versija spausdinimui
(0)
Kaip mes visi puikiai žinome iš ekonomikos pamokų - paskaitų arba bendro išsilavinimo, Centriniai bankai yra atsakingi už pinigų arba monetarinę politiką ir jos vykdymą bei tai pat, kas itin svarbu, jie turi išskirtinę arba monopolinę pinigų spausdinimo teisę. Žinoma, priklausomai nuo šalies, kai kurie Centriniai bankai turi ir tam tikrus papildomus mandatus. Centrinių bankų vaidmuo visuomet buvo, yra ir bus svarbus, ypač jis buvo svarbus per pastaruosius šešerius metus, tad šįkart apžvelgsime būtent šį laikotarpį ir panagrinėsime jų atliktus veiksmus bei tolimesnes tendencijas.
Taigi, paanalizuojam ką nuveikė pagrindiniai pasaulio Centriniai bankai nuo 2008 metų (prieš krizę) iki dabar (balanso pokytis bei bazinių palūkanų normų pokytis):
Amerikos Federalinis Rezervų bankas (FED) 0,82 - 4,448 trln. USD / 4,25 - 0,25%;
Amerikos Federalinis Rezervų bankas - tai pats didžiausias ir įtakingiausias Centrinis bankas pasaulyje. Būtent šis bankas ir iš esmės diktuoja madas monetarinės politikos srityje. 2008 metų rudenį prasidėjus krizei ir jai vis labiau įsibėgėjant, būtent Amerikos Centrinio banko atstovai patys pirmieji vadovaujami Didžiosios depresijos specialisto Ben Bernanke bei siekdami nepakartoti tuomet padarytų klaidų, ėmėsi itin aktyvių ir ryžtingų veiksmų.
Kaip žinome, 2008 metų rugsėjo viduryje sužlugo vienas iš didžiausių Amerikos ir viso pasaulio investicinių bankų Lehman Brothers. Šis įvykis sukėlė tikrų tikriausią paniką finansų rinkose ir lėmė totalinius aktyvų išpardavimus ir pastebimus pigimus bei buvo savotiškas tolesnių įvykių, t.y. sisteminės rizikos realizavimosi, likvidumo susitraukimo ir t.t. katalizatorius.
Buvo akivaizdu, kad tiek visa finansų rinka, tiek visa ekonomika, jeigu nieko nebus daroma, sparčiai didėjusios panikos paveiktos gali tikrąją to žodžio prasme sugriūti. Tad Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai reaguodami į tai ir siekdami išvengti buvusios padėties dar didesnio pablogėjimo ir problemų pagilėjimo, ėmėsi veiksmų.
Tiesa, jie nuo pat 2007 metų vidurio kryptingai pradėjo švelninti monetarinę arba pinigų politiką. Iki 2008 metų pradžios, t.y. per gan trumpą laikotarpį, bazinė palūkanų norma Amerikoje smuktelėjo net vienu procentu nuo 5,25 iki 4,25 procentų. Iki minėto lemtingo įvykio, kuris nutiko 2008 metų rugsėjo viduryje, bazinė palūkanų norma šalyje jau buvo sumažėjusi itin pastebimai, t.y. iki dviejų procentų. Na o po to, per patį panikos ir krizės įkarštį Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai spalį net du kartus sumažino bazinę palūkanų normą, kuri minėto mėnesio pabaigoje jau buvo bendrai sumažėjusi per pus ir siekė vos vieną procentą.
Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, tai dar nebuvo bazinės palūkanų normos mažinimo ciklo pabaiga. Gruodžio mėnesį Fed atstovai ryžosi ją sumažinti dar labiau iki absoliučiai rekordiškai žemo vos 0,25 procentų lygio. Kaip žinome, nuo to laiko iki dabar Amerikoje bazinė palūkanų norma išliko nepakeista.
Buvęs Amerikos Centrinio banko vadovas Ben Bernanke, kuris šiam bankui vadovavo dvi kadencijas iš eilės ir kurio antroji kadencija užsibaigė šių metų pradžioje, t.y. sausį, 2008 metų pabaigoje nusprendė neapsiriboti vien tik pastebimu bazinės palūkanų normos sumažinimu iki faktiškai nulinio lygio, tačiau tuo pačiu pradėjo įgyvendinti ir kiekybinį pinigų politikos švelninimą, t.y. parengė ir įgyvendino aktyvų supirkimo programas.
Kaip mes dabar jau žinome, per paskutinius šešerius metus Amerikos Centrinis bankas bendrai įgyvendino net tris tokio pobūdžio aktyvų rinkoje supirkimo programas, na o paskutinioji programa buvo užbaigta jau vadovaujant Janet Yellen šių metų spalį. Būtent šių programų įgyvendinimas per minimą laikotarpį ir itin pastebimai išpūtė Amerikos Federalinio Rezervų banko balansą, kuris pašoko nuo 0,82 trln. dolerių iki absoliučiai rekordinio spalį užfiksuoto 4,451 trilijono dolerių lygio.
Žinoma, visus šiuos veiksmus Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai atliko tam, kad įlietų į rinką itin būtiną likvidumą, paskatintų ekonomiką, darbo vietų kūrimą ir žinoma, kad sumažintų šalies skolinimosi kaštus. Be jokios abejonės, viskas turi savo kainą, šiuo atveju iki rekordinio lygio išsipūtęs Amerikos Centrinio banko balansas.
Tačiau bet kokiu atveju, bent jau šiuo metu galime konstatuoti, jog minėto banko atstovams gan neblogai, o realiai, netgi labai sėkmingai pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus. Po ilgai trukusios itin švelnios monetarinės politikos, Amerikos Federalinis Rezervų bankas ją jau po truputį pradėjo griežtinti. Beje, tą jis kaip ir prieš tai kalbant apie pinigų politikos švelninimą, tarp didžiųjų pasaulio Centrinių bankų pradėjo daryti pirmasis. Jau kitais metais, realiausiai kitų metų antroje pusėje, Amerikoje turėtume sulaukti bazinės palūkanų normos padidinimo.
Europos Centrinis bankas (ECB) 1,35 - 2,028 trln. EUR / 4 - 0,05%.
Atsilikėlis Europos Centrinis bankas arba stabdys - konservatorius monetarinės politikos srityje. Taip geriausiai, kalbant apie pastarųjų šešerių metų laikotarpį, galima apibūdinti šio banko vykdytą politiką. Iš esmės su tam tikru atsilikimu Europos Centrinis bankas atkartoja Amerikos Federalinio Rezervų banko praeityje priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus.
Tuo metu, kai dar 2007 metų viduryje Amerikos Centrinio banko atstovai jau pradėjo mažinti savo bazinę palūkanų normą, akivaizdžiai konservatyvių pažiūrų tuometinis Europos Centrinio banko vadovas Jean-Claude Trichet kartu su savo kolegomis išliko pasyvus. Jie netgi reaguodami į 2008 metų vasarą padidėjusią infliaciją, euro zonoje nuo 4 iki 4,25 procentų kilstelėjo bazinę palūkanų normą.
Tačiau minėtų metų rudenį kilusi pasaulinė panika, kuri vėliau peraugo į krizę, privertė ir Europos Centrinio banko atstovus imtis veiksmų, kurie buvo gan aktyvūs, nes vien per paskutinį 2008 metų ketvirtį bazinė palūkanų norma euro zonoje per kelis kartus buvo nurėžta nuo 4,25 iki 2,5 procentų. Bet ji ir toliau išliko pastebimai didesnė nei tuo metu jau buvusi už Atlanto.
Tiesa, bazinės palūkanų normos mažinimo ciklas euro zonoje ties tuo nesibaigė, jis ir toliau tęsėsi ir kitais metais. Per pirmą 2009 metų pusmetį bazinė palūkanų norma ir vėl per kelis kartus minėtoje zonoje buvo sumažinta netgi daugiau nei per pus iki vieno procento. Tokia ji išliko iki pat 2011 metų pavasario, kuomet per du kartus buvo kilstelta iki 1,5 procentų, t.y. euro zonoje buvo nuspręsta kiek sugriežtinti pinigų politiką, tačiau neilgam. Minėtų metų lapkritį iš Jean-Claude Trichet Europos Centrinio banko vadovo pareigas parėmęs Mario Draghi, jau kitą mėnesį euro zonoje bazinę palūkanų normą ir vėl iškart nuleido iki vieno procento lygio.
Bet po to tolesnio pinigų politikos švelninimo euro zonoje teko palaukti kiek daugiau nei pusmetį, t.y. 2012 metų viduryje Europos Centrinio banko atstovai savo taikomą bazinę palūkanų normą nusprendė sumažinti dar labiau iki 0,75 procentų. Ji tokia išliko iki pat 2013 metų antrojo ketvirčio, per kuri sumažėjo dar 0,25 procentais iki 0,5 procentų, tačiau ji vis dar buvo dvigubai didesnė nei Amerikoje.
Mažėjant metinei infliacijai euro zonoje, bei siekiant kiek paskatinti šios zonos ekonomikos augimą, Europos Centrinio banko atstovai praėjusių metų lapkričio mėnesį nutarė savo taikomą bazinę palūkanų normą sumažinti dar labiau, t.y. ji buvo nurėžta perpus. Tačiau ir tai dar nebuvo bazinės palūkanų normos euro zonoje mažinimo ciklo pabaiga. Kadangi per šiuos metus minėtoje zonoje metinė infliacija ir toliau mažėjo, tad birželį bazinė palūkanų normą buvo sumažinta dar sykį, t.y. nuo 0,25 iki 0,15 procentų. Na o paskutinis bazinės palūkanų normos euro zonoje sumažinimas buvo atliktas rudens pradžioje, kuomet ji sumažėjo dar labiau iki absoliučiai rekordiškai žemo vos 0,05 procentų lygio.
Kalbant apie Europos Centrinio banko balansą, tai per pastaruosius šešerius metus jis, kaip ir Amerikos Centrinio banko atveju, irgi padidėjo. 2008 metų pradžioje jis siekė apie 1,35 trilijonus eurų, na o dabar jau sudaro 2,028 trilijonus eurų. Tiesa, didžiausia jo vertė buvo pasiekta 2012 metų viduryje, kuomet prieš tai euro zonoje kilus skolų krizei ir Europos Centriniam bankui per du kartus bankams suteikus lengvatines prailgintos trukmės virš vieno trilijono eurų vertės paskolas, taip siekiant įlieti į finansų sistemą likvidumą, jis buvo išsipūtęs iki 3,102 trilijono eurų.
Bet šį rudenį Europos Centrinio banko atstovai reaguodami į tai, kad euro zonoje metinė infliacija yra gerokai mažesnė už jų nustatytą tikslinį jos lygį, bei siekdami išvengti defliacijos ir tuo pačiu norėdami paskatinti šios zonos ekonominį aktyvumą ir tuo pačiu ekonomikos augimą, pradėjo supirkinėti tam tikrus apdraustus aktyvus, tad minėto banko balansas turėtų ir vėl padidėti. Kaip užsiminė Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi, jei bus poreikis, šio banko atstovai yra pasiryžę dar labiau išplėsti aktyvų supirkimo apimtis, tuo pačiu įskaitant ir euro zonos šalių valstybines obligacijas. Jis taip pat teigė, kad per kitus metus jo vadovaujamo banko balansas turėtų pakilti iki 2012 metais buvusio lygio.
Akivaizdu, kad skirtingai nei už Atlanto, Europoje dar negreit sulauksime pinigų politikos griežtinimo, atvirkščiai, ji bet kurią akimirką gali būti dar labiau sušvelninta.
Japonijos bankas (BOJ) 113 - 286,838 trln. JPY / 0,5 - 0%.
Japonijos banko atstovai šiuo metu šalyje taip pat vykdo aktyvią skatinamąją monetarinę politiką, kuria siekiama tiek padidinti infliaciją, tiek paskatinti Japonijos ekonomikos augimą. Itin švelni ekspansinė pinigų politika minėtoje šalyje tikrai dar negreit bus nutraukta.
2008 metų pradžioje Japonijoje bazinė palūkanų norma sudarė vos 0,5 procentus, t.y. buvo absoliučiai mažiausiai tarp visų pasaulio pagrindinių Centrinių bankų nustatytų bazinių palūkanų normų.
Kai tik tų pačių metų rudenį kilo pasaulinė panika ir vėliau suveikus sisteminei rizikai prasidėjo finansų krizė, Japonijos Centrinio banko atstovai pasekė Amerikos Centrinio banko ir kitų pasaulio Centrinių bankų pavyzdžiu bei šalyje sumažino bazinę palūkanų normą, kuri, tiesa pasakius, jau ir taip buvo itin maža. Taigi per 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį bazinė palūkanų norma Japonijoje per du kartus buvo sumažinta nuo 0,5 iki vos 0,1 procento.
Minėto lygio bazinė palūkanų norma Japonijoje išliko iki pat 2010 metų rudens, kuomet šios šalies Centrinio banko atstovai nusprendė ją nurėžti dar labiau iki apvalaus nulio. Tokia ji išliko iki pat dabar.
Kaip minėta, šiuo metu Japonijos banko atstovai taip pat vykdo itin ekspansinę pinigų politiką, tad nenuostabu, jog banko balansas yra padidėjęs.
2008 metų pradžioje Japonijos Centrinio banko balanso vertė siekė apie 113 trilijonų jenų. Per kitus kelis metus jis po truputį didėjo ir 2012 metų pradžioje jau sudarė apie 140 trilijonų jenų. Na o esminis šio banko balanso augimas prasidėjo praėjus šiek tiek laiko po to, kai 2012 metų rudenį Japonijoje buvo surengti parlamento rinkimai ir po jų susiformavo nauja vyriausybė, kuri kaip tik ir buvo numačiusi pradėti vykdyti itin aktyvią ekonomikos skatinamąją politiką.
Taigi, 2013 metų pradžioje Japonijos banko balanso vertė jau sudarė 160 trilijonų jenų bei iki pat dabar, kai minimos šalies Centrinis bankas pradėjo vykdyti dar aktyvesnę ekspansinę monetarinę politiką bei paskelbė apie tai, kad pradeda supirkinėti aktyvus rinkoje, šio balanso vertė išsipūtė net iki 286,838 trilijonų jenų. Be to, akivaizdu, jog Japonijos banko balansas didės bei pūsis dar labiau.
Anglijos Centrinis bankas (BOE) 98 - 405,132 mlrd. GBP / 5,5 - 0,5%.
Šiuo metu Anglijos Centrinis bankas yra nustatęs 0,5 procentų bazinę palūkanų normą, kuri kaip ir Amerikos Federalinio Rezervų banko atveju, jau labai ilgai nėra keičiama.
Prieš 2008 metų rudenį kilusią krizę iki tol Anglijos Centrinis bankas per minimus metus jau buvo spėjęs savo bazinę palūkanų normą sumažinti nuo 5,5 iki 5 procentų. Na o per paskutinį 2008 metų ketvirtį šis bankas savo taikomą bazinę palūkanų normą nurėžė net tris kartus ir gan pastebimai arba netgi drastiškai nuo 5 iki net dviejų procentų.
Tačiau tai dar nebuvo bazinės palūkanų normos mažinimo ciklo pabaiga. Kitų metų pradžioje Anglijos Centrinio banko atstovai ir toliau nusprendė nemažinti apsukų bei agresyviai mažino bazinę palūkanų normą. Per 2009 metų pirmus tris mėnesius minėto Centrinio banko atstovai net tris kartus po 0,5 procentus sumažino savo taikomą bazinę palūkanų normą, kuri galiausiai pasiekė 0,5 procentų lygį, kuris nepakito iki pat šiol.
Anglijos Centrinio banko atstovai per pastarųjų šešerių metų laikotarpį neapsiribojo vien tik bazinės palūkanų normos mažinimu bei kaip ir Amerikos Centrinio banko atstovai rinkoje supirkinėjo aktyvus, tiesa, mažesniais mastais.
Tad nieko keisto, kad per minimą laikotarpį šio banko balanso vertė pašoko arba išsipūtė kiek daugiau nei keturis kartus.
Anglijos Centrinis bankas likvidumą finansų rinkoje pradėjo palaikyti iškart po to, kai 2008 metų rudenį prasidėjo krizė. Per minimų metų paskutinį ketvirtį Anglijos balanso vertė dėl vykdytų minėtų likvidumo palaikymo veiksmų padidėjo nuo 98 iki net maždaug 240 mlrd. svarų. Per kitus metus minėto banko aktyvumas išblėso ir jo balansas kiek svyravo, tačiau toliau nedidėjo.
Na o per 2010 metus jis iš esmės nepakito ir vėl didėti pradėjo 2011 metų pabaigoje, kuomet Anglijos Centrinio banko atstovai nusprendė kiek paskatinti Didžiosios Britanijos ekonomiką ir pradėjo supirkinėti rinkoje aktyvus. Tad nuo 2011 metų pabaigos iki 2013 metų pradžios minimo banko balansas išsipūtė nuo 240 iki maždaug 410 mlrd. svarų.
Tuo tarpu per paskutinius dvejus metus Anglijos Centrinio banko balansas išliko iš esmės nepakitęs. Labai tikėtina, kad šio banko atstovai jau kitais metais pradės naują savo vykdomos monetarinės politikos ciklą, t.y. pinigų politika ims griežtėti ir galime sulaukti taip ilgai nekeistos bazinės palūkanų normos padidinimo.
Kitų pasaulio šalių Centrinių bankų atlikti veiksmai nuo 2008 metų (prieš krizę) iki dabar (balanso pokytis bei bazinių palūkanų normų pokytis):
PBC (Kinijos) = 175 - 336,261 mlrd. CNY / 7,4 - 5,6%;
BCB (Brazilijos) = 0,765 - 2,03 trln. BRL / 11,25 - 11,25%;
CBR (Rusijos) = 0,8 - 1,111 trln. RUB / 6,5 - 9,5%;
RBI (Indijos) = 6,452 - 12,35 trln. INR / 7 - 8%;
BOC (Kanados) = 51,113 - 93,388 mlrd. CAD / 4,25 - 1%;
RBA (Australijos) = 87 - 136,99 mlrd. AUD / 6,75 - 2,5%;
SNB (Šveicarijos) = 118 - 522,046 mlrd. CHF / 2,75 - 0%;
RB (Švedijos) = 200 - 472,836 mlrd. SEK / 4 - 0%;
NBP (Lenkijos) = 177 - 330,378 mlrd. PLN / 5 - 2%;
NB (Norvegijos) = 2,37 - 5,967 trln. NOK / 5,25 - 1,5%.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais ir traders.lt informacija
Taigi, paanalizuojam ką nuveikė pagrindiniai pasaulio Centriniai bankai nuo 2008 metų (prieš krizę) iki dabar (balanso pokytis bei bazinių palūkanų normų pokytis):
Amerikos Federalinis Rezervų bankas (FED) 0,82 - 4,448 trln. USD / 4,25 - 0,25%;
Amerikos Federalinis Rezervų bankas - tai pats didžiausias ir įtakingiausias Centrinis bankas pasaulyje. Būtent šis bankas ir iš esmės diktuoja madas monetarinės politikos srityje. 2008 metų rudenį prasidėjus krizei ir jai vis labiau įsibėgėjant, būtent Amerikos Centrinio banko atstovai patys pirmieji vadovaujami Didžiosios depresijos specialisto Ben Bernanke bei siekdami nepakartoti tuomet padarytų klaidų, ėmėsi itin aktyvių ir ryžtingų veiksmų.
Kaip žinome, 2008 metų rugsėjo viduryje sužlugo vienas iš didžiausių Amerikos ir viso pasaulio investicinių bankų Lehman Brothers. Šis įvykis sukėlė tikrų tikriausią paniką finansų rinkose ir lėmė totalinius aktyvų išpardavimus ir pastebimus pigimus bei buvo savotiškas tolesnių įvykių, t.y. sisteminės rizikos realizavimosi, likvidumo susitraukimo ir t.t. katalizatorius.
Tiesa, jie nuo pat 2007 metų vidurio kryptingai pradėjo švelninti monetarinę arba pinigų politiką. Iki 2008 metų pradžios, t.y. per gan trumpą laikotarpį, bazinė palūkanų norma Amerikoje smuktelėjo net vienu procentu nuo 5,25 iki 4,25 procentų. Iki minėto lemtingo įvykio, kuris nutiko 2008 metų rugsėjo viduryje, bazinė palūkanų norma šalyje jau buvo sumažėjusi itin pastebimai, t.y. iki dviejų procentų. Na o po to, per patį panikos ir krizės įkarštį Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai spalį net du kartus sumažino bazinę palūkanų normą, kuri minėto mėnesio pabaigoje jau buvo bendrai sumažėjusi per pus ir siekė vos vieną procentą.
Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, tai dar nebuvo bazinės palūkanų normos mažinimo ciklo pabaiga. Gruodžio mėnesį Fed atstovai ryžosi ją sumažinti dar labiau iki absoliučiai rekordiškai žemo vos 0,25 procentų lygio. Kaip žinome, nuo to laiko iki dabar Amerikoje bazinė palūkanų norma išliko nepakeista.
Kaip mes dabar jau žinome, per paskutinius šešerius metus Amerikos Centrinis bankas bendrai įgyvendino net tris tokio pobūdžio aktyvų rinkoje supirkimo programas, na o paskutinioji programa buvo užbaigta jau vadovaujant Janet Yellen šių metų spalį. Būtent šių programų įgyvendinimas per minimą laikotarpį ir itin pastebimai išpūtė Amerikos Federalinio Rezervų banko balansą, kuris pašoko nuo 0,82 trln. dolerių iki absoliučiai rekordinio spalį užfiksuoto 4,451 trilijono dolerių lygio.
Žinoma, visus šiuos veiksmus Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai atliko tam, kad įlietų į rinką itin būtiną likvidumą, paskatintų ekonomiką, darbo vietų kūrimą ir žinoma, kad sumažintų šalies skolinimosi kaštus. Be jokios abejonės, viskas turi savo kainą, šiuo atveju iki rekordinio lygio išsipūtęs Amerikos Centrinio banko balansas.
Tačiau bet kokiu atveju, bent jau šiuo metu galime konstatuoti, jog minėto banko atstovams gan neblogai, o realiai, netgi labai sėkmingai pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus. Po ilgai trukusios itin švelnios monetarinės politikos, Amerikos Federalinis Rezervų bankas ją jau po truputį pradėjo griežtinti. Beje, tą jis kaip ir prieš tai kalbant apie pinigų politikos švelninimą, tarp didžiųjų pasaulio Centrinių bankų pradėjo daryti pirmasis. Jau kitais metais, realiausiai kitų metų antroje pusėje, Amerikoje turėtume sulaukti bazinės palūkanų normos padidinimo.
Europos Centrinis bankas (ECB) 1,35 - 2,028 trln. EUR / 4 - 0,05%.
Atsilikėlis Europos Centrinis bankas arba stabdys - konservatorius monetarinės politikos srityje. Taip geriausiai, kalbant apie pastarųjų šešerių metų laikotarpį, galima apibūdinti šio banko vykdytą politiką. Iš esmės su tam tikru atsilikimu Europos Centrinis bankas atkartoja Amerikos Federalinio Rezervų banko praeityje priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus.
Tuo metu, kai dar 2007 metų viduryje Amerikos Centrinio banko atstovai jau pradėjo mažinti savo bazinę palūkanų normą, akivaizdžiai konservatyvių pažiūrų tuometinis Europos Centrinio banko vadovas Jean-Claude Trichet kartu su savo kolegomis išliko pasyvus. Jie netgi reaguodami į 2008 metų vasarą padidėjusią infliaciją, euro zonoje nuo 4 iki 4,25 procentų kilstelėjo bazinę palūkanų normą.
Tiesa, bazinės palūkanų normos mažinimo ciklas euro zonoje ties tuo nesibaigė, jis ir toliau tęsėsi ir kitais metais. Per pirmą 2009 metų pusmetį bazinė palūkanų norma ir vėl per kelis kartus minėtoje zonoje buvo sumažinta netgi daugiau nei per pus iki vieno procento. Tokia ji išliko iki pat 2011 metų pavasario, kuomet per du kartus buvo kilstelta iki 1,5 procentų, t.y. euro zonoje buvo nuspręsta kiek sugriežtinti pinigų politiką, tačiau neilgam. Minėtų metų lapkritį iš Jean-Claude Trichet Europos Centrinio banko vadovo pareigas parėmęs Mario Draghi, jau kitą mėnesį euro zonoje bazinę palūkanų normą ir vėl iškart nuleido iki vieno procento lygio.
Bet po to tolesnio pinigų politikos švelninimo euro zonoje teko palaukti kiek daugiau nei pusmetį, t.y. 2012 metų viduryje Europos Centrinio banko atstovai savo taikomą bazinę palūkanų normą nusprendė sumažinti dar labiau iki 0,75 procentų. Ji tokia išliko iki pat 2013 metų antrojo ketvirčio, per kuri sumažėjo dar 0,25 procentais iki 0,5 procentų, tačiau ji vis dar buvo dvigubai didesnė nei Amerikoje.
Mažėjant metinei infliacijai euro zonoje, bei siekiant kiek paskatinti šios zonos ekonomikos augimą, Europos Centrinio banko atstovai praėjusių metų lapkričio mėnesį nutarė savo taikomą bazinę palūkanų normą sumažinti dar labiau, t.y. ji buvo nurėžta perpus. Tačiau ir tai dar nebuvo bazinės palūkanų normos euro zonoje mažinimo ciklo pabaiga. Kadangi per šiuos metus minėtoje zonoje metinė infliacija ir toliau mažėjo, tad birželį bazinė palūkanų normą buvo sumažinta dar sykį, t.y. nuo 0,25 iki 0,15 procentų. Na o paskutinis bazinės palūkanų normos euro zonoje sumažinimas buvo atliktas rudens pradžioje, kuomet ji sumažėjo dar labiau iki absoliučiai rekordiškai žemo vos 0,05 procentų lygio.
Bet šį rudenį Europos Centrinio banko atstovai reaguodami į tai, kad euro zonoje metinė infliacija yra gerokai mažesnė už jų nustatytą tikslinį jos lygį, bei siekdami išvengti defliacijos ir tuo pačiu norėdami paskatinti šios zonos ekonominį aktyvumą ir tuo pačiu ekonomikos augimą, pradėjo supirkinėti tam tikrus apdraustus aktyvus, tad minėto banko balansas turėtų ir vėl padidėti. Kaip užsiminė Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi, jei bus poreikis, šio banko atstovai yra pasiryžę dar labiau išplėsti aktyvų supirkimo apimtis, tuo pačiu įskaitant ir euro zonos šalių valstybines obligacijas. Jis taip pat teigė, kad per kitus metus jo vadovaujamo banko balansas turėtų pakilti iki 2012 metais buvusio lygio.
Akivaizdu, kad skirtingai nei už Atlanto, Europoje dar negreit sulauksime pinigų politikos griežtinimo, atvirkščiai, ji bet kurią akimirką gali būti dar labiau sušvelninta.
Japonijos bankas (BOJ) 113 - 286,838 trln. JPY / 0,5 - 0%.
Japonijos banko atstovai šiuo metu šalyje taip pat vykdo aktyvią skatinamąją monetarinę politiką, kuria siekiama tiek padidinti infliaciją, tiek paskatinti Japonijos ekonomikos augimą. Itin švelni ekspansinė pinigų politika minėtoje šalyje tikrai dar negreit bus nutraukta.
Kai tik tų pačių metų rudenį kilo pasaulinė panika ir vėliau suveikus sisteminei rizikai prasidėjo finansų krizė, Japonijos Centrinio banko atstovai pasekė Amerikos Centrinio banko ir kitų pasaulio Centrinių bankų pavyzdžiu bei šalyje sumažino bazinę palūkanų normą, kuri, tiesa pasakius, jau ir taip buvo itin maža. Taigi per 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį bazinė palūkanų norma Japonijoje per du kartus buvo sumažinta nuo 0,5 iki vos 0,1 procento.
Minėto lygio bazinė palūkanų norma Japonijoje išliko iki pat 2010 metų rudens, kuomet šios šalies Centrinio banko atstovai nusprendė ją nurėžti dar labiau iki apvalaus nulio. Tokia ji išliko iki pat dabar.
2008 metų pradžioje Japonijos Centrinio banko balanso vertė siekė apie 113 trilijonų jenų. Per kitus kelis metus jis po truputį didėjo ir 2012 metų pradžioje jau sudarė apie 140 trilijonų jenų. Na o esminis šio banko balanso augimas prasidėjo praėjus šiek tiek laiko po to, kai 2012 metų rudenį Japonijoje buvo surengti parlamento rinkimai ir po jų susiformavo nauja vyriausybė, kuri kaip tik ir buvo numačiusi pradėti vykdyti itin aktyvią ekonomikos skatinamąją politiką.
Taigi, 2013 metų pradžioje Japonijos banko balanso vertė jau sudarė 160 trilijonų jenų bei iki pat dabar, kai minimos šalies Centrinis bankas pradėjo vykdyti dar aktyvesnę ekspansinę monetarinę politiką bei paskelbė apie tai, kad pradeda supirkinėti aktyvus rinkoje, šio balanso vertė išsipūtė net iki 286,838 trilijonų jenų. Be to, akivaizdu, jog Japonijos banko balansas didės bei pūsis dar labiau.
Anglijos Centrinis bankas (BOE) 98 - 405,132 mlrd. GBP / 5,5 - 0,5%.
Šiuo metu Anglijos Centrinis bankas yra nustatęs 0,5 procentų bazinę palūkanų normą, kuri kaip ir Amerikos Federalinio Rezervų banko atveju, jau labai ilgai nėra keičiama.
Tačiau tai dar nebuvo bazinės palūkanų normos mažinimo ciklo pabaiga. Kitų metų pradžioje Anglijos Centrinio banko atstovai ir toliau nusprendė nemažinti apsukų bei agresyviai mažino bazinę palūkanų normą. Per 2009 metų pirmus tris mėnesius minėto Centrinio banko atstovai net tris kartus po 0,5 procentus sumažino savo taikomą bazinę palūkanų normą, kuri galiausiai pasiekė 0,5 procentų lygį, kuris nepakito iki pat šiol.
Anglijos Centrinio banko atstovai per pastarųjų šešerių metų laikotarpį neapsiribojo vien tik bazinės palūkanų normos mažinimu bei kaip ir Amerikos Centrinio banko atstovai rinkoje supirkinėjo aktyvus, tiesa, mažesniais mastais.
Tad nieko keisto, kad per minimą laikotarpį šio banko balanso vertė pašoko arba išsipūtė kiek daugiau nei keturis kartus.
Na o per 2010 metus jis iš esmės nepakito ir vėl didėti pradėjo 2011 metų pabaigoje, kuomet Anglijos Centrinio banko atstovai nusprendė kiek paskatinti Didžiosios Britanijos ekonomiką ir pradėjo supirkinėti rinkoje aktyvus. Tad nuo 2011 metų pabaigos iki 2013 metų pradžios minimo banko balansas išsipūtė nuo 240 iki maždaug 410 mlrd. svarų.
Tuo tarpu per paskutinius dvejus metus Anglijos Centrinio banko balansas išliko iš esmės nepakitęs. Labai tikėtina, kad šio banko atstovai jau kitais metais pradės naują savo vykdomos monetarinės politikos ciklą, t.y. pinigų politika ims griežtėti ir galime sulaukti taip ilgai nekeistos bazinės palūkanų normos padidinimo.
Kitų pasaulio šalių Centrinių bankų atlikti veiksmai nuo 2008 metų (prieš krizę) iki dabar (balanso pokytis bei bazinių palūkanų normų pokytis):
PBC (Kinijos) = 175 - 336,261 mlrd. CNY / 7,4 - 5,6%;
BCB (Brazilijos) = 0,765 - 2,03 trln. BRL / 11,25 - 11,25%;
CBR (Rusijos) = 0,8 - 1,111 trln. RUB / 6,5 - 9,5%;
RBI (Indijos) = 6,452 - 12,35 trln. INR / 7 - 8%;
BOC (Kanados) = 51,113 - 93,388 mlrd. CAD / 4,25 - 1%;
RBA (Australijos) = 87 - 136,99 mlrd. AUD / 6,75 - 2,5%;
SNB (Šveicarijos) = 118 - 522,046 mlrd. CHF / 2,75 - 0%;
RB (Švedijos) = 200 - 472,836 mlrd. SEK / 4 - 0%;
NBP (Lenkijos) = 177 - 330,378 mlrd. PLN / 5 - 2%;
NB (Norvegijos) = 2,37 - 5,967 trln. NOK / 5,25 - 1,5%.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais ir traders.lt informacija