Totalių išpardavimų savaitė

» Straipsniai » Apžvalgos
Autorius: traders.lt Data: 2008-10-05 19:39 Komentarai: (0)
Praėjusią savaitę galime pavadinti totalių išpardavimų laikotarpiu, nes susumavus bendrus savaitės indeksų, žaliavų kainų, valiutų krepšelių pokyčius, daugelyje atveju gavosi dideli minusai. Akivaizdu, kad pasaulinėse rinkose siautėjo meškos, kurios troško kuo greičiau turimas pozicijas pakeisti į grynuosius. Finansų rinkose šiuo metu tiesiog neliko pasitikėjimo tarp rinkos dalyvių, niekas nenori niekam skolinti, visi nusiteikę geriau palaikyti pinigus prie savęs, tad iškart kyla skolinimosi kaštai, kurie dar labiau smaugia lėšų stygiaus problemų kamuojamus bankus ar kitas finansinio sektoriaus kompanijas.

Kol ši situacija nepasikeis, arba bent kiek nepagerės, nors Pasaulio Centriniai bankai visokeriopai stengiasi spręsti šias problemas, ko gero sulauksime ir dar daugiau problemų susijusių su bankais ar kitomis finansų sektoriaus atstovėmis. Atrodo, kad kol kas rinkoje išliks tik stipriausi bei mažiau rizikavę finansų sektoriaus atstovai.

Tragiška savaitės pradžia

Savaitė Europos bei Azijos biržose prasidėjo fatališkai, dideliais indeksų kritimais, nepaisant to, kad sekmadienį vėlai vakare pasirodė informacija, kad JAV valdžios atstovams regis pavyko susitarti dėl esminių šalies finansų sektoriaus gelbėjimo plano detalių. Tikriausiai Europoje investuotojus labai stipriai sunerimti privertė jau savaitgalį pasirodžiusi informacija, kad D.Britanijos hipotekos bankas „Bradford & Bingley“ turi rimtų problemų, na o kapitalo trūkumo problemas išgyvenančiam „Fortis“ bankui taip pat reikalinga skubi pagalba. Pirmadienį trečias pagal didį Islandijos bankas „Glitnir Bank“ išplatino pranešimą, kad dabartiniai banko akcininkai sutiko šalies vyriausybei parduoti 75% šio banko akcijų už 600 mln. eurų. Šis sprendimas buvo priimtas todėl, kad banko normaliai tolesnei veiklai vykdyti skubiai reikėjo lėšų, kurios bus gautos didinant kapitalą. Vokietijos hipotekos bankas „Hypo Real Estate Holding“ taip pat susilaukė paramos, kad galėtų toliau tęsti savo veiklą.

Investuotojai akimirksniu suprato, kad bankų „maras“ jau nejuokais ėmė siautėti ir senajame žemyne. Rinkos dalyviams Azijoje nerimo suteikė faktas, kad jau Europos finansų sektoriuje pasireiškė pirmieji ryškūs finansų krizės padariniai, kurie visai sėkmingai toliau gali plisti ir kitose pasaulio regionuose, kad ir toje pačioje Azijoje ar Okeanijoje. Bijoti jau tikrai yra ko.

Kaip paaiškėjo, tiek Azijoje, tiek Europoje investuotojai stipriai išpardavinėja akcijas, o tą darė neveltui, nes užbėgo už akių pirmadienio vakaro įvykiams Amerikoje. Po to, kai Europos biržos užsidarė, o apie devintą valandą mūsų laiku įvyko balsavimas JAV Kongrese ir paaiškėjo, kad nebuvo pritarta paruoštam ir atrodo jau galutinai visas puses tenkinusiam šalies finansų sektoriaus gelbėjimosi planui, Amerikos biržos pasileido su dideliu pagreičiu žemyn, paskui jas pasekė ir didžiųjų Vakarų Europos biržų ateities sandoriai, kurie signalizuoja, kuria kryptimi turėtų judėti akcijų rinka.

Tai, ko galėjo tikėtis tik didžiausias pesimistas, išsipildė su kaupu, 2008 metų rugsėjo 29 dienos „juodąjį pirmadienį“. JAV kongresas, balsuodamas dėl šalies finansų sektoriaus 700 mlrd. dolerių vertės gelbėjimo plano, 26 balsų persvara neparėmė šio projekto. Prieš pasirodant balsavimo rezultatams „Wall Streete“ įsivyravo neįprasta tyla ir visi buvo sutelkę dėmesį į televizijos ekranus, per kuriuos buvo transliuojamas balsavimas Kongrese. Deja, tas balsavimas gerokai nuvylė investuotojus ir jie masiškai puolė pardavinėti akcijas. JAV biržos šviesos greičiu nėrė į bedugnę ir didžiausi dar išlikę rinkos optimistai buvo priversti skaudžiai nusileisti ant žemės. Pirmadienį Dow Jones Industrial indeksas užfiksavo savo vienos dienos punktų kritimo visų laikų absoliutų antirekordą. Per sesiją šio indekso vertė sumažėjo 777.68 punktais, arba net 6.98%.

Tiesa, antradienį, po didelių kritimų Europoje bei ypač didelių smukimų biržose už Atlanto savaitės pirmąją dieną, galėjome stebėti kardinaliai priešingus vaizdus šiose rinkose, t.y. sodriai raudoną pakeitė ryškiai žalia spalva. Rinkose ir toliau investuotojai prekiauja pasikliaudami didele dalimi vien tik emocijomis. Kaip ir dažniausiai būna, per paniką didžioji dalis rinkos dalyvių pardavinėja vertybinius popierius bet kokiomis kainomis, tačiau vos tik situacijai bei nuotaikoms pasitaisius, prieš tai labiausiai pigusių kompanijų akcijos dar greičiau bei staigiau pakyla aukštyn. Būtent tai ir įvyko antradienį.

W.Buffettas toliau investuoja

Kai šiuo metu daugelis investuotojų stengiasi išnešti sveiką kailį ir kuo greičiau parduoti akcijas bei yra didelėje nervinėje įtampoje ir kaustomi baimių, gerai pasaulyje žinomas investuotojas iš Amerikos W.Buffettas ir toliau investuoja. Šįkart jo valdoma investicinė kompanija įsigis didžiausio pasaulyje koncerno „General Electric“ privilegijuotų akcijų už 3 mlrd. dolerių.

Šios akcijos suteiks teisę gauti 10 proc. siekiančius dividendus kasmet, o per trijų metų laikotarpį „General Electric“ įsipareigojo išpirkti šias akcijas su 10 procentų premija. Taip pat W.Buffettas įgijo teisę per ateinančius penkis metus pirkti minimos kompanijos akcijas mokėdamas 22,25 dolerio už vieną akciją bendrai už 3 mlrd. dolerių sumą. Priminsime, kad praėjusią savaitę minimo investuotojo investicinė kompanija „Berkshire Hathaway“ už 5 mlrd. dolerių sumą sutarė įsigyti JAV banko „Goldman Sachs“ privilegijuotų akcijų.

Investuotojas prisipažino, jog visada stengiasi užbėgti įvykiams už akių, tuo metu kai rinkoje daugelis investuotojų yra kaustomi baimių, jis stengiasi išlikti ramus ir imasi drąsiai investuoti. Tačiau jeigu Kongresas nepatvirtins JAV finansų sektoriaus gelbėjimo plano, tuomet pasirodys, jog jis dabar investuodamas tiesiog pasielgė kvailai.

„Per savo ilgą gyvenimą dar nemačiau taip stipriai dabar išsigandusių žmonių tuo, kas darosi mūsų šalyje“ – išreiškė susirūpinimą 78 metų W.Buffettas.

Europos Centrinis bankas nepakeitė bazinės palūkanų normos

Europos Centrinis bankas ketvirtadienį, kaip ir buvo laukiama, paliko galioti tą pačią 4.25 procentų bazinę palūkanų normą.

Banko vadovas J.C.Trichet kalbėdamas spaudos konferencijoje prisipažino, kad buvo svarstyta galimybė sumažinti palūkanas Europoje, tačiau vis dėl to buvo pasirinktas sprendimas palikti jas tas pačias. Paklaustas, ar ECB nesiruošia Europoje parengti panašų finansų sektoriaus gelbėjimo planą kaip JAV, teigė, jog jie nesiruošia kopijuoti amerikiečių.

Tačiau, kaip pažymi daugelis analitikų, iš ECB vadovo kalbos galima buvo suprasti, kad dar šiemet galime sulaukti bazinių palūkanų normos mažinimo, nes infliacijos spaudimas mažėja pastaruoju metu krentant pagrindinių žaliavų kainoms.

Kas išgelbės Rusijos akcijų rinką?

Šią savaitę prasčiausiai tarp stambiųjų pasaulio biržų pasirodė Rusijos akcijų rinka, nepaisant laikinų prekybos stabdymų sesijų metu. Tiesa, visą praėjusią savaitę nedirbusi Kinijos Šanchajaus birža po tokių didelių savaitės kritimų pasaulio rinkose, jau pirmadienį gali pastatyti naują antirekordą.

RTS indeksas per savaitę prarado net 16,69% savo vertės ir nusirito iki 1070.98 punktų reikšmės. Kitos Rusijos biržos indeksas Micex driokstelėjo žemyn per minimą laikotarpį nuo 1079,05 iki 924,55 punktų, t.y. 14,32 procentais.

Daugiausiai Rusijos biržų indeksai smuko savaitės pirmąją bei paskutiniąja dienomis, kuomet aktyviausiai darbavosi meškos. Pardavėjai tiesiog išgąsdino bulius, kurie matyt iš dalies patys atsitraukė, suprasdami, kad norimų akcijų gali gauti ir pigiau.

Prie Rusijos akcijų rinkos smukimo nemažai prisidėjo taip pat per praėjusią savaitę gerokai kritusios žaliavų kainos. Vien „Light Crude“ rūšies naftos ateities sandorių kaina smuktelėjo nuo 107.15 iki 93.36 dolerių už barelį, t.y. apie keturiolika procentų vos per vieną savaitę. Investuotojai nerimauja, kad smunkančios ekonomikos aplinkybėmis, mažės ir šios žaliavos paklausa, prie naftos pigimo prisidėjo ir brangstantis doleris valiutų rinkoje.

Nieko nuostabaus, kad stambiosios Rusijos naftos ir dujų sektoriaus kompanijų akcijos per savaitę taip pat pastebimai atpigo. „Lukoil“ akcijos per minimą laikotarpį nuvertėjo 12,3%, „Rosneft“ net 24,6 procentais, „Tatneft“ – 27,6%, na o dujų milžinė „Gazprom“ per savaitę neteko 12,7 procentų savo kapitalizacijos.

Daugelio pagrindinių metalų kainos praėjusią savaitę pastebimai nukrito, kartu priversdamos investuojus pardavinėti ir Rusijos šio sektoriaus atstovių akcijas. Aukso ateities sandorių kaina smuktelėjo nuo 884.2 iki 840.1 dolerių už unciją, t.y. penkiais procentais, kito vertingojo metalo sidabro vertė sumažėjo daugiau nei 16%. Pramonėje plačiai naudojamų metalų aliuminio bei vario kainos krito atitinkamai 5,7 ir net 12,5 procentais.

„Norilsk Nickel“ akcijos per savaitę neteko 27,1 procentus savo vertės, o vien penktadienį krito daugiau nei aštuoniolika procentų. „Polyus Gold“ bei „Polymetal“ bendrovių nuosavybės vertybiniai popieriai atpigo atitinkamai per minimą laikotarpį po 17,7 ir 19,1 procentus. Plieno gamintojos „Severstal“ akcijos per savaitės laikotarpį nudardėjo žemyn beveik dvidešimt septyniais procentais.

Pasaulinėse žaliavų biržose stipriai išparduodami ir žemės ūkio produkcijos ateities sandoriai. Javų kaina krito daugiau nei šešiolika procentų, kviečių – 10,75%, cukraus ateities sandorių vertė smuko beveik trylika procentų.

Itin aktyviai apie Rusijos potencialą ir akcijų pigumą praėjusią savaitę, pasisakė „Templeton Asset Management“ investicinės kompanijos vadovas Markas Mobius.

„Ieškau investavimui patrauklių pozicijų Rusijoje“ – teigia jis.

Kompanija intensyviai dairosi variantų, kur galėtų investuoti Rusijoje, taip padidindama jau investuoto kapitalo kiekį šioje valstybėje. Anot M.Mobius, dabartinės daugelio Rusijos kompanijų akcijų kainos po didelių kritimų yra itin patraukliame lygyje, o jų augimo perspektyvos didelės.

Galiausiai JAV finansų sektoriaus gelbėjimo planui pritarta

Galiausiai penktadienį vakare JAV Kongrese didesne balsų dalimi buvo pritarta iš dalies šiek tiek modifikuotam šalies finansų sektoriaus gelbėjimo planui. Vienintelės veikusios Amerikos biržos galėjo sureaguoti į paskelbta sprendimą. Prieš pasirodant balsavimo rezultatams, JAV biržų indeksai daugiau nei dviem procentais, lyginant su ketvirtadienio uždarymu, buvo ūgtelėję, tačiau vos tik paaiškėjus, kad po pakartotinio balsavimo buvo pritarta paruoštam gelbėjimosi plano projektui, Amerikos biržose investuotojai ėmė pardavinėti akcijas, tad galiausiai sesijos pradžioje stipriai kilę indeksai, jos pabaigoje fiksavo gan didelius vienos dienos kritimus. Savaitiniai neigiami indeksų pokyčiai svyruoja nuo 7 iki daugiau nei dvylikos procentų.

Ko gero, rinkos dalyviai nusprendė realizuoti gautus pelnus per trumpą laiką, ypač atsižvelgus į itin nervingą dabartinę padėtį rinkose. Tokių veiksmų jie galėjo imtis ir matydami toliau skelbiamus labai prastus JAV makroekonomikos duomenis bei suprasdami, kad ekonomikos nuosmukis tiek Amerikoje, tiek ir kitose pasaulio regionuose gali būti žymiai didesnis nei daugelis tikisi.

Kaip pasakė gerai žinomas Lenkų analitikas, tokia pasaulinė krizė būna maždaug vieną kartą per šimtmetį. Paklaustas, kaip jis galvoja, kokio lygio bus ekonomikos nuosmukis, Piotras Kuczynskis teigė, kad teorijoje yra aprašyti keturi ekonomikos recesijos variantai, kurie apibūdinami keturiomis didžiosiomis raidėmis: „V“, „W“, „U“ ir „L“.

Geriausias variantas tai yra „V“ raidė, greitas kritimas, po yo greitas pakilimas, prasčiau yra „U“ raidės atveju, tuomet recesija šalyje užtrunka ilgiau, „W“ raidės variantas, tai dvigubas „V“ raidės pasikartojimo variantas, na o blogiausiai būtų, jei įvyktų „L“ raidės scenarijus, kuomet ekonomika staigiai krenta ir labai ilgą laiką lieka recesijoje.

Paklaustas, kokios recesijos jis tikisi Amerikoje, Piotras Kuczynskis atsakė, jog jis nežino, nes mano, kad to taip pat nežino niekas, tačiau pabrėžė, kad tokios ekonomikos recesijos atveju, kuris nutinka maždaug vieną kartą per šimtmetį, tikėtis, kad ji truks kaip „V“ raidės variantas, neverta. Pašnekovas vylėsi, kad ekonomikos nuosmukis pasižymės „U“ raidės atveju.

Kitos savaitės įvykiai

Kita savaitę jau už Atlanto prasidės trečiojo ketvirčio veiklos rezultatų skelbimo maratonas. Pirmoji, kaip visada, antradienį savo trečiojo ketvirčio rodiklius turėtų paskelbti aliuminio produkcijos gamintoja iš JAV „Alcoa“.

Antradienį taip pat numatyta FED vadovas B.Bernankės kalba. Kitos savaitės metu sužinosime Anglijos bei Japonijos bankų sprendimus dėl bazinių palūkanų normų. Rinkos analitikai prognozuoja, kad abiejuose šalyse jos liks nepakeistos.

Kaip visada, investuotojai savaitės metu sužinos nemažai makroekonominių naujienų, o savaitės pabaigoje turėtų paaiškėti pasaulinio koncerno „General Electric“ trečiojo ketvirčio veiklos rezultatai.

Priminsime, kad jau naujos savaitės metu turėtų išnykti draudimas pardavinėti pasiskolintas akcijas, arba kitaip sakant „šortinti“ JAV finansų sektoriaus kompanijų akcijas vėliau tikintis jas atpirkti pigiau,jei šis draudimas nebus pratęstas.

Kaip skelbiama, daugelis pasaulinių fondų dabar yra sukaupę daug grynųjų lėšų, būtent nuo jų veiksmų ir priklausys kur toliau pasuks rinka.
 
Dar nėra komentarų