaiškėti ir FED sprendimas dėl bazinės normos šalyje. Didžioji dalis rinkos dalyvių po tokios prastos savaitės pradžios tikėjosi, kad jos bus sumažintos bent 0,25 procentais. Tačiau vis dėl to FED nutarė palikta galioti tą pačia 2 procentų bazinę palūkanų normą šalyje. Ši žinia sukėlė trumpalaikę neigiamą reakciją rinkose, tačiau indeksai JAV biržose antradienio prekybą baigė žaliojoje zonoje, nes investuotojus teigiamai paveikė informacija, kad „AIG“ bus išgelbėtas.
Nuo didelių kritimų trečiadienio prekybą pradėjo ir JAV biržos. Dieną prieš tai kilusi euforija, po to kai paaiškėjo, kad bus išgelbėta draudimo milžinė „AIG“, buvo visiškai pamiršta. Rinkose išplito spekuliacijos, kad vis dar šiek tiek gyvybę alsuojančių lavonų, paslėptų spintose ir apie kuriuos rinka kol kas dar nieko nežino, gali būti ir daugiau. Tarp kandidatų buvo įvardijamos šios finansų sektoriaus atstovės: „Morgan Stanley“ ir „Washington Mutual“. Nuotaikų rinkose nepagerino ir paskelbtos eilinės prastos naujienos iš JAV nekilnojamo turto rinkos, kur bent kol kas jokių stabilizacijos ženklų nematyti.
Trečiadienio prekybą Dow Jones Composite indeksas baigė 4.1% kritimu iki 3843.83 punktų, S&P500 nukrito 4.71%, tuo tarpu naujų technologijų kompanijų indeksas Nasdaq Composite užfiksavo didžiausią dienos nuolydį, kuris siekė net 4.94%.
Gerokai krentant Amerikos biržoms, žaliavų rinkoje trečiadienį galėjome stebėti atsigavimo ženklus. Aukso ateities sandoriai šių metų gruodžio mėnesiui per vieną sesiją sugebėjo šoktelėti aukštyn net 70.5 doleriais už unciją (9.03%) iki 851 dolerio. Tai buvo didžiausias šio vertingojo metalo vienos dienos kainos kilimas nuo pat 1980 metų. Į viršų (11.2%) judėjo ir sidabro ateities sandorių kaina. Prie žaliavų rinkos atšokimo prisidėjo ir per vakarykštę prekybos sesiją 6.01 doleriais iki 97.16 dolerių už barelį pakilusi „Light“ rūšies spalio mėnesio naftos kontraktų kaina, na o savaitę „Light“ rūšies nafta baigė pakilusi iki 104.35 dolerių už barelį kainos. Investuotojai itin noriai pirko ir JAV obligacijas, kurių kainos pakilo labiausiai nuo pat 1954 metų. Tačiau tuo pačiu krito ir šių skolos vertybinių popierių pelningumas.
Kai atrodė, kad JAV biržų indeksai ir antrą dieną iš eilės bus priversti fiksuoti nuostolius, rinkoje antroje prekybos sesijos pusėje pasirodė visiškai netikėta žinia, kad šalies valdžia planuoja sukurti taip vadinamą agentūrą, kurios pagrindinė paskirtis būtų perimti „blogas“ paskolas iš bankų. Panašių priemonių jau buvo imtasi ir per kilusią krizę Amerikoje 1980 metais. Minima agentūra rūpinsis ne tik „toksiniu“ bankų turtu, bet ir jau išduotų hipotekos kreditų sąlygų pakeitimu, kad juos pasiėmusios šeimos, kurioms gresia prarasti būstą, galėtų tuos kreditus išmokėti palankesnėmis sąlygomis. Paskelbta vizija kaip bus sprendžiamos iškilusios problemos finansų bei tuo pačiu ir kitose sektoriuose, be abejonės rinkoje buvo priimta su dideliu optimizmu. Po šios informacijos pasirodymo, JAV biržų indeksai, tikrąją to žodžio prasme, visu smarkumu šovė į viršų. Dow Jones Industrial indeksas šoktelėjo 410.03 punktais, arba 3.86%, tuo pačiu pakildamas aukščiau psichologiškai svarbios 11 tūkst. punktų ribos, S&P500 kilo 4.33%, na o JAV technologijų kompanijų indeksas Nasdaq paaugo net 4.78% iki 2199.1 punktų.
Ketvirtadienio kilimus JAV biržose penktadienį pratęsė nuo pat ryto stipriai aukštyn šoktelėję Azijos biržų indeksai, o toliau, kaip ir buvo galima tikėtis, euforija išplito ir Europoje, kur indeksai vedami prieš tai labiausiai pigusių finansinio sektoriaus akcijų brangimo beatodairiškai lipo vis aukštyn ir aukštyn. Stambiausiųjų Europos biržų indeksai šią itin dramatišką savaitę baigė pakildami tarp 5-10% vos per vieną dieną. Na o absoliuti lyderė, pagal penktadienio akcijų indeksų augimą, buvo Rusijos rinka. Beveik dvi dienas pailsėję ir matyt supratę, kad gerokai persistengė pardavinėdami akcijas, bei pamatę kaip gražiai Rusijos kompanijų kursai stiebėsi aukštyn Londono biržoje, investuotojai nutarė, kad penktadienį iš pat ryto reikia kuo greičiau ištaisyti savaitės pirmojo pusėje įvykusias klaidas. Nieko nuostabaus, kad tiek MICEX bei RTS indeksai, kaip raketos, milžinišku greičiu kilo vis aukštyn ir aukštyn nuo pat penktadienio prekybos pradžios. Tačiau indeksams vos per kelias valandas užkilus po daugiau nei 12%, prekyba Rusijos biržose, šįkart dėl didelių pakilimų, buvo valandai sustabdyta. Vėliau taip pat dar ne kartą prekyba dienos eigoje šalies biržose buvo stabdoma, na o sesiją Rusijos biržų MICEX bei RTS indeksai baigė pakilę net po 28,69 ir 22,39 procentus. Akivaizdu, kad šalies įvairių institucijų padaryti veiksmai per pastarasias keletą dienų, stabilizuojant ir gerinant situaciją Rusijos kapitalo rinkose, bent trumpuoju laikotarpiu labai gerai pasiteisino.
Penktadienio spaudos konferencijos metu, JAV iždo sekretorius Henris Paulsonas per savaitgalį pažadėjo kartu su FED vadovu Benu Bernanke ir kitais kolegomis sukurti šalies finansų rinkos gelbėjimo planą ir jį pristatyti Kongresui. Šiandien pasirodė informacija, kad šalies Kongresui bus siūloma pritarti skirti „toksiniam“ bankų turtų išpirkimui iki 700 mlrd. dolerių sumą. Tai bus didžiausia valstybės intervencija nuo pat didžiosios krizės, kuri buvo kilusi šalyje 1929-1933 metais. Žinoma, dėl to teks padidinti kitų metų šalies biudžeto deficitą, o už tai susimokės mokesčių mokėtojai.
Sunku pasakyti, kaip į šią informacija rytoj bus sureaguota rinkoje ir ar investuotojai patikės Henrio Paulsono ir jo komandos pasiryžimu išgelbėti šalies finansų sektorių ir pastatyti JAV ekonomika vėl ant kojų. Tačiau viena yra aišku, kad investuotojų nervai šiuo metu yra kaip niekad stipriai įtempti, ir bet kokia teigiama ar neigiama informacija gali būti ir vėl pasitikta rinkose isterišku akcijų brangimu arba pigimu.
