versija spausdinimui
(1)
Šiais metais be jokios abejonės viso pasaulio padidinto dėmesio centre yra Ukraina. Apie šią šalį labai intensyviai nuolat yra kalbama, rodoma ir rašoma. Atsižvelgę į tai mes nusprendėme pažvelgti iš arčiau į šios šalies pagrindinius ekonominius rodiklius bei juos panagrinėti, na o tuo pačiu juos palyginsime su tiek mūsų, tiek Ukrainos kaimynės Lenkijos pagrindiniais ekonominiais rodikliais.
Ukrainos ir Lenkijos palyginimas yra tikslingas, nes žlugus Sovietų sąjungai abi šalys iš esmės startavo iš tų pačių startinių pozicijų, tiesa, Ukraina galima sakyti išliko kažkur per vidurį tarp Vakarų Europos ir Rusijos, na gal arčiau Rytų ir Rusijos, na o Lenkija kaip ir mūsų šalis žengė link Vakarų Europos ir link didesnės integracijos joje, t.y. 2004 metais įstojo į Europos sąjungą.
Bendrasis vidaus produktas
Kaip ir įprasta pradedam nuo bendrojo vidaus produkto. Pažvelgus į praėjusių metų Ukrainos ir Lenkijos bendrųjų vidaus produktų vertes, matosi gan didelis skirtumas, kuris netgi matuojamas kartais, t.y. Ukrainos bendrojo vidaus produkto vertė yra 2,8 kartus mažesnė už Lenkijos, t.y. siekia atitinkamai 176 mlrd. dolerių ir 489,8 mlrd. dolerių.
Šio amžiaus pradžioje, t.y. 2000 metais Ukrainos bendrojo vidaus produkto vertė siekė 31,6 mlrd. dolerių, na o kaimyninės Lenkijos sudarė 167,8 mlrd. dolerių, t.y. tada skirtumas buvo dar įspūdingesnis ir Lenkijos ekonomika už Ukrainos buvo didesnė net 5,3 kartus.
Taigi, nesunku paskaičiuoti, kad nuo šio amžiaus pradžios Ukrainos bendrojo vidaus produkto vertė Amerikos dolerio išraiška pašoko 5,6 kartus, na o Lenkijos - 2,9 kartais. Žinoma, reiktų pabrėžti tą faktą, kad Ukrainoje korupcija ir šešėlinės ekonomikos dalis ko gero yra didesnė nei Lenkijoje, tad Ukraina turi šiokių tokių, o gal ir visai nemažų rezervų. Be jokios abejonės, abiejų šalių ekonomikos po 2008 metais kilusios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės patyrė nuosmukius.
Kalbant apie metinio bendrojo vidaus produkto dalį tenkančią vienam gyventojui, visų pirma reiktų pažvelgti į abiejų minimų šalių populiacijas arba gyventojų skaičių ir jų pokytį nuo 2000 metų. Per visą minimą laikotarpį iki 2013 metų pabaigos Ukrainoje visuomet buvo daugiau gyventojų nei Lenkijoje, tiesa, jų skaičius pirmojoje šalyje nuolat mažėjo pastebimai sparčiau nei Lenkijoje, kurioje per paskutinius kelis metus gyventojų skaičius po truputi pradėjo didėti. Remiantis naujausiais duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Ukrainoje gyveno 45,43 mln. žmonių, na o kaimyninėje Lenkijoje - 38,53 milijonai. Šio amžiaus pradžioje gyventojų skaičius siekė atitinkamai 49,67 ir 38,66 milijonus.
Lenkai bent jau šiuo metu už ukrainiečius yra pastebimai turtingesni, t.y. bendrojo vidaus produkto dalis doleriais tenkanti vienam lenkui praėjusiais metais siekė 10,570 tūkstančių dolerių, na o kaimyninėje Ukrainoje siekė tik 2,094 tūkstančius dolerių. Skirtumas yra kiek didesnis nei penki kartai. Šio amžiaus pradžioje Lenkijos bendrojo vidaus produkto dalis doleriais tenkanti vienam šalies gyventojui sudarė 6,478 tūkstančius dolerių, na o Ukrainoje siekė 1,132 tūkstančius dolerių. Taigi, Lenkijoje per minimą laikotarpį šis rodiklis ūgtelėjo 1,6 kartus, na o Ukrainoje - 1,9 kartus.
Ukrainos ir Lenkijos metiniai ekonomikos augimo rodikliai nuo šio amžiaus pradžios gan pastebimai svyravo. Vis dėl to, Ukrainos bendrojo vidaus produkto metinio pokyčio intervalas yra gerokai didesnis už kaimyninės. Verta atkreipti dėmesį į tą faktą, kad nuo 2000 metų Lenkijos ekonomikos metinis pokytis niekad nebuvo neigiamas, žinoma, per krizę šios šalies bendrojo vidaus produkto augimas gerokai prislopo, tačiau kritimo vis dėl to pavyko išvengti. Kalbant ta pačia tema apie Ukraina, istorija visai kitokia, nes per minimą laikotarpį buvo tiek itin įspūdingas augimas, ypač prieš 2008 metų krizę, tiek dar įspūdingesnis kritimas krizės laikotarpiu. Po krizės Ukrainos ekonomika kaip ir kitų šalių atsigavo, tačiau augimo tempas jau buvo pastebimai lėtesnis už tą, kuris buvo fiksuojamas prieš krizę, na o praėjusiais metais jau buvo fiksuojamas ir kritimas. Ši neigiama tendencija Ukrainoje bent didžiąją šių metų dalį ko gero ir toliau išliks.
Viešoji skola ir biudžetas
Viešoji skola ir biudžetas - tai dar dvi svarbios ir įdomios sritys, kurios tarpusavyje susijusios. Pažvelgę tiek į Ukrainos, tiek į Lenkijos nacionalinius biudžetus aiškiai matome, jog abiejų šalių vyriausybės nėra biudžeto balanso arba pertekliaus šalininkės. Ukrainoje paskutinį kart šalies nacionalinio biudžeto perteklius buvo užfiksuotas šio amžiaus pradžioje, t.y. 2000 metais. Po to, jis visuomet buvo deficitinis ir lyginant su šalies bendruoju vidaus produktu procentine išraiška nuolat svyruodavo, t.y. būdavo didesnis arba mažesnis. Žinoma, po 2008 metų rudenį kilusios krizės Ukrainos biudžeto deficitas lyginant su bendruoju vidaus produktu procentine išraiška pastebimai šoktelėjo. 2010 ir 2011 metais padėtis pastebimai pasitaisė, tačiau per paskutinius dvejus metus šis rodiklis ir vėl ūgtelėjo.
Lenkijoje šios šalies valdžia, kaip buvo minėta, taip pat pasižymi tuo, kad nacionalinis biudžetas nuolat būna deficitinis. Nuo šio amžiaus pradžios kiekvienais metais Lenkijoje valdžia visuomet daugiau lėšų išleisdavo nei surinkdavo. Žinoma, per kilusią krizę Lenkijos biudžeto deficito rodiklis lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška padidėjo, tačiau per paskutinius kelis metus pradėjo mažėti, vis dėl to, jis ir toliau išlieka didesnis nei pavyzdžiui euro zonoje nustatyta siektina trijų procentų riba.
Kalbant apie abiejų šalių viešąją skolą ir ją lyginant su bendrojo vidaus produkto verte, tai Ukrainos ir Lenkijos grafikai skiriasi, be to, Ukrainos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška šiuo metu yra mažesnis už analogiška Lenkijos rodiklį. Štai Ukrainoje nuo šio amžiaus pradžios iki pat 2008 metų šis rodiklis nuolat intensyviai mažėjo, t.y. per minimą laikotarpį jis gerokai smuktelėjo nuo 61 iki vos 12,3 procentų. Na o po to, per kitus tris metus jis gan pastebimai šoktelėjo ir 2011 metais jau sudarė 40,5 procentus. Per paskutinius kelerius metus Ukrainos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška galima sakyti jog stabilizavosi, ir netgi kiek sumažėjo, tiesa, remiantis naujausiais duomenimis jis kiek ūgtelėjo iki 41,03 procentų.
Tuo tarpu Lenkijoje nuo šio amžiaus pradžios minimas rodiklis iš esmės visą laiką didėjo, tiesa, tas augimas niekad nebuvo itin spartus. Nuo 2000 iki 2012 metų minimas Lenkijos viešosios skolos ir šalies bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška paaugo nuo 39,6 iki 56,2 procentų, na o pastaruosius kelis metus jis iš esmės stabilizavosi ir remiantis naujausiais duomenimis siekia 57 procentus.
Bedarbystė
Bedarbystė - tai dar vienas, ypač pastaraisiais metais itin aktualus rodiklis. Pažvelgus į Ukrainos ir Lenkijos bedarbystės rodiklius buvusius faktiškai nuo šio amžiaus pradžios, tampa akivaizdu, jog per minimą laikotarpį Ukrainoje, remiantis šios šalies oficialiais statistikos duomenimis, bedarbystė visuomet buvo mažesnė nei kaimyninėje Lenkijoje.
Šiuo metu bedarbystė Ukrainoje siekia 8,1 procentą, na o Lenkijoje ji sudaro trylika procentų, tad akivaizdu, jog mūsų kaimyninėje šalyje bedarbystė remiantis oficialiais duomenimis yra pastebimai didesnė. 2003 metais bedarbystės rodiklis Ukrainoje faktiškai siekė dešimt procentų, na o po to jis ėmė nuolat mažėti ir prieš 2008 metų rudenį prasidėjusią pasaulinę finansų krizę buvo nusmukęs žemiau nei septyni procentai. Tačiau krizei įsibėgėjant bedarbystė Ukrainoje gan greit jau 2009 metų pradžioje staigiai šoktelėjo virš dešimt procentų. Kurį laiką ties šiuo lygiu pasvyravusi, ji po truputį atsigaunant pasaulinei ekonomikai irgi ėmė po truputį bei nuosekliai mažėti.
Tuo tarpu Lenkijoje 2003 metais net daugiau nei penktadalis darbingo amžiaus žmonių neturėjo darbo, tačiau iki 2008 metų krizės bedarbystės rodiklis šioje šalyje sumažėjo net daugiau nei dvigubai ir 2008 metų rudenį Lenkijoje darbo neturėjo tik vos 8,8 procentai darbingų žmonių. Vis dėl to, krizė neaplenkė ir šios šalies darbo rinkos, tad jos metu bedarbystės rodiklis ir vėl ėmė augti bei pakilo virš trylikos procentų, tiesa, pastaruoju metu šis rodiklis Lenkijoje iš esmės stabilizavosi.
Infliacija
Kalbant apie infliaciją, padėtis kardinaliai priešinga, šiuo atveju ji Lenkijoje iš esmės visuomet nuo 2000 metų buvo mažesnė nei kaimyninėje Ukrainoje. Be to, kainų pokyčio svyravimo intervalas pirmojoje minėtoje šalyje yra gerokai mažesnis nei antrojoje, t.y. Lenkijoje yra kur kas didesnis kainų stabilumas.
Šio amžiaus pradžioje abiejuose minėtose šalyse infliacijos rodiklis buvo labai aukštas. Ukrainoje jis siekė net virš trisdešimt procentų, na o Lenkijoje buvo aukštesnis nei dešimt procentų. Vėliau per porą metų infliacija šiose šalyse gan staigiai sumažėjo. Nuo 2004 metų infliacijos rodiklis Lenkijoje svyravo tarp 0 ir penkių procentų, na o Ukrainoje svyravimo diapazonas buvo kur kas didesnis, t.y. nuo 0 iki net virš trisdešimt procentų.
Remiantis naujausiais duomenimis Ukrainoje metinė infliacija dėl grivinos pastebimo kritimo pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu siekia net 6,9 procentus, na o Lenkijoje ji šiuo metu, kaip ir visoje Europos sąjungoje, yra itin maža ir sudaro vos 0,3 procentus.
Pramonės produkcija
Pramonės produkcija - tai dar vienas svarbus makroekonominis rodiklis. Pastaruosius kelis metus Ukrainos pramonei tikrai nėra patys geriausi laikai, jos produkcija nuolat, daugiau ar mažiau, smunka. Tuo tarpu kaimyninėje šalyje vaizdelis kardinaliai priešingas, ji nuolat ir gan solidžiai auga.
Nuo šio amžiaus pradžios abiejų šalių pramonės produkcijos pokyčiai procentine išraiška iš esmės buvo panašūs, tačiau vis dėl Lenkijoje šio rodiklio svyravimai buvo kiek mažesni ir rečiau buvo fiksuojamas neigiamas pokytis. Be jokios abejonės abiejų šalių pramonė nukentėjo nuo 2008 metais kilusios pasaulinės ekonominės krizės, t.y. pramonės produkcijos apimtys tiek Lenkijoje, tiek Ukrainoje susitraukė, vis dėl to, minėtas kritimas antrojoje šalyje buvo pastebimai didesnis.
Mažmeninė prekyba
Pastaruosius kelis metus mažmeninė prekyba Lenkijoje auga sparčiau nei kaimyninėje Ukrainoje. Remiantis naujausiais duomenimis, Lenkijoje buvo fiksuojamas 8,4 procentų metinis mažmeninės prekybos prieaugis, na o Ukrainoje tuo tarpu šis rodiklis smuktelėjo penkiais procentais.
Tai dar vienas makroekonominis rodiklis, kuris gali teigti, jog Lenkijoje šiame amžiuje yra kiek stabilesnis nei Ukrainoje, kur jis laikas nuo laiko gan stipriai susvyruoja.
Prekyba
Kalbant apie prekybą, be jokios abejonės žiūrime į užsienio prekybos grynąjį rezultatą, kuris iš esmės parodo ar šalis yra labiau pardavėja ar labiau vartotoja. Nuo pat šio amžiaus pradžios abi šalys iš esmės beveik visuomet daugiau produkcijos ir prekių importavo nei eksportavo, t.y. abiem atvejais buvo fiksuojamas neigiamas užsienio prekybos rezultatas ir tai nėra pozityvu.
Tiesa, Ukraina nuo 2001 iki 2005 metų kur kas dažniau fiksavo teigiamą užsienio prekybos rezultatą nei neigiamą, tačiau po to padėtis ėmė blogėti, ir de facto nuolat šalis už didesnę sumą importavo nei eksportavo prekių. Tuo tarpu Lenkijoje padėtis priešinga, t.y. tik per praėjusius metus šaliai pagaliau pavyko eksportuoti prekių už didesnę sumą nei importuoti, ir ši tendencija toliau tęsiasi ir šiais metais. Iki tol Lenkijoje nuolat buvo fiksuojamas neigiamas užsienio prekybos rezultatas. Tiek Ukrainoje, tiek Lenkijoje neigiamas užsienio prekybos rezultatas iš esmės dažniausiai būdavo labai panašus.
Nuo šio amžiaus pradžios Lenkijoje einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška nuolat buvo neigiamas, bei svyruodavo. Tiesa, per pastaruosius kelis metus šiai šaliai šį neigiamą procentą pavyko sumažinti. Ukrainoje nuo pat 2000 iki 2006 metų šis rodiklis buvo teigiamas, na o po to padėtis ėmė nuolat blogėti.
Pinigai
Atėjo metas pakalbėti ir apie pinigus. Pažiūrėjus į abiejų šalių užsienio valiutų rezervų grafikus tampa akivaizdu, jog Lenkijos rezervai yra gerokai didesnis už Ukrainos. Nuo šio amžiaus pradžios abiejų šalių užsienio valiutų rezervai nuolat augo, žinoma, per krizę dėl įvairių priežasčių jie kiek smuktelėjo. Prieš krizę Ukrainos užsienio valiutų rezervų vertė buvo padidėjusi iki beveik 40 milijardų dolerių, na o Lenkijos buvo daugiau nei dvigubai didesnė ir siekė beveik 85 mlrd. dolerių. Krizės metu pirmosios šalies turimų rezervų vertė smuktelėjo iki maždaug 25 milijardų dolerių, na o antrosios - iki maždaug 60 milijardų dolerių.
Vėliau abiems šalims juos pavyko padidinti, tiesa Ukrainos užsienio rezervų vertė pakilo iki prieš krizę buvusio maksimalaus lygio, tačiau po to palaipsniui ėmė mažėti ir šiuo metu sudaro tik 14,2 mlrd. dolerių. Tuo tarpu Lenkijos užsienio valiutų rezervų vertė po krizės taip pat ūgtelėjo bei pakilo aukščiau nei prieš krizę buvęs lygis, t.y. net virš 110 mlrd. dolerių. Na o dabar šių rezervų vertė yra kiek sumažėjusi ir siekia 102,465 mlrd. dolerių.
Kalbant apie bazinę palūkanų normą, tai Ukrainoje ji visuomet buvo didesnė nei Lenkijoje, bei tokia išlieka ir toliau. Šiuo metu Ukrainoje po šių metų pradžioje buvusio padidinimo ji sudaro 9.5 procentus, na o kaimyninėje Lenkijoje siekia vos 2.5 procentus.
Tuo tarpu į auksą Ukrainoje nuo 2000 metų buvo investuojama kur kas intensyviau nei Lenkijoje, kur faktiškai šios šalies turimas aukso kiekis šiame amžiuje faktiškai nekito. 2000 metais Ukraina buvo sukaupusi 13,9 tonas aukso, na o Lenkija - 102,83 tonas. Šiuo metu šių šalių turimi aukso rezervai siekia atitinkamai 42,3 ir 102,92 tonas.
Finansų rinkos
Na ir pabaigai be jokios abejonės apie finansų rinkas. Pradėkim nuo valiutų. Šiuo metu už vieną Ukrainos nacionalinę valiutą griviną yra mokama po 0.2568 lenkiškus zlotus, kas lyginant su metų pradžia yra beveik trisdešimt vienu procentu mažiau. Per pastruosius vienerius metus Ukrainos valiuta Lenkijos valiutos atžvilgiu atpigo 36.5 procentais, o per paskutinius dešimt metų grivina zloto atžvilgiu nuvertėjo net 64 procentais. 1999 metų pabaigoje už vieną griviną rinkoje buvo mokama po 0.7962 zlotus. Tuo tarpu Ukrainos valstybinių obligacijų pajamingumas visuomet buvo aukštesnis už Lenkijos.
Kalbant apie abiejų šalių akcijų rinkas, kurių likvidumas skiriasi, tai nuo šių metų pradžios Ukrainos akcijų rinkos pagrindinio indekso UX vertė šoktelėjo virš trisdešimt keturių procentų, o Lenkijos akcijų rinkos bendro indekso WIG vertė pakilo 1.5 procentais. Per pastaruosius vienerius metus minėtų indeksų vertės atitinkamai pakilo 40.8 ir 8.9 procentais.
Nuo šio amžiaus pradžios Ukrainos UX indekso vertė pašoko 12,9 kartus, na o Lenkijos WIG vertė pakilo beveik tris kartus.
Ukrainos ir Lenkijos palyginimas yra tikslingas, nes žlugus Sovietų sąjungai abi šalys iš esmės startavo iš tų pačių startinių pozicijų, tiesa, Ukraina galima sakyti išliko kažkur per vidurį tarp Vakarų Europos ir Rusijos, na gal arčiau Rytų ir Rusijos, na o Lenkija kaip ir mūsų šalis žengė link Vakarų Europos ir link didesnės integracijos joje, t.y. 2004 metais įstojo į Europos sąjungą.
Bendrasis vidaus produktas
Kaip ir įprasta pradedam nuo bendrojo vidaus produkto. Pažvelgus į praėjusių metų Ukrainos ir Lenkijos bendrųjų vidaus produktų vertes, matosi gan didelis skirtumas, kuris netgi matuojamas kartais, t.y. Ukrainos bendrojo vidaus produkto vertė yra 2,8 kartus mažesnė už Lenkijos, t.y. siekia atitinkamai 176 mlrd. dolerių ir 489,8 mlrd. dolerių.
Šio amžiaus pradžioje, t.y. 2000 metais Ukrainos bendrojo vidaus produkto vertė siekė 31,6 mlrd. dolerių, na o kaimyninės Lenkijos sudarė 167,8 mlrd. dolerių, t.y. tada skirtumas buvo dar įspūdingesnis ir Lenkijos ekonomika už Ukrainos buvo didesnė net 5,3 kartus.
Taigi, nesunku paskaičiuoti, kad nuo šio amžiaus pradžios Ukrainos bendrojo vidaus produkto vertė Amerikos dolerio išraiška pašoko 5,6 kartus, na o Lenkijos - 2,9 kartais. Žinoma, reiktų pabrėžti tą faktą, kad Ukrainoje korupcija ir šešėlinės ekonomikos dalis ko gero yra didesnė nei Lenkijoje, tad Ukraina turi šiokių tokių, o gal ir visai nemažų rezervų. Be jokios abejonės, abiejų šalių ekonomikos po 2008 metais kilusios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės patyrė nuosmukius.
Lenkai bent jau šiuo metu už ukrainiečius yra pastebimai turtingesni, t.y. bendrojo vidaus produkto dalis doleriais tenkanti vienam lenkui praėjusiais metais siekė 10,570 tūkstančių dolerių, na o kaimyninėje Ukrainoje siekė tik 2,094 tūkstančius dolerių. Skirtumas yra kiek didesnis nei penki kartai. Šio amžiaus pradžioje Lenkijos bendrojo vidaus produkto dalis doleriais tenkanti vienam šalies gyventojui sudarė 6,478 tūkstančius dolerių, na o Ukrainoje siekė 1,132 tūkstančius dolerių. Taigi, Lenkijoje per minimą laikotarpį šis rodiklis ūgtelėjo 1,6 kartus, na o Ukrainoje - 1,9 kartus.
Ukrainos ir Lenkijos metiniai ekonomikos augimo rodikliai nuo šio amžiaus pradžios gan pastebimai svyravo. Vis dėl to, Ukrainos bendrojo vidaus produkto metinio pokyčio intervalas yra gerokai didesnis už kaimyninės. Verta atkreipti dėmesį į tą faktą, kad nuo 2000 metų Lenkijos ekonomikos metinis pokytis niekad nebuvo neigiamas, žinoma, per krizę šios šalies bendrojo vidaus produkto augimas gerokai prislopo, tačiau kritimo vis dėl to pavyko išvengti. Kalbant ta pačia tema apie Ukraina, istorija visai kitokia, nes per minimą laikotarpį buvo tiek itin įspūdingas augimas, ypač prieš 2008 metų krizę, tiek dar įspūdingesnis kritimas krizės laikotarpiu. Po krizės Ukrainos ekonomika kaip ir kitų šalių atsigavo, tačiau augimo tempas jau buvo pastebimai lėtesnis už tą, kuris buvo fiksuojamas prieš krizę, na o praėjusiais metais jau buvo fiksuojamas ir kritimas. Ši neigiama tendencija Ukrainoje bent didžiąją šių metų dalį ko gero ir toliau išliks.
Viešoji skola ir biudžetas
Viešoji skola ir biudžetas - tai dar dvi svarbios ir įdomios sritys, kurios tarpusavyje susijusios. Pažvelgę tiek į Ukrainos, tiek į Lenkijos nacionalinius biudžetus aiškiai matome, jog abiejų šalių vyriausybės nėra biudžeto balanso arba pertekliaus šalininkės. Ukrainoje paskutinį kart šalies nacionalinio biudžeto perteklius buvo užfiksuotas šio amžiaus pradžioje, t.y. 2000 metais. Po to, jis visuomet buvo deficitinis ir lyginant su šalies bendruoju vidaus produktu procentine išraiška nuolat svyruodavo, t.y. būdavo didesnis arba mažesnis. Žinoma, po 2008 metų rudenį kilusios krizės Ukrainos biudžeto deficitas lyginant su bendruoju vidaus produktu procentine išraiška pastebimai šoktelėjo. 2010 ir 2011 metais padėtis pastebimai pasitaisė, tačiau per paskutinius dvejus metus šis rodiklis ir vėl ūgtelėjo.
Lenkijoje šios šalies valdžia, kaip buvo minėta, taip pat pasižymi tuo, kad nacionalinis biudžetas nuolat būna deficitinis. Nuo šio amžiaus pradžios kiekvienais metais Lenkijoje valdžia visuomet daugiau lėšų išleisdavo nei surinkdavo. Žinoma, per kilusią krizę Lenkijos biudžeto deficito rodiklis lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška padidėjo, tačiau per paskutinius kelis metus pradėjo mažėti, vis dėl to, jis ir toliau išlieka didesnis nei pavyzdžiui euro zonoje nustatyta siektina trijų procentų riba.
Kalbant apie abiejų šalių viešąją skolą ir ją lyginant su bendrojo vidaus produkto verte, tai Ukrainos ir Lenkijos grafikai skiriasi, be to, Ukrainos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška šiuo metu yra mažesnis už analogiška Lenkijos rodiklį. Štai Ukrainoje nuo šio amžiaus pradžios iki pat 2008 metų šis rodiklis nuolat intensyviai mažėjo, t.y. per minimą laikotarpį jis gerokai smuktelėjo nuo 61 iki vos 12,3 procentų. Na o po to, per kitus tris metus jis gan pastebimai šoktelėjo ir 2011 metais jau sudarė 40,5 procentus. Per paskutinius kelerius metus Ukrainos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška galima sakyti jog stabilizavosi, ir netgi kiek sumažėjo, tiesa, remiantis naujausiais duomenimis jis kiek ūgtelėjo iki 41,03 procentų.
Tuo tarpu Lenkijoje nuo šio amžiaus pradžios minimas rodiklis iš esmės visą laiką didėjo, tiesa, tas augimas niekad nebuvo itin spartus. Nuo 2000 iki 2012 metų minimas Lenkijos viešosios skolos ir šalies bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška paaugo nuo 39,6 iki 56,2 procentų, na o pastaruosius kelis metus jis iš esmės stabilizavosi ir remiantis naujausiais duomenimis siekia 57 procentus.
Bedarbystė
Bedarbystė - tai dar vienas, ypač pastaraisiais metais itin aktualus rodiklis. Pažvelgus į Ukrainos ir Lenkijos bedarbystės rodiklius buvusius faktiškai nuo šio amžiaus pradžios, tampa akivaizdu, jog per minimą laikotarpį Ukrainoje, remiantis šios šalies oficialiais statistikos duomenimis, bedarbystė visuomet buvo mažesnė nei kaimyninėje Lenkijoje.
Tuo tarpu Lenkijoje 2003 metais net daugiau nei penktadalis darbingo amžiaus žmonių neturėjo darbo, tačiau iki 2008 metų krizės bedarbystės rodiklis šioje šalyje sumažėjo net daugiau nei dvigubai ir 2008 metų rudenį Lenkijoje darbo neturėjo tik vos 8,8 procentai darbingų žmonių. Vis dėl to, krizė neaplenkė ir šios šalies darbo rinkos, tad jos metu bedarbystės rodiklis ir vėl ėmė augti bei pakilo virš trylikos procentų, tiesa, pastaruoju metu šis rodiklis Lenkijoje iš esmės stabilizavosi.
Infliacija
Kalbant apie infliaciją, padėtis kardinaliai priešinga, šiuo atveju ji Lenkijoje iš esmės visuomet nuo 2000 metų buvo mažesnė nei kaimyninėje Ukrainoje. Be to, kainų pokyčio svyravimo intervalas pirmojoje minėtoje šalyje yra gerokai mažesnis nei antrojoje, t.y. Lenkijoje yra kur kas didesnis kainų stabilumas.
Remiantis naujausiais duomenimis Ukrainoje metinė infliacija dėl grivinos pastebimo kritimo pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu siekia net 6,9 procentus, na o Lenkijoje ji šiuo metu, kaip ir visoje Europos sąjungoje, yra itin maža ir sudaro vos 0,3 procentus.
Pramonės produkcija
Pramonės produkcija - tai dar vienas svarbus makroekonominis rodiklis. Pastaruosius kelis metus Ukrainos pramonei tikrai nėra patys geriausi laikai, jos produkcija nuolat, daugiau ar mažiau, smunka. Tuo tarpu kaimyninėje šalyje vaizdelis kardinaliai priešingas, ji nuolat ir gan solidžiai auga.
Nuo šio amžiaus pradžios abiejų šalių pramonės produkcijos pokyčiai procentine išraiška iš esmės buvo panašūs, tačiau vis dėl Lenkijoje šio rodiklio svyravimai buvo kiek mažesni ir rečiau buvo fiksuojamas neigiamas pokytis. Be jokios abejonės abiejų šalių pramonė nukentėjo nuo 2008 metais kilusios pasaulinės ekonominės krizės, t.y. pramonės produkcijos apimtys tiek Lenkijoje, tiek Ukrainoje susitraukė, vis dėl to, minėtas kritimas antrojoje šalyje buvo pastebimai didesnis.
Mažmeninė prekyba
Pastaruosius kelis metus mažmeninė prekyba Lenkijoje auga sparčiau nei kaimyninėje Ukrainoje. Remiantis naujausiais duomenimis, Lenkijoje buvo fiksuojamas 8,4 procentų metinis mažmeninės prekybos prieaugis, na o Ukrainoje tuo tarpu šis rodiklis smuktelėjo penkiais procentais.
Tai dar vienas makroekonominis rodiklis, kuris gali teigti, jog Lenkijoje šiame amžiuje yra kiek stabilesnis nei Ukrainoje, kur jis laikas nuo laiko gan stipriai susvyruoja.
Prekyba
Kalbant apie prekybą, be jokios abejonės žiūrime į užsienio prekybos grynąjį rezultatą, kuris iš esmės parodo ar šalis yra labiau pardavėja ar labiau vartotoja. Nuo pat šio amžiaus pradžios abi šalys iš esmės beveik visuomet daugiau produkcijos ir prekių importavo nei eksportavo, t.y. abiem atvejais buvo fiksuojamas neigiamas užsienio prekybos rezultatas ir tai nėra pozityvu.
Tiesa, Ukraina nuo 2001 iki 2005 metų kur kas dažniau fiksavo teigiamą užsienio prekybos rezultatą nei neigiamą, tačiau po to padėtis ėmė blogėti, ir de facto nuolat šalis už didesnę sumą importavo nei eksportavo prekių. Tuo tarpu Lenkijoje padėtis priešinga, t.y. tik per praėjusius metus šaliai pagaliau pavyko eksportuoti prekių už didesnę sumą nei importuoti, ir ši tendencija toliau tęsiasi ir šiais metais. Iki tol Lenkijoje nuolat buvo fiksuojamas neigiamas užsienio prekybos rezultatas. Tiek Ukrainoje, tiek Lenkijoje neigiamas užsienio prekybos rezultatas iš esmės dažniausiai būdavo labai panašus.
Nuo šio amžiaus pradžios Lenkijoje einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška nuolat buvo neigiamas, bei svyruodavo. Tiesa, per pastaruosius kelis metus šiai šaliai šį neigiamą procentą pavyko sumažinti. Ukrainoje nuo pat 2000 iki 2006 metų šis rodiklis buvo teigiamas, na o po to padėtis ėmė nuolat blogėti.
Pinigai
Atėjo metas pakalbėti ir apie pinigus. Pažiūrėjus į abiejų šalių užsienio valiutų rezervų grafikus tampa akivaizdu, jog Lenkijos rezervai yra gerokai didesnis už Ukrainos. Nuo šio amžiaus pradžios abiejų šalių užsienio valiutų rezervai nuolat augo, žinoma, per krizę dėl įvairių priežasčių jie kiek smuktelėjo. Prieš krizę Ukrainos užsienio valiutų rezervų vertė buvo padidėjusi iki beveik 40 milijardų dolerių, na o Lenkijos buvo daugiau nei dvigubai didesnė ir siekė beveik 85 mlrd. dolerių. Krizės metu pirmosios šalies turimų rezervų vertė smuktelėjo iki maždaug 25 milijardų dolerių, na o antrosios - iki maždaug 60 milijardų dolerių.
Vėliau abiems šalims juos pavyko padidinti, tiesa Ukrainos užsienio rezervų vertė pakilo iki prieš krizę buvusio maksimalaus lygio, tačiau po to palaipsniui ėmė mažėti ir šiuo metu sudaro tik 14,2 mlrd. dolerių. Tuo tarpu Lenkijos užsienio valiutų rezervų vertė po krizės taip pat ūgtelėjo bei pakilo aukščiau nei prieš krizę buvęs lygis, t.y. net virš 110 mlrd. dolerių. Na o dabar šių rezervų vertė yra kiek sumažėjusi ir siekia 102,465 mlrd. dolerių.
Kalbant apie bazinę palūkanų normą, tai Ukrainoje ji visuomet buvo didesnė nei Lenkijoje, bei tokia išlieka ir toliau. Šiuo metu Ukrainoje po šių metų pradžioje buvusio padidinimo ji sudaro 9.5 procentus, na o kaimyninėje Lenkijoje siekia vos 2.5 procentus.
Tuo tarpu į auksą Ukrainoje nuo 2000 metų buvo investuojama kur kas intensyviau nei Lenkijoje, kur faktiškai šios šalies turimas aukso kiekis šiame amžiuje faktiškai nekito. 2000 metais Ukraina buvo sukaupusi 13,9 tonas aukso, na o Lenkija - 102,83 tonas. Šiuo metu šių šalių turimi aukso rezervai siekia atitinkamai 42,3 ir 102,92 tonas.
Finansų rinkos
Na ir pabaigai be jokios abejonės apie finansų rinkas. Pradėkim nuo valiutų. Šiuo metu už vieną Ukrainos nacionalinę valiutą griviną yra mokama po 0.2568 lenkiškus zlotus, kas lyginant su metų pradžia yra beveik trisdešimt vienu procentu mažiau. Per pastruosius vienerius metus Ukrainos valiuta Lenkijos valiutos atžvilgiu atpigo 36.5 procentais, o per paskutinius dešimt metų grivina zloto atžvilgiu nuvertėjo net 64 procentais. 1999 metų pabaigoje už vieną griviną rinkoje buvo mokama po 0.7962 zlotus. Tuo tarpu Ukrainos valstybinių obligacijų pajamingumas visuomet buvo aukštesnis už Lenkijos.
Kalbant apie abiejų šalių akcijų rinkas, kurių likvidumas skiriasi, tai nuo šių metų pradžios Ukrainos akcijų rinkos pagrindinio indekso UX vertė šoktelėjo virš trisdešimt keturių procentų, o Lenkijos akcijų rinkos bendro indekso WIG vertė pakilo 1.5 procentais. Per pastaruosius vienerius metus minėtų indeksų vertės atitinkamai pakilo 40.8 ir 8.9 procentais.
Nuo šio amžiaus pradžios Ukrainos UX indekso vertė pašoko 12,9 kartus, na o Lenkijos WIG vertė pakilo beveik tris kartus.
Čekija vs Slovakija, Rumunija dar gan įdomi.