versija spausdinimui
(1)
Euras buvo klaida. Tai turėjo būti susivienijimo simbolis, bet galiausiai tai atitolino Europos integraciją, pareiškė Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paul Krugman. Anot jo, Europa neatitiko ir vis dar neatitinka gerai veikiančios bendrosios valiutos kriterijų.
„Pamenu, kai apie tai buvo diskutuojama, galvojau, kodėl jūs tai darote, juk būtent apie euro krizę įspėjo tokie skeptikai, kaip aš“ – sakė ekonomistas bei pridūrė, kad problema iškyla tada, kai reikia koreguoti santykinius atlyginimus ir kainas.
„Tai bus daug sunkiau pasiekti, jei turėsi bendrą valiutą – turi atlikti vidinę devalvaciją, negali atlikti eilinės valiutos devalvacijos“ – aiškino jis.
Kaip pavyzdžius jis nurodė Ispaniją ir Islandiją. Pastaroji, pasak jo, „kurį laiką buvo pavyzdinis finansų krizės pavyzdys“. Abi šalys turėjo didžiulius kapitalo srautus, kurie staiga nutrūko. Skirtumas atsiranda valiutoje – Ispanija yra euro zonoje, o Islandija turi savo valiutą (Islandijos krona).
„Islandija santykinių kainų koregavimą pasiekė iš esmės per vieną dieną, o tam Ispanijoje prireikė penkerių metų aukšto nedarbo lygio“ – sakė mokslininkas.
Paul Krugman teigė, kad buvo ir tebėra skeptiškai nusiteikęs euro atžvilgiu. Jis įvertino, kad yra „kai kurie privalumai, susiję su bendrosios valiutos paprastumu, bet ir dideliu lankstumo praradimu“. Anot jo, euras turėjo būti ES susivienijimo simboliu, tačiau „galų gale tai tikriausiai atitolino Europos integraciją“.
„Maniau, kad euras yra klaida“ – pridūrė jis ir paaiškino, kad pasitraukimas iš euro zonos taip pat buvo problema – to dar niekas nepadarė. „Suprantu, kad tam tikra prasme tai negrįžtama“ – sakė ekonomistas.
„Iš esmės patirtis patvirtino visas baimes ir nepateisino optimizmo“ – apibendrino Paul Krugman.
„Pamenu, kai apie tai buvo diskutuojama, galvojau, kodėl jūs tai darote, juk būtent apie euro krizę įspėjo tokie skeptikai, kaip aš“ – sakė ekonomistas bei pridūrė, kad problema iškyla tada, kai reikia koreguoti santykinius atlyginimus ir kainas.
„Tai bus daug sunkiau pasiekti, jei turėsi bendrą valiutą – turi atlikti vidinę devalvaciją, negali atlikti eilinės valiutos devalvacijos“ – aiškino jis.
Kaip pavyzdžius jis nurodė Ispaniją ir Islandiją. Pastaroji, pasak jo, „kurį laiką buvo pavyzdinis finansų krizės pavyzdys“. Abi šalys turėjo didžiulius kapitalo srautus, kurie staiga nutrūko. Skirtumas atsiranda valiutoje – Ispanija yra euro zonoje, o Islandija turi savo valiutą (Islandijos krona).
„Islandija santykinių kainų koregavimą pasiekė iš esmės per vieną dieną, o tam Ispanijoje prireikė penkerių metų aukšto nedarbo lygio“ – sakė mokslininkas.
Paul Krugman teigė, kad buvo ir tebėra skeptiškai nusiteikęs euro atžvilgiu. Jis įvertino, kad yra „kai kurie privalumai, susiję su bendrosios valiutos paprastumu, bet ir dideliu lankstumo praradimu“. Anot jo, euras turėjo būti ES susivienijimo simboliu, tačiau „galų gale tai tikriausiai atitolino Europos integraciją“.
„Maniau, kad euras yra klaida“ – pridūrė jis ir paaiškino, kad pasitraukimas iš euro zonos taip pat buvo problema – to dar niekas nepadarė. „Suprantu, kad tam tikra prasme tai negrįžtama“ – sakė ekonomistas.
„Iš esmės patirtis patvirtino visas baimes ir nepateisino optimizmo“ – apibendrino Paul Krugman.
