versija spausdinimui
(1)
Rekordai, rekordai, rekordai - tai ko gero pagrindinis arba esminis praėjusių metų bruožas. Tų rekordų buvo gan gausu ir daugelyje sričių, t.y. vis aukščiau ir aukščiau kilę bei vis naujus rekodinius lygius šturmavę pagrindiniai Amerikos ir Europos akcijų rinkos indeksai, rekordinis Fed balansas ir Amerikos skola, rekordiškai žema bazinė palūkanų norma euro zonoje, rekordinis bitcoin vertės šuolis bei daugelis kitų įdomių įvykių finansų rinkose. Žinoma, tikrai ne visur tie rekordai buvo pasiekti, nes štai aukso kaina pirmą kart po labai ilgos pertraukos per kalendorinius metus sumažėjo, prastoka situacija buvo ir besivystančių šalių akcijų rinkose.
Fed stengėsi būti nenuspėjamu ir stebino
Kaip visada, praėjusiais metais investuotojų dėmesio centre buvo Amerikos Federalinis Rezervų bankas bei jo vykdoma politika ir tolimesni planai. 2013 metais Fed atstovai pasižymėjo tuo, kad stengėsi būti nenuspėjamais, ir jiems tai pavyko, nes jie kelis kartus gerokai nustebino rinkos dalyvius, kurių dauguma tikėjosi visiškai kitokių veiksmų nei buvę priimti sprendimai.
Tačiau vienas faktas akivaizdus, atsižvelgę į tai, kad Amerikos ekonomikos būklė iš tiesų gerėja, bei ir toliau šalyje mažėja bedarbystė, be to, turbūt buvo įvertintas ir tas faktas, jog gerokai iki rekordinio lygio išsipūtė Fed balansas, Amerikos Centrinio banko atstovai praėjusių metų pabaigoje nutarė pradėti riboti savo vykdomos aktyvų supirkimo programos (QE3) apimtį.
Tai gali būti esminis lūžis, nors tuo pačiu Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai neatmeta galimybės, kad esant reikalui minėta programa ir vėl gali būti išplėsta. Kaip ir įprasta, rinkos dalyviai šiais metais ir toliau akylai stebės Fed veiksmus ir itin atidžiai klausys šio banko atstovų kalbas. Tiesa, jau nuo vasario Amerikos Centrinis bankas turės naują vadovą, t.y. vadove. Šiam bankui pirmą kart per visą istoriją ims vadovauti moteris. Tačiau per daug nerimauti nereikėtų, nes vis dėl to tai dešnioji dabartinio Fed vadovo Ben Bernanke ranka, tad esminių pasikeitimų vykdomos pinigų politikos stiliuje neturėtų būti.
Šiuo metu esminis klausimas yra ar šiais metais Amerikos Centrinis bankas galutinai užbaigs QE3 programos vykdymą, o gal tik dar labiau apribos. Jei apribos, tai iki kokio lygio ir kokiu dažnumu. Žinoma, šiuo metu į šį klausimą yra labai sunku atsakyti, tačiau labai tikėtina, kad per pirmą šių metų ketvirtį aktyvų supirkimo programos mėnesinė apimtis bus dar labiau sumažinta, tiesa, tai neturėtų būti itin didelis arba drastiškas apimties sumažinimas. Tuo tarpu kalbant apie tolimesnes perspektyvas, Fed planus gali kiek pakoreguoti šalyje galima dar žemesnė infliacija.
ECB nerimauja dėl defliacijos
Tuo tarpu Europoje šiuo metu Europos Centrinio banko atstovams didžiausią nerimą kelia galima defliacija euro zonoje, tad būtent todėl jie visiškai netikėtai praėjusių metų lapkričio mėnesį ryžosi dar labiau iki rekordinių žemumų sumažinti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu euro zonoje siekia vos 0,25 procentus, nors dar praėjusių metų pradžioje sudarė 0,75 procentus.
Infliacija dabar zonoje yra gana žema, na o atsižvelgiant į tai, kad dauguma euro zonos šalių ir toliau įgyvendins taupymo veiksmus, o esanti didelė bedarbystė ribos gyventojų vartojimą arba išlaidavimą ir norą skolintis, defliacijos grėsmė yra gana reali. Žaliavų kainos mažėja, na o jei imtų labiau pigti nafta, tai tuomet defliacijos euro zonoje rizika gali iš tiesų realizuotis. Žinoma, Europos Centrinis bankas yra pasiruošęs veikti ir imtis papildomų veiksmų ir priemonių.
Euro zona po truputi atsigauna, ir tai akivaizdu, galima teigti, jog blogiausia jau praeityje. Aišku, praėjusiais metais, t.y. jų pradžioje kiek netikėtai sprogo bomba pavadinimu Kipras, tačiau realiai ši bomba, atsižvelgus į šalies dydį, nebuvo galinga, na o jos neigiamas poveikis kitoms euro zonos šalims buvo trumpalaikis. Taip pat buvo pradėta spekuliuoti apie tai, kad ir Slovėnijai taip pat netrukus bus reikalinga finansinė pagalba iš išorės, tačiau šie nuogąstavimai nepasitvirtino.
Euro zonos ekonomika jau ėmė augti, ir prognozuojama, kad ji dar sparčiau augs šiais metais. Nors bedarbystė ir toliau šioje zonoje, bei ypač Pietinėse Europos šalyse, išlieka aukšta, tačiau ji jau iš esmės nedidėja, o netgi po truputi pradeda mažėti. Žinoma, probleminės euro zonos šalys vis dar daug ką turi padaryti, t.y. reformuoti, tačiau reikalai greičiau ar lėčiau, bet vis dėl to juda į priekį. Tad, euro zonos skeptikai, prognozavę netrukus įvyksiantį euro zonos žlugimą, bent jau šiuo metu yra nutildyti. Žinoma, norint euro zonai tvirtai atsistoti ant kojų reikalingas laikas ir dar didesnė zonos šalių bendra integracija, ir šie procesai vyksta, t.y. bankų sąjunga šiuo metu - tai tik laiko klausimas.
Kalbant apie Europa, esminis klausimas, ar euro zona išvengs defliacijos ir kiek toli įgyvendindamas tolimesnes priemones yra pasirengęs žengti Europos Centrinis bankas.
Ralis Japonijoje
2012 metų pabaigoje po rinkimų Japonijoje prasidėjęs ralis šios šalies akcijų rinkoje ir toliau, tiesa, su tam tikrais pristabdymais ir korekcijom, kas buvo sveikas reiškinys, tęsėsi praėjusiais metais.
Japonijos Centrinis bankas ir valdžia yra pasiryžusi šalį ištraukti iš defliacijos liūno ir tai daroma gan agresyviai, tad nenuostabu, kad per praėjusius metus ir toliau silpnėjo šalies nacionalinė valiuta jena, kuri gerokai atpigo tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu. Tačiau jenos pigimas - tai labai gera žinia Japonijos eksportuotojams.
Infliacija šalyje pradėjo augti, ekonomika taip pat auga, tačiau Japonijos Centrinis bankas ir valdžia siekdama pasiekti užsibrėžtus tikslus, ir toliau turės aktyviai darbuotis, tad šis procesas tęsis ir šiais metais.
Žinoma, sunku tikėtis, kad akcijos Tokijo biržoje ir toliau taip pašėlusiais brangs, bei kad ir toliau taip pastebimai pigs jena.
Esminis klausimas kalbant apie Japoniją, ar šalies Centriniam bankui ir valdžiai pavyks šiais metais pasiekti užsibrėžtą infliacijos lygį.
Abejonės dėl Kinijos
Praėję metai išsiskyrė tuo, kad vis labiau didėjo abejonės dėl tolimesnių Kinijos ekonomikos perspektyvų. 2013 metais Kinijos ekonomikos augimas kiek sulėtėjo, tačiau gal tai ir gerai, nes pavyks išvengti perkaitimo, be to, tai yra natūralus reiškinys, nes toks didelis ir itin įspūdingas šios šalies bendrojo vidaus produkto augimas tikrai negalėjo tęstis amžinai.
Bet šioje šalyje per praėjusius metus, nepaisant Kinijos Centrinio banko veiksmų, ir toliau didėjo nekilnojamo turto kainos, t.y. dar labiau išsipūtė, anot kai kurių ekonomistų ir analitikų, nekilnojamo turto burbulas. Nerimą kelia ir didelis ir toliau augęs vietinių Kinijos valdžių įsiskolinimas.
Problemų Kinijoje netrūksta, ir tai suprasdama naujai paskirta šios šalies valdžia yra nusiteikusi įgyvendinti būtinas reformas. Tad kalbant apie Kiniją, esminis klausimas yra kokios realios reformos šioje šalyje bus pradėtos įgyvendinti ir kaip seksis šios šalies ekonomikai.
Aukso populiarumas sumažėjo, bitcoin šoktelėjo
Praėję metai buvo išskirtiniai ir tuo, kad vis labiau mažėjo aukso žavesys ir populiarumas, tą patį galima pasakyti ir apie saugiomis laikomas Amerikos valstybines obligacijas.
Aukso kaina po net dvylika metų trukusio jos augimo, per praėjusius kalendorinius metus smuktelėjo, ir krito gan pastebimai, tuo tarpu Amerikos valstybinių obligacijų pajamingumas irgi gan pastebimai padidėjo.
Akivaizdu, kad investuotojai pardavinėjo saugiais laikomus aktyvus, ir itin aktyviai pirko kur kas rizikingesnius aktyvus, kaip pavyzdžiui akcijas.
2013 metais taip pat itin stipriai padidėjo alternatyvios valiutos, t.y. virtualios valiutos bitcoin populiarumas ir žinomumas, na o šios valiutos vertė šoktelėjo tiesiog įspūdingai. Tiesa, bitcoin - tai akivaizdu, jog šiuo metu yra gan stipriai svyruojanti ir nestabili valiuta, pasižyminti gan didele rizika. Kai kas teigia, jog bitcoin - tai šiuolaikiškas spekuliacinis burbulas.
Šiuo metu esminiai klausimai yra, ar aukso kaina šiais metais ir toliau tęs savo naują trendą žemyn, ar ir toliau didės Amerikos valstybinių obligacijų pajamingumas bei ar ir toliau didės bitcoin populiarumas.
Fed stengėsi būti nenuspėjamu ir stebino
Kaip visada, praėjusiais metais investuotojų dėmesio centre buvo Amerikos Federalinis Rezervų bankas bei jo vykdoma politika ir tolimesni planai. 2013 metais Fed atstovai pasižymėjo tuo, kad stengėsi būti nenuspėjamais, ir jiems tai pavyko, nes jie kelis kartus gerokai nustebino rinkos dalyvius, kurių dauguma tikėjosi visiškai kitokių veiksmų nei buvę priimti sprendimai.
Tai gali būti esminis lūžis, nors tuo pačiu Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai neatmeta galimybės, kad esant reikalui minėta programa ir vėl gali būti išplėsta. Kaip ir įprasta, rinkos dalyviai šiais metais ir toliau akylai stebės Fed veiksmus ir itin atidžiai klausys šio banko atstovų kalbas. Tiesa, jau nuo vasario Amerikos Centrinis bankas turės naują vadovą, t.y. vadove. Šiam bankui pirmą kart per visą istoriją ims vadovauti moteris. Tačiau per daug nerimauti nereikėtų, nes vis dėl to tai dešnioji dabartinio Fed vadovo Ben Bernanke ranka, tad esminių pasikeitimų vykdomos pinigų politikos stiliuje neturėtų būti.
Šiuo metu esminis klausimas yra ar šiais metais Amerikos Centrinis bankas galutinai užbaigs QE3 programos vykdymą, o gal tik dar labiau apribos. Jei apribos, tai iki kokio lygio ir kokiu dažnumu. Žinoma, šiuo metu į šį klausimą yra labai sunku atsakyti, tačiau labai tikėtina, kad per pirmą šių metų ketvirtį aktyvų supirkimo programos mėnesinė apimtis bus dar labiau sumažinta, tiesa, tai neturėtų būti itin didelis arba drastiškas apimties sumažinimas. Tuo tarpu kalbant apie tolimesnes perspektyvas, Fed planus gali kiek pakoreguoti šalyje galima dar žemesnė infliacija.
ECB nerimauja dėl defliacijos
Tuo tarpu Europoje šiuo metu Europos Centrinio banko atstovams didžiausią nerimą kelia galima defliacija euro zonoje, tad būtent todėl jie visiškai netikėtai praėjusių metų lapkričio mėnesį ryžosi dar labiau iki rekordinių žemumų sumažinti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu euro zonoje siekia vos 0,25 procentus, nors dar praėjusių metų pradžioje sudarė 0,75 procentus.
Euro zona po truputi atsigauna, ir tai akivaizdu, galima teigti, jog blogiausia jau praeityje. Aišku, praėjusiais metais, t.y. jų pradžioje kiek netikėtai sprogo bomba pavadinimu Kipras, tačiau realiai ši bomba, atsižvelgus į šalies dydį, nebuvo galinga, na o jos neigiamas poveikis kitoms euro zonos šalims buvo trumpalaikis. Taip pat buvo pradėta spekuliuoti apie tai, kad ir Slovėnijai taip pat netrukus bus reikalinga finansinė pagalba iš išorės, tačiau šie nuogąstavimai nepasitvirtino.
Euro zonos ekonomika jau ėmė augti, ir prognozuojama, kad ji dar sparčiau augs šiais metais. Nors bedarbystė ir toliau šioje zonoje, bei ypač Pietinėse Europos šalyse, išlieka aukšta, tačiau ji jau iš esmės nedidėja, o netgi po truputi pradeda mažėti. Žinoma, probleminės euro zonos šalys vis dar daug ką turi padaryti, t.y. reformuoti, tačiau reikalai greičiau ar lėčiau, bet vis dėl to juda į priekį. Tad, euro zonos skeptikai, prognozavę netrukus įvyksiantį euro zonos žlugimą, bent jau šiuo metu yra nutildyti. Žinoma, norint euro zonai tvirtai atsistoti ant kojų reikalingas laikas ir dar didesnė zonos šalių bendra integracija, ir šie procesai vyksta, t.y. bankų sąjunga šiuo metu - tai tik laiko klausimas.
Ralis Japonijoje
2012 metų pabaigoje po rinkimų Japonijoje prasidėjęs ralis šios šalies akcijų rinkoje ir toliau, tiesa, su tam tikrais pristabdymais ir korekcijom, kas buvo sveikas reiškinys, tęsėsi praėjusiais metais.
Japonijos Centrinis bankas ir valdžia yra pasiryžusi šalį ištraukti iš defliacijos liūno ir tai daroma gan agresyviai, tad nenuostabu, kad per praėjusius metus ir toliau silpnėjo šalies nacionalinė valiuta jena, kuri gerokai atpigo tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu. Tačiau jenos pigimas - tai labai gera žinia Japonijos eksportuotojams.
Infliacija šalyje pradėjo augti, ekonomika taip pat auga, tačiau Japonijos Centrinis bankas ir valdžia siekdama pasiekti užsibrėžtus tikslus, ir toliau turės aktyviai darbuotis, tad šis procesas tęsis ir šiais metais.
Žinoma, sunku tikėtis, kad akcijos Tokijo biržoje ir toliau taip pašėlusiais brangs, bei kad ir toliau taip pastebimai pigs jena.
Esminis klausimas kalbant apie Japoniją, ar šalies Centriniam bankui ir valdžiai pavyks šiais metais pasiekti užsibrėžtą infliacijos lygį.
Abejonės dėl Kinijos
Praėję metai išsiskyrė tuo, kad vis labiau didėjo abejonės dėl tolimesnių Kinijos ekonomikos perspektyvų. 2013 metais Kinijos ekonomikos augimas kiek sulėtėjo, tačiau gal tai ir gerai, nes pavyks išvengti perkaitimo, be to, tai yra natūralus reiškinys, nes toks didelis ir itin įspūdingas šios šalies bendrojo vidaus produkto augimas tikrai negalėjo tęstis amžinai.
Problemų Kinijoje netrūksta, ir tai suprasdama naujai paskirta šios šalies valdžia yra nusiteikusi įgyvendinti būtinas reformas. Tad kalbant apie Kiniją, esminis klausimas yra kokios realios reformos šioje šalyje bus pradėtos įgyvendinti ir kaip seksis šios šalies ekonomikai.
Aukso populiarumas sumažėjo, bitcoin šoktelėjo
Praėję metai buvo išskirtiniai ir tuo, kad vis labiau mažėjo aukso žavesys ir populiarumas, tą patį galima pasakyti ir apie saugiomis laikomas Amerikos valstybines obligacijas.
Aukso kaina po net dvylika metų trukusio jos augimo, per praėjusius kalendorinius metus smuktelėjo, ir krito gan pastebimai, tuo tarpu Amerikos valstybinių obligacijų pajamingumas irgi gan pastebimai padidėjo.
Akivaizdu, kad investuotojai pardavinėjo saugiais laikomus aktyvus, ir itin aktyviai pirko kur kas rizikingesnius aktyvus, kaip pavyzdžiui akcijas.
2013 metais taip pat itin stipriai padidėjo alternatyvios valiutos, t.y. virtualios valiutos bitcoin populiarumas ir žinomumas, na o šios valiutos vertė šoktelėjo tiesiog įspūdingai. Tiesa, bitcoin - tai akivaizdu, jog šiuo metu yra gan stipriai svyruojanti ir nestabili valiuta, pasižyminti gan didele rizika. Kai kas teigia, jog bitcoin - tai šiuolaikiškas spekuliacinis burbulas.
Šiuo metu esminiai klausimai yra, ar aukso kaina šiais metais ir toliau tęs savo naują trendą žemyn, ar ir toliau didės Amerikos valstybinių obligacijų pajamingumas bei ar ir toliau didės bitcoin populiarumas.