versija spausdinimui
(0)
FED sumažino bazine palūkanų normą iki 1%, o BVP smuko mažiau
Kaip rinkoje ir buvo laukiama, B.Bernankė kartu su kolegomis trečiadienį nutarė jau šeštą kartą šiais metais sumažinti bazinę palūkanų normą JAV, šįkart 0,5 procentiniais punktais iki niekingai mažos vieno procento reikšmės, kuri paskutinį kartą tokia buvo 2004 metų birželį.
Kai kurių Azijos šalių Centriniai bankai praėjusią savaitę taip pat ryžosi sumažinti bazines palūkanų normas. Tarp šių šalių buvo Honkongas, Taivanis, Kinija, o paskutinę savaitės dieną Japonijos Centrinis bankas nutarė sumažinti šalies ir taip labai mažą bazinę palūkanų normą, kuri sudarė 0,5% punktus iki vos 0,3 procentinių punktų. Europoje kai kurios šalys irgi susimažino bazines palūkanų normas, o Lenkijoje ji eilinį kartą liko nepakeista, tuo tarpu Islandijos Centrinis bankas bazines palūkanas šalyje gana pastebimai pakėlė, norėdamas bent iš dalies sugrąžinti prarastą vertę šalies valiutai. Netikėtai, jau antrą kartą per pastarąsias dvi savaites, savo bazines palūkanas sumažino ir Indijos Centrinis bankas. Šįkart bazinė palūkanų normą buvo sumažinta nuo 8 iki 7.5 procentų.
Investuotojų nuotaikų sugadinti nesugebėjo net FED atstovė iš San Francisko, leidusi suprasti, kad JAV BVP procentinis kritimas per ketvirtąjį šių metų ketvirtį bus žymiai didesnis nei per praėjusį trečiąjį ketvirtį. Na, o šalies nekilnojamo turto rinka dar turėtų leistis, ieškodama savo dugno.
Savaitę JAV pagrindinių biržų indeksai baigė pakilę po daugiau nei dešimt procentų, tačiau per spalį fiksavo labai didelius kritimus. Dar geresnės nuotaikos praėjusią savaitę vyravo Pietų Amerikos didžiosiose biržose, o kaimyninėje Amerikos šalyje Meksikoje Mexican Bolsa indeksas pakilo daugiau nei penktadaliu.
Prasčiausiai, nepaisant paskutinės savaitės pakilimo Šiaurės ir Pietų Amerikos regione, spalio mėnesį pasirodė Argentinos birža, kurios indeksas Merval neteko beveik trisdešimt septynių procentų savo vertės. Šios šalies biržoje vienu metu buvo įsivyravusi tikrai didelė panika, kuomet Argentinos valdžia prasitarė apie galimą privačių pensijos fondų nacionalizavimą, tokiu būdu siekiant, bent iš dalies, sumažinti tiesiog milžiniškas valstybės skolas.
Rusija – kraštutinumų šalis, RTS indeksas per savaitę pakilo net 46,04%
Europoje, kaip ir visame pasaulyje, ir vėl praėjusią savaitę pasižymėjo Rusijos akcijų rinka. Dar užpraeitą savaitę RTS ir Micex indeksai buvo nusmukę žemyn po daugiau nei penkiolika procentų, tačiau jau paskutinės savaitės metu tiesiog agresyviai šviesos greičiu šovė į dangų. Praėjusi savaitė, kuri Rusijos biržoms prasidėjo antradienį ir tęsėsi iki šeštadienio, nes ir vakar šios šalies biržos dirbo, buvo daugiau nei įspūdinga. RTS indeksas savaitę baigė užfiksavęs net 46,04 procentų pakilimą (!!!) iki 802,39 punktų, tuo tarpu, Micex indeksas per minimą laikotarpį išsipūtė beveik penkiasdešimt procentų (!!!).
Tie investuotojai, kurie pirko masinio išpardavimo metu dar užpraeitą savaitę, gali džiūgauti, nes paskutinės spalio savaitės metu Rusijos biržose vykstant tikram raliui sugebėjo uždirbti labai daug pelno. Tokių stambių šalies kompanijų kaip „Sberbank“ (+56,9%), „Rosneft“ (+47,8%), „Gazprom“ (+52,5%) bei „Norilsk Nickel“ (+65,9%) akcijos fiksavo daugiau nei įspūdingus vienos savaitės pakilimus, kitos kompanijos taip pat brango po daugiau nei penkiasdešimt procentų. „Gazprom“ šeštadienį paskelbė, kad jo šių metų trijų ketvirčių grynasis pelnas buvo daugiau nei du kartus didesnis negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį.
Ralio pradžią Rusijoje lydėjo gana didelės apyvartos rinkoje, tačiau antrojoje savaitės pusėje bendros apyvartos pastebimai pradėjo mažėti, galbūt netrukus kai kurie investuotojai nuspręs realizuoti pelnus, o rinkai po tokios audringos savaitės būtų tikrai naudinga ir sveika šiek tiek pasikoreguoti. Kitą savaitę Rusijos biržos pradės veikti tik nuo trečiadienio ir dirbs tris dienas.
Pozityvios nuotaikos praėjusią savaitę vyravo ir kitose Centrinės ir Rytų Europos biržose, kurios buvo savaitę anksčiau gana stipriai nukentėjusios iš rinkos besitraukiant užsienio investuotojams. Atsigavo ir šio regiono šalių valiutų kursai. Varšuvos biržos pagrindinis indeksas WIG20 savaitę baigė su daugiau nei septyniolikos procentų prieaugiu, pakildamas iki 1825.84 punktų, bei taip iš dalies sumažindamas bendrą spalio mėnesio praradimą iki 23,42 procentų. Tarp šį indeksą sudarančių kompanijų daugiausiai (+42,3%) per paskutinę spalio mėnesio savaitę kilus vario bei sidabro kainoms, šoktelėjo į viršų šių metalų išgavėjos bei gamintojos „KGHM“ bendrovės akcijos. Dideliais kilimais pasižymėjo iki tol stipriai pigusios Lenkijos bankų akcijos, kurias investuotojai noriai pirko praėjusią savaitę.
Kaimyninėse Čekijos, Vengrijos bei Ukrainos biržose irgi dominavo sodri žalia spalva. Prahos biržos indeksas PX savaitę baigė pakildamas net beveik septyniolika procentų, tiesa spalį jis vis dėl to prarado 27,13% savo vertės, Budapešto biržos indeksas BUX per savaitę ūgtelėjo 13.34%, o didžiausios Ukrainos biržos PFTS indeksas fiksavo 9,28 procentų teigiamą savaitinį prieaugį.
Baltijos rinka bei Balkanai atrodo ir toliau prastai
Tačiau vis dėl to buvo biržų, kurios ir paskutinę spalio savaitę baigė neigiamai. Tarp tokių biržų Azijoje atsidūrė Kinijos birža, kurios pagrindinis indeksas Shanghai Composite per savaitę prarado šešis procentus, o mažesnių kompanijų indeksas Shanghai B-Share fiksavo net 11,48 procentų neigiamą pokytį.
Labiausiai Vilniaus biržą tempė žemyn daugiau nei trisdešimt procentų atpigusios „Vilkyškių pieninės“ akcijos bei 24,4% kritusios statybos grandės „PST“ akcijos. Be abejonės, per savaitę buvo ir brangusių akcijų, tačiau žinoma daug mažiau nei pigusių. Keramikinių plytelių gamintojos „Dvarčionių keramika“ akcijos iššovė į viršų net trisdešimt aštuoniais procentais po pasirodžiusios informacijos, jog pagrindinė šios kompanijos akcininkė Lenkijos keramikinių plytelių, santechnikos ir kitos produkcijos gamintoja „Cersanit“ skelbs oficialų pasiūlymą Lietuvos bendrovės akcijoms išpirkti. Investuotojai spėja, kad pasiūlymo kaina turėtų svyruoti apie keturis litus.
Talino biržoje daugiausia per savaitę smuko bei pakilo to pačio sektoriaus atstovių akcijos. Nekilnojomo turto kompanijos „Arco Vara“ akcijų kursas palypėjo į viršų trylika procentų, tiesa, kilimas buvo sugeneruotas penktadienį, o kitos nekilnojamo turto projektų vystytojos „Trigon Property Development“ vertybiniai popieriai pigo daugiau nei trečdaliu. Abi minimos kompanijos yra daugiau investuotojų spekuliacinio pobūdžio objektas paskutiniu metu.
Baltijos šalis ir toliau aplenkia stambesni investuotojai, nes minimos biržos yra gana mažos ir tuo pačiu mažai likvidžios. Šiuo metu prekyba šiose biržose dar gyvuoja dėka vietinių, daugiausiai smulkiųjų žaidėjų. Visų trijų šalių ekonomikos susiduria su rimtomis problemomis, o kelių ateinančių metų ateitis joms taip pat piešiama niūriomis spalvomis. Taip, Baltijos šalių kompanijų akcijos yra kaip niekad pigios, tačiau lėtėjantis bendrojo vidaus produkto augimas ir toliau išliekanti aukšta infliacija, palaipsniui mažėjantis gyventojų vartojimas, kuris paskutiniais metais buvo pagrindinis šių šalių ekonomikų variklis, leidžia daryti prielaidą, kad visa tai atsilieps ir įmonių veiklos rezultatams, kurių didžioji dalis veikia vietinėje rinkoje ir tik joje.
Neigiamame fone savaitę baigė ir Balkanų regiono biržos. Bulgarijos biržos Sofix indeksas per savaitę prarado dar daugiau nei dešimt procentų savo vertės, o per spalį nusirito daugiausiai Europoje. Šalies skola yra gana didelė, o tai savo ruožtu jaudina investuotojus. Serbijos biržos pagrindinis indeksas Belex15 smuko dar daugiau, per savaitę prarasdamas net daugiau nei vienuolika procentų savo vertės.
Lapkričio ketvirtąją JAV prezidento rinkimai
Ko gero, ateinančią savaitę visų dėmesio centre bus JAV prezidento rinkimai, kuriuose kaip tikimasis turėtų nugalėti Barakas Obama. Tai būtų pirmasis juodaodis prezidentas Amerikos istorijoje. Jei taip įvyks, rinkose tikriausiai nesulauksime jokios ypatingos reakcijos, nes tokio įvykio posūkio ir buvo tikimasi rinkose.
Dar nepaskelbusios savo veiklos, ketvirtinių rezultatų kompanijos skubės tai padaryti jau kitą savaitę. Tarp tokių kompanijų bus: „Goodyear“, „UBS“, „Commerzbank“, „Total“, „Time Warner“, „Cisco“, „Adidas Salomon“, „Aegon“, „Deutsche Telekom“, „Priceline“ ir „British Airways“.
Kaip visada, rinkos dalyviai lauks svarbių pranešamų makroekonominių naujienų. Tarp svarbiausių galima paminėti Euro zonos ir bendrus ES šalių mažmeninius pardavimo rodiklius rugsėjį, o ketvirtadienį investuotojai sužinos Europos Centrinio banko bei Anglijos Centrinio banko sprendimus dėl bazinių palūkanų normų. Manoma, kad ECB bazinę palūkanų normą sumažins nuo 3,75 iki 3,25 procentinių punktų, o Anglijoje taip pat bus sumažintas šis rodiklis.