versija spausdinimui
(0)
Benjamin Graham yra vienas iš geriausių visų laikų investuotojų. Jis yra laikomas finansų analizės tėvu arba vertės investavimo pradininku. Be to, jis išleido dvi knygas, kurios iki šiol yra laikomos geriausiomis knygomis apie investavimą. Minimas investuotojas pirmasis atskyrė investavimo ir spekuliavimo terminus. Taigi, šį kart mūsų portalo lankytojams laisvalaikio rubrikoje pristatome trumpą straipsnį apie Benjamin Graham.
Benjamin Graham (1894 – 1976 m.) gimė Londone žydų šeimoje, tačiau jau po metų jo šeima emigravo į Niujorką. Ankstyvoji jo tėvo mirtis lėmė, kad šeima susidūrė su finansinėmis problemomis. Norėdamas padėti savo mamai, jaunasis Benjamin Graham anksti pradėjo dirbti. Kaip jaunas verslininkas jis atidarė prekių importo į Ameriką įmonę. Jis visuomet pabrėždavo, kad būtent tuo laikotarpiu jis išsiugdė pagarbą pinigams ir išmoko kaip su jais reikia elgtis, be to minimas investuotojas pats užsidirbo savo studijoms Kolumbijos universitete.
Jam puikiai sekėsi mokslai, todėl vos sulaukęs dvidešimties gavo darbo pasiūlymus tiek iš matematikos, tiek iš anglų bei filosofijos katedrų užimti savarankiško mokslininko pareigas. Tačiau vis dėl to pagrindinė Benjamin Graham aistra buvo Volstritas.
Savo karjerą finansų rinkose jis pradėjo nuo įsidarbinimo jaunesniuoju vertybinių popierių analitiku kompanijoje, kuri prekiavo obligacijomis. 1926 metais jis tapo šios kompanijos partneriu, na o vėliau su savo kolega analitiku Jerom Newman jis sukūrė savo nuosavą kompaniją. Jauna įmonė netrukus buvo pavadinta Graham-Newman Partnership vardu. Klestėjimo laikotarpis pasibaigė trisdešimtųjų metų Didžiąja depresija.
Tačiau konservatyvus investavimas lėmė, kad Benjamin Graham kartu su savo partneriu Jerom Newman, skirtingai nuo daugelio kitų finansinių kompanijų, Didžiosios depresijos metu sugebėjo išlikti rinkoje. Bet vis dėl to jų bendrovė prarado didelę savo vertės dalį, todėl kad ji išsilaikytų rinkoje, reikėjo investuoti sukauptas santaupas.
Laimei, prastas laikotarpis nepakeitė santykių tarp akcininkų ir praėjusio amžiaus trisdešimtųjų pabaigoje kompanija ir vėl atsistojo ant kojų. Didžiosios depresijos metu Benjamin Graham taip pat papildomai užsidirbdavo dėstytojaudamas, kur buvo laikomas finansų srities autoritetu. 1934 metais jis kartu su David Dodd išleido knygą Security Analysis, kuri iki šiol laikoma esanti geriausia knyga apie vertybinių popierių analizę.
Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Amerikoje prasidėjo ekonominis klestėjimas, kuris truko net iki pat aštuntajame dešimtmetyje kilusios naftos krizės. Per šį laikotarpį Benjamin Graham investicinės kompanijos kapitalo grąža kasmet vidutiniškai sudarė septyniolika procentų. 1956 metais dėl darbo jo įmonėje kreipėsi tuo metu labai mažai žinomas, tačiau talentingas Benjamin Graham studentas Warren Buffett. Iš pradžių jis gavo neigiamą atsakymą, tačiau vis dėl to, jam minėtoje kompanijoje pavyko gauti vertybinių popierių analitiko darbą. Netrukus Benjamin Graham kartu su savo studentu Warren Buffett susidraugauja ir ši draugystė trunka iki pat „Meistro“ (taip Warren Buffett vadino Benjamin Graham) mirties. Šiuo metu labai gerai žinomas investuotojas bei milijardierius Warren Buffett yra įvardines Benjamin Graham kaip antrą asmenį po tėvo, kuris jam padarė didžiausią įtaką.
Žinios ir patirtis lėmė, kad Benjamin Graham sugebėjo išgyventi Didžiąją depresiją ir iki pat savo gyvenimo pabaigos buvo aktyvus investuotojas. Kaip ir minėta, jis laikomas finansų analizės tėvu, jis labai nuosekliai ir tiksliai peržiūrėdavo ir tikrindavo finansines ataskaitas. Savo pagrindines tezes jis surašė į dvi knygas, t.y. kaip minėta Security Analysis knyga bei Inteligent Investor knyga, kurios iki šiol yra laikomos esančios geriausios knygos apie investavimą.
Benjamin Graham skirstė investuotojus į dvi kategorijas, t.y. į aktyvius ir pasyvius. Aktyvus investuotojas - tai asmuo, kuris didžiąją dalį laiko skiria vertybinių popierių analizei, fundamentinei analizei ir rinkos stebėjimui. Na o pasyvus investuotojas nėra suinteresuotas tirti finansų pasaulio paslaptis. Tokiems investuotojams Benjamin Graham siūlė lygiomis dalimis pirkti kompanijų akcijas iš Dow indekso arba investuoti į investicinius fondus.
Be to, minimas investuotojas buvo pirmasis, kuris atskyrė investavimo ir spekuliavimo terminus. Jo nuomone, kiekvienas potencialus finansų rinkų dalyvis turi sau atsakyti į klausimą kuo jis yra, kokie jo tikslai ir koks jo investavimo horizontas. Jei perkamas akcijas siejate su kompanijos vykdomo verslo perspektyvomis ir tikitės jos tikrosios vertės ir tuo pačiu akcijų kainos padidėjimo ilgalaikiame laikotarpyje, tai tuomet save turėtumėte vadinti investuotoju. Tačiau jeigu perkate akcijas norėdami sekti rinkos tendencijas, ir nevertinate pačios kompanijos vertės, tai tuomet tai jau yra spekuliacija ir jūs esate spekuliantas.
Šiek tiek sutelkime dėmesį į Benjamin Graham tezes įvardintas jo knygoje Inteligent Investor. Šioje knygoje kalbama apie vieną iš žymiausių alegorijų vertybinių popierių biržos tema, kurią autorius įvardino kaip ponia rinka. Tai asmuo, iš kurio mes perkame ir kuriam mes parduodame vertybinius popierius. Deja, tačiau tai labai sunki ir sudėtinga partnerė, kuri pasižymi labai emocingu elgesiu. Kartais ponia rinka yra labai kaprizinga, pesimistiška, na o kraštutiniu atveju patenka į depresiją. Kitą kartą ponia rinka pasirodo kaip nepataisoma optimistė, apimta euforijos ir esanti savimi labai patenkinta. Benjamin Graham teigė, kad rinkos žaidėjas taip pat kaip ir ponia rinka, labai greitai pasiduoda tokiam elgesiui ir išplatina šias emocijas kitiems rinkos investuotojams bei spekuliantams. Ponia rinka tarsi švytuoklė svyruoja tiek į vieną, tiek į kitą pusę, nuo kraštutinio pesimizmo iki kraštutinio optimizmo.
Minimo investuotojo nuomone, protingas investuotojas neturėtų pasiduoti ponios rinkos kaprizams arba užgaidoms, o tiesiog jas išnaudoti pozicijų atidarymui arba uždarymui. Jei rinką apima pesimizmas, akcijos pinga, protingas investuotojas šį laiką išnaudoja akcijų pirkimui, kad vėliau už didesnę kainą jas parduoti optimistams.
Pasak Benjamin Graham, vertybinių popierių rinka suteikia beprecedentinę galimybę įsigyti kokį nors verslą už mažesnę kainą, nei tikroji jo vertė. Tačiau egzistuoja viena iš pagrindinių taisyklių, t.y. būtina išlaikyti tam tikrą saugumo ribą. Investavimas į kompanijos akcijas, kurių vertė yra žemesnė už buhalterinę vertę, yra naudingas todėl, nes investuotojui leidžia sumažinti potencialius nuostolius karštojoje rinkoje. Be to, toks vertybinis popierius suteikia galimybę gauti didesnę grąžą ateityje. Tuo tarpu pervertintos akcijos retai randa pirkėjų.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais.
Jam puikiai sekėsi mokslai, todėl vos sulaukęs dvidešimties gavo darbo pasiūlymus tiek iš matematikos, tiek iš anglų bei filosofijos katedrų užimti savarankiško mokslininko pareigas. Tačiau vis dėl to pagrindinė Benjamin Graham aistra buvo Volstritas.
Savo karjerą finansų rinkose jis pradėjo nuo įsidarbinimo jaunesniuoju vertybinių popierių analitiku kompanijoje, kuri prekiavo obligacijomis. 1926 metais jis tapo šios kompanijos partneriu, na o vėliau su savo kolega analitiku Jerom Newman jis sukūrė savo nuosavą kompaniją. Jauna įmonė netrukus buvo pavadinta Graham-Newman Partnership vardu. Klestėjimo laikotarpis pasibaigė trisdešimtųjų metų Didžiąja depresija.
Tačiau konservatyvus investavimas lėmė, kad Benjamin Graham kartu su savo partneriu Jerom Newman, skirtingai nuo daugelio kitų finansinių kompanijų, Didžiosios depresijos metu sugebėjo išlikti rinkoje. Bet vis dėl to jų bendrovė prarado didelę savo vertės dalį, todėl kad ji išsilaikytų rinkoje, reikėjo investuoti sukauptas santaupas.
Laimei, prastas laikotarpis nepakeitė santykių tarp akcininkų ir praėjusio amžiaus trisdešimtųjų pabaigoje kompanija ir vėl atsistojo ant kojų. Didžiosios depresijos metu Benjamin Graham taip pat papildomai užsidirbdavo dėstytojaudamas, kur buvo laikomas finansų srities autoritetu. 1934 metais jis kartu su David Dodd išleido knygą Security Analysis, kuri iki šiol laikoma esanti geriausia knyga apie vertybinių popierių analizę.
Žinios ir patirtis lėmė, kad Benjamin Graham sugebėjo išgyventi Didžiąją depresiją ir iki pat savo gyvenimo pabaigos buvo aktyvus investuotojas. Kaip ir minėta, jis laikomas finansų analizės tėvu, jis labai nuosekliai ir tiksliai peržiūrėdavo ir tikrindavo finansines ataskaitas. Savo pagrindines tezes jis surašė į dvi knygas, t.y. kaip minėta Security Analysis knyga bei Inteligent Investor knyga, kurios iki šiol yra laikomos esančios geriausios knygos apie investavimą.
Benjamin Graham skirstė investuotojus į dvi kategorijas, t.y. į aktyvius ir pasyvius. Aktyvus investuotojas - tai asmuo, kuris didžiąją dalį laiko skiria vertybinių popierių analizei, fundamentinei analizei ir rinkos stebėjimui. Na o pasyvus investuotojas nėra suinteresuotas tirti finansų pasaulio paslaptis. Tokiems investuotojams Benjamin Graham siūlė lygiomis dalimis pirkti kompanijų akcijas iš Dow indekso arba investuoti į investicinius fondus.
Be to, minimas investuotojas buvo pirmasis, kuris atskyrė investavimo ir spekuliavimo terminus. Jo nuomone, kiekvienas potencialus finansų rinkų dalyvis turi sau atsakyti į klausimą kuo jis yra, kokie jo tikslai ir koks jo investavimo horizontas. Jei perkamas akcijas siejate su kompanijos vykdomo verslo perspektyvomis ir tikitės jos tikrosios vertės ir tuo pačiu akcijų kainos padidėjimo ilgalaikiame laikotarpyje, tai tuomet save turėtumėte vadinti investuotoju. Tačiau jeigu perkate akcijas norėdami sekti rinkos tendencijas, ir nevertinate pačios kompanijos vertės, tai tuomet tai jau yra spekuliacija ir jūs esate spekuliantas.
Minimo investuotojo nuomone, protingas investuotojas neturėtų pasiduoti ponios rinkos kaprizams arba užgaidoms, o tiesiog jas išnaudoti pozicijų atidarymui arba uždarymui. Jei rinką apima pesimizmas, akcijos pinga, protingas investuotojas šį laiką išnaudoja akcijų pirkimui, kad vėliau už didesnę kainą jas parduoti optimistams.
Pasak Benjamin Graham, vertybinių popierių rinka suteikia beprecedentinę galimybę įsigyti kokį nors verslą už mažesnę kainą, nei tikroji jo vertė. Tačiau egzistuoja viena iš pagrindinių taisyklių, t.y. būtina išlaikyti tam tikrą saugumo ribą. Investavimas į kompanijos akcijas, kurių vertė yra žemesnė už buhalterinę vertę, yra naudingas todėl, nes investuotojui leidžia sumažinti potencialius nuostolius karštojoje rinkoje. Be to, toks vertybinis popierius suteikia galimybę gauti didesnę grąžą ateityje. Tuo tarpu pervertintos akcijos retai randa pirkėjų.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais.