versija spausdinimui
(0)
2014 metai - tai buvo iš ties kupini įvairių stebinančių ir netikėtų bei tiek malonių ir tuo pačiu ne itin gerų įvykių metai. Ralis, stagnacija, krachas bei žinoma ir vėl nauji rekordai. Per praėjusius metus ir vėl buvo daug puikių galimybių uždirbti tiek investuotojams, tiek ir spekuliuotojams, nes finansų rinkose netrūko nei įspūdingų pakilimų, nei galingų kritimų bei tuo pačiu netrūko ir taip spekuliuotojų laukiamų įvairių didesnių ar mažesnių bangų. Taigi, trumpai apžvelkime praėjusius metus ir panagrinėkime, kokie pagrindiniai iššūkiai laukia 2015 metais.
Amerikos ralis
Praėjusiais metais iš ties stebino didžiausia pasaulyje Amerikos ekonomika. Metus ji pradėjo iš ties nesėkmingai, t.y. dėl itin šaltos žiemos bei tuo pačiu ir dėl atliktos reformos smuktelėjus išlaidoms susijusioms su sveikatos priežiūra, šios šalies bendrasis vidaus produktas per pirmą 2014 metų ketvirtį visiškai nelauktai ir tuo pačiu netikėtai smuktelėjo ir krito gan stipriai.
Tačiau šiuo atveju bloga metų pradžia buvo tik nemalonus netikėtumas, o ne tendencija, na o toliau Amerikos ekonomika ėmė štampuoti itin įspūdingus ir senokai matytus bei labai pozityvius augimo tempus. Akivaizdu, jog didžiausia pasaulyje ekonomika iš ties atsigavo, na o ir toliau spartėjęs naujų darbo vietų kūrimas šalyje, bei tuo pačiu vis labiau mažėjusi bedarbystė, tą tik dar labiau patvirtina.
Žinoma, po tokio įspūdingo tiek per praėjusių metų antrąjį ketvirtį (4.6 procentų augimas), tiek per trečią ketvirtį (5 procentų augimas) užfiksuoto metinio Amerikos bendrojo vidaus produkto augimo sunku tikėtis, kad jis toks itin spartus išliko ir per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, bei kad bus toks ir šiais metais, tačiau bet kokiu atveju jei jis ir sumažės, vis tiek išliks itin spartus, ypač lyginant su euro zonos ekonomika.
Atsižvelgus į paminėtus faktus, dabar iš ties nestebina, kodėl Amerikos Federalinio Rezervo banko naujoji vadovė Janet Yellen kartu su kitais šio banko atstovais ėmėsi ryžtingai ir nuosekliai mažinti vykdytos trečiojo kiekybinio pinigų politikos švelninimo etapo (QE3) programos apimtis. Tai iki pat spalio mėnesio, kai ši programa galiausiai buvo užbaigta, buvo tendencingai ir nuosekliai daroma per kiekvieną praėjusiais metais įvykusį Amerikos Centrinio banko atstovų posėdį.
Akivaizdu, jog tokie itin ryžtingi Janet Yellen veiksmai ne itin išgąsdino rinkos dalyvius, tad Amerikos akcijų rinkoje ir toliau tęsėsi ralis, na o pagrindiniai indeksai gan nuosekliai keliolika kartų, neįvertinus infliacijos įtakos, šturmavo vis aukštesnius ir aukštesnius rekordinius iki tol nematytus lygius.
Taip, Amerikos Federalinio Rezervo banko naujosios vadovės ir jos kolegų veiksmai pasiteisino, nors metų pradžioje atrodė, jog jie yra gal kiek skuboti. Žinoma, akivaizdu, jog jiems gan didelį nerimą kėlė vis labiau iki rekordinio lygio didėjęs Centrinio banko balansas.
2014 metų pradžioje mes kėlėme esminį klausimą, ar Fed atstovai per praėjusius metus užbaigs QE3 programos vykdymą, ar tik apribos ir ar juos paveiks tai, kad šalyje gali kiek sumažėti metinė infliacija. Į šį esminį klausimą mes iš esmės atsakymą gavome jau 2014 metų viduryje. Na o dabar esminis klausimas šiais metais, kada gi Amerikos Centrinio banko atstovai nuspręs šalyje padidinti šiuo metu rekordinėse žemumose esančią bazinę palūkanų normą, kuri nėra keičiama jau labai seniai, t.y. nuo pat 2008 metų gruodžio mėnesio. Šiuo metu jau nėra keliamas klausimas ar šiais metais bus didinama bazinė palūkanų norma šalyje, o svarstoma ir spėliojama kada tai nutiks ir kiek ji per šiuos metus padidės. Prognozuojama, kad tai gali nutikti jau kitų metų viduryje, na o vėliausiai iki rudens pradžios.
Mes prognozuojam, kad Janet Yellen kartu su kolegomis šiais metais ir toliau išliks ryžtinga, bei labai tikėtina, jog bazinę palūkanų norma padidins anksčiau nei dauguma tikisi, ir tuo pačiu, mūsų vertinimu paskubės ir padarys klaidą.
Euro zonos stagnacija
Skirtingai nei už Atlanto, mūsų žemyne padėtis kalbant apie euro zonos bei Europos sąjungos ekonomikas, tikrai nėra tokia pozityvi. O jei dar prisiminsime tai, kad metinė infliacija taip pat yra sumažėjusi iki itin žemo ir senokai matyto lygio, akivaizdu, jog senajame žemyne šiuo metu problemų ir iššūkių netrūksta. Realiai, tai, kas šiuo metu vyksta euro zonoje, lyginant su Amerika, galima vadinti stagnacija, su vis labiau artėjančios defliacijos kvapeliu. O defliacijos grėsmė euro zonoje dabar yra kaip niekad itin didelė.
Žinoma, 0,8 procentų metinį euro zonos ekonomikos augimą vadinti stagnacija gal ir yra kiek per drąsu, ypač įvertinus kas dėjosi per 2013 metus, tačiau pabrėžiame, jog lyginant su Amerikos ekonomikos galingomis apsukomis, tai yra stagnacija.
Vis dėl to, ko gero nepaisant grėsmių nereiktų itin pesimistiškai kalbėti apie euro zonos ekonomika, nes bedarbystė Europoje, nors ir ne itin sparčiai, tačiau jau pradėjo mažėti. Taip, tai pereinamasis pokyčių, reformų ir taupymo laikotarpis, ir viskam reikia laiko. Tačiau metinė infliacija šioje zonoje, kurios nare nuo šių metų sausio pirmos tapo ir Lietuva, nepaisant itin aktyvių Europos Centrinio banko veiksmų, nuolat mažėjo, na o energijos išteklių kainų kritimas tik dar labiau pablogino padėtį. 2014 metų pradžioje euro zonoje metinė infliacija dar sudarė 0,8 procentus, na o remiantis naujausiais duomenimis, praėjusių metų lapkričio pabaigoje ji jau buvo daugiau nei dvigubai mažesnė ir siekė vos 0,3 procentus, be to, prognozuojama, kad gruodį šioje zonoje bus užfiksuotas metinis kainų nuosmukis, t.y. defliacija.
Kaip minėta, metinė infliacija euro zonoje mažėjo netgi nepaisant išties itin aktyvių Europos Centrinio banko, kurio pagrindinis uždavinys užtikrinti šioje zonoje kainų stabilumą, t.y. realiai stabilų apie du procentus siekiantį jų metinį augimą, veiksmų. O minimo banko atstovai padarė iš ties daug. Vien tai, kad bazinė palūkanų norma euro zonoje, palyginus su buvusia 2014 metų pradžioje, per du kartus sumažėjo net penkis kartus, t.y. nuo 0,25 iki vos 0,05 procentų lygio, t.y. absoliučiai žemiausias kada nors šioje zonoje buvęs lygis, pasako iš ties daug.
Be to, minimo banko atstovai norėdami paskatinti bankus aktyviau skolinti tiek verslui, tiek ir namų ūkiams, už bankų pas juos laikomus indėlius ėmė taikyti neigiamas palūkanų normas. Ir tai dar nepabaiga, nes Europos Centrinio banko atstovai ir vėl senojo žemyno bankams pasiūlė prailgintos trukmės lengvatines paskolas su mažesnėmis palūkanomis, bei pradėjo supirkinėti tam tikrus apdraustus finansinius instrumentus. Tačiau dabar vis labiau aiškėja, kad vis dėl to viso to nepakaks ir reikės kažko daugiau.
2014 metų pradžioje kalbant apie euro zoną mes kėlėme esminį klausimą, ar ji išvengs defliacijos ir kiek toli įgyvendindamas tolimesnes priemones yra pasirengęs žengti Europos Centrinis bankas. Metų pabaigoje paaiškėjo, jog vis dėl to defliacijos ko gero nepavyks išvengti, na o Europos Centrinio banko atstovai iš ties yra pasiruošę žengti itin toli ir dar labiau didinti savo apsukas.
Tuo tarpu kalbant apie šiuos metus, esminis klausimas yra kada Europos Centrinis bankas pradės euro zonoje įgyvendinti kiekybinį pinigų politikos švelninimą bei kokia bus šios programos apimtis ir trukmė bei ar šiai zonai pavyks išvengti ilgalaikės defliacijos grėsmės.
Mes prognozuojam, kad Europos Centrinio banko atstovai vadovaujami Mario Draghi ir toliau išliks ryžtingi ir atliks visus būtinus papildomus veiksmus, kad užtikrintų kainų stabilumą ir ekonomikos augimą euro zonoje, be to, jų atliekamų veiksmų pozityvūs rezultatai pasirodys jau kitų metų antroje pusėje. Mes manome, kad pesimizmas euro zonos ir euro atžvilgiu šiuo metu yra pernelyg perdėtas, ir šios zonos ekonomika šiais metais visus pozityviai nustebins.
Rusijos ir Ukrainos bei naftos krachas
Ukraina ir Rusija - tai dvi šalys apie kurias tikrai nuolat ir daug buvo kalbama per visus praėjusius metus, jos tikrąją to žodžio prasme buvo visapusiškai nuolat dėmesio centre. Tai dvi šalys, kurių valiutos dėl krizės ir ekonominių problemų bei kalbant apie Rusija, ir dėl įspūdingo naftos pigimo, gerokai nuvertėjo, t.y. atpigo absoliučiai labiausiai. Be to, šių šalių akcijų ir obligacijų rinkos taip pat buvo neigiamai paveiktos, na o Rusijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas dolerine išraiška susitraukė labiausiai tarp visų pagrindinių pasaulio akcijų rinkų indeksų.
Be jokios abejonės, Ukraina dar labiau nukentėjo ir dėl Rusijos užimtos pozicijos jos atžvilgiu, kurią galima pavadinti agresyvia. Tačiau į Rusijos pademonstruotą agresiją Vakarų šalys sureagavo labai ryžtingai ir drąsiai bei pritaikė šios šalies atžvilgiu griežtas ir kaip aiškėja veiksmingas sankcijas. Rusai už savo veiksmus jau gana brangiai sumokėjo ir toliau mokės, be to, jų pasauliniam įvaizdžiui padaryta itin didelė žala, na o ant energijos išteklių, kurie per paskutinį pusmetį gerokai atpigo, pastatyta jų ekonomika šiuo metu patiria tikrų tikriausią rimtą sukrėtimą ir išbandymą.
Kaip minėta, kur kas didesnį nei sankcijos Rusijai ir jos ekonomikai neigiamą poveikį padarė itin galingas ir daugeliui labai netikėtas įspūdingas naftos kainų rinkose driokstelėjimas žemyn. Nors kai kurie analitikai ir prognozavo, jog per 2014 metus naftos kainos dėl didėsiančios jos pasiūlos ir lėtėsiančio paklausos augimo gali kiek sumažėti, tačiau tikrai niekas nesitikėjo, jog ši žaliava taip sparčiai ir stipriai vos per pusmetį atpigs.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, jog per praėjusius metus atpigo ne tik nafta ir dujos, tačiau ir daugelis kitų žaliavų. Kalbant apie metalus, sidabro ir vario kainos susitraukė iš ties pastebimai, tiesa, pirmasis metalas vis dėl to per praėjusius metus atpigo mažiau nei užfiksuotas kainos kritimas per 2013 metus, na o vario kaina atvirkščiai, per 2014 metus smuktelėjo labiau nei per ankstesnius metus. Be to, praėjusiais metais antrus metus iš eilės atpigo ir auksas, tiesa, šįkart jo kaina sumažėjo tik simboliškai.
Smuktelėjo ir daugelio žemės ūkio žaliavų kainos, tačiau pozityviai sugebėjo išsiskirti kava ir kakava, kurių kainų augimą lėmė prastesnis derlius bei didėjusi paklausa. Žinoma, prie žaliavų kainų kritimo prisidėjo ir tai, kad pastebimai padidėjo dolerio vertė, kuris pabrango daugelio valiutų atžvilgiu.
Kalbant apie Ukraina ir Rusija, sunku prognozuoti, kaip toliau klostytis įvykiai, bet kokiu atveju investuotojams būtų geriau, jei įtampa sumažėtų, bei kad abi šalys kuo greičiau atsigautų. Jei Ukrainai iš ties pavyks sėkmingai pradėti įgyvendinti reformas ir priartėti prie Vakarų Europos standartų visomis prasmėmis, ši šalis ir jos rinka tikrai taps labai patraukli užsienio investuotojams, tad Ukraina tikrai turėtų būti investuotojų dėmesio centre, žinoma, kaip ir Rusija, nes šioje šalyje aktyvų kainos taip pat yra gerokai sumažėjusios.
Esminis klausimas kalbant apie naftą, ar jos kaina ir toliau kris bei iki kokio lygio, o gal stabilizuosis ir netgi ims didėti? Bet kokiu atveju dėl tam tikrų galimų įvykių galimai pakisianti vienos iš didžiausios pasaulyje naftos išgavėjos ir eksportuotojos pozicija šios žaliavos atžvilgiu gali tapti esminiu veiksniu, lemsiančiu naftos kainų kryptį.
Ralis besivystančiose rinkose
Praėję metai itin sėkmingi buvo investuojantiems besivystančiose šalyse, tarp kurių labiausiai išsiskyrė Argentinos, Kinijos, Indijos, Turkijos, Filipinų bei Indonezijos akcijų rinkos. Minėtų šalių akcijų rinkų pagrindiniai indeksai per 2014 metus užfiksavo solidžius prieaugius.
Ralis Argentinos akcijų rinkoje jau trunka trejus metus, tiesa, per 2013 metus pagrindinio akcijų rinkos indekso Merval prieaugis buvo solidesnis nei užfiksuotas per praėjusius metus. Kaip ir ankstesniais metais, per 2014 metus minėto indekso vertė daugiausiai paaugo dėl to, jog dar labiau nuvertėjo šalies nacionalinė valiuta pesas. Amerikos doleris per metus Argentinos valiutos atžvilgiu pabrango virš trisdešimt procentų. Tiesa, ralis Argentinos akcijų rinkos nesitęsė visus praėjusius metus, o tik per pirmus tris ketvirčius, na o per paskutinį 2014 metų ketvirtį šios šalies akcijų rinkoje sulaukėme pastebimos korekcijos, t.y. Merval indeksas susitraukė beveik penktadaliu.
Kiek netikėtai per praėjusius metus gerokai šoktelėjo ir Kinijos akcijų rinkos pagrindinio indekso Shanghai Composite vertė, kuri paaugo net virš penkiasdešimt procentų, tiesa, didžiausias prieaugis, kurie vertė 36 procentai, buvo užfiksuotas per paskutinį 2014 metų ketvirtį, na o pats ralis šios šalies akcijų rinkoje prasidėjo maždaug praėjusių metų viduryje.
Kalbant apie Kinijos akcijų rinką, investuotojus teigiamai paveikė šalies valdžios atlikti veiksmai siekiant stimuliuoti arba palaikyti ekonomikos augimą, bei dalinis kai kurių rinkų liberalizavimas. Be to, sumažėjo rinkos dalyvių nerimas, kad Kinijos ekonomiką gali ištikti kietas nusileidimas, t.y. jog jos augimas, atsižvelgiant į demonstruotus augimo rodiklius per pastaruosius kelis dešimtmečius, gali pastebimai sulėtėti.
Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad į šį naująjį ralį Kinijos akcijų rinkoje įsitraukė daug naujų investuotojų arba žaidėjų iš gatvės, kurie yra nepatyrę, tad reikėtų būti atsargiems, nes toks staigus ir pastebimas pakilimas jau turi tam tikrų burbulo požymių, ir artimiausiu metu šioje rinkoje galime sulaukti korekcijos, nors tuo pačiu nereikėtų atmesti ir to varianto, jog augimas dar kurį laiką gali prasitęsti.
Kaimyninė Indijos akcijų rinka per praėjusius metu taip pat pademonstravo solidų prieaugį. Pagrindinis šios šalies akcijų rinkos indeksas per minimą laikotarpį ūgtelėjo net trisdešimt procentų. Šiuo atveju didžiausias pakilimas Indijos akcijų rinkoje buvo užfiksuotas per pirmąją 2014 metų pusę, na o per antrąjį pusmetį prieaugis jau buvo kiek nuosaikesnis. Be to, reiktų atkreipti dėmesį į tą faktą, jog Indijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas SENSEX ūgtelėjo trečius metus iš eilės.
Šiuo atveju ralį šios šalies akcijų rinkoje lėmė naujos valdžios išrinkimas bei lūkesčiai, kad ji įgyvendins būtinas reformas šalyje. Naujoji valdžia jau ėmėsi veiksmų gerinti padėtį šalyje, t.y. siekiama padidinti šalies konkurencingumą ir sutvirtinti jos ekonomikos pagrindinius pamatus.
Esminis klausimas kalbant apie besivystančių šalių akcijų rinkas, ar ten ir toliau tęsis ralis, o gal prieaugis kai kuriais atvejais jau nebus toks įspūdingas bei sulauksime taip reikalingos korekcijos.
Amerikos ralis
Praėjusiais metais iš ties stebino didžiausia pasaulyje Amerikos ekonomika. Metus ji pradėjo iš ties nesėkmingai, t.y. dėl itin šaltos žiemos bei tuo pačiu ir dėl atliktos reformos smuktelėjus išlaidoms susijusioms su sveikatos priežiūra, šios šalies bendrasis vidaus produktas per pirmą 2014 metų ketvirtį visiškai nelauktai ir tuo pačiu netikėtai smuktelėjo ir krito gan stipriai.
Tačiau šiuo atveju bloga metų pradžia buvo tik nemalonus netikėtumas, o ne tendencija, na o toliau Amerikos ekonomika ėmė štampuoti itin įspūdingus ir senokai matytus bei labai pozityvius augimo tempus. Akivaizdu, jog didžiausia pasaulyje ekonomika iš ties atsigavo, na o ir toliau spartėjęs naujų darbo vietų kūrimas šalyje, bei tuo pačiu vis labiau mažėjusi bedarbystė, tą tik dar labiau patvirtina.
Atsižvelgus į paminėtus faktus, dabar iš ties nestebina, kodėl Amerikos Federalinio Rezervo banko naujoji vadovė Janet Yellen kartu su kitais šio banko atstovais ėmėsi ryžtingai ir nuosekliai mažinti vykdytos trečiojo kiekybinio pinigų politikos švelninimo etapo (QE3) programos apimtis. Tai iki pat spalio mėnesio, kai ši programa galiausiai buvo užbaigta, buvo tendencingai ir nuosekliai daroma per kiekvieną praėjusiais metais įvykusį Amerikos Centrinio banko atstovų posėdį.
Akivaizdu, jog tokie itin ryžtingi Janet Yellen veiksmai ne itin išgąsdino rinkos dalyvius, tad Amerikos akcijų rinkoje ir toliau tęsėsi ralis, na o pagrindiniai indeksai gan nuosekliai keliolika kartų, neįvertinus infliacijos įtakos, šturmavo vis aukštesnius ir aukštesnius rekordinius iki tol nematytus lygius.
Taip, Amerikos Federalinio Rezervo banko naujosios vadovės ir jos kolegų veiksmai pasiteisino, nors metų pradžioje atrodė, jog jie yra gal kiek skuboti. Žinoma, akivaizdu, jog jiems gan didelį nerimą kėlė vis labiau iki rekordinio lygio didėjęs Centrinio banko balansas.
2014 metų pradžioje mes kėlėme esminį klausimą, ar Fed atstovai per praėjusius metus užbaigs QE3 programos vykdymą, ar tik apribos ir ar juos paveiks tai, kad šalyje gali kiek sumažėti metinė infliacija. Į šį esminį klausimą mes iš esmės atsakymą gavome jau 2014 metų viduryje. Na o dabar esminis klausimas šiais metais, kada gi Amerikos Centrinio banko atstovai nuspręs šalyje padidinti šiuo metu rekordinėse žemumose esančią bazinę palūkanų normą, kuri nėra keičiama jau labai seniai, t.y. nuo pat 2008 metų gruodžio mėnesio. Šiuo metu jau nėra keliamas klausimas ar šiais metais bus didinama bazinė palūkanų norma šalyje, o svarstoma ir spėliojama kada tai nutiks ir kiek ji per šiuos metus padidės. Prognozuojama, kad tai gali nutikti jau kitų metų viduryje, na o vėliausiai iki rudens pradžios.
Mes prognozuojam, kad Janet Yellen kartu su kolegomis šiais metais ir toliau išliks ryžtinga, bei labai tikėtina, jog bazinę palūkanų norma padidins anksčiau nei dauguma tikisi, ir tuo pačiu, mūsų vertinimu paskubės ir padarys klaidą.
Euro zonos stagnacija
Skirtingai nei už Atlanto, mūsų žemyne padėtis kalbant apie euro zonos bei Europos sąjungos ekonomikas, tikrai nėra tokia pozityvi. O jei dar prisiminsime tai, kad metinė infliacija taip pat yra sumažėjusi iki itin žemo ir senokai matyto lygio, akivaizdu, jog senajame žemyne šiuo metu problemų ir iššūkių netrūksta. Realiai, tai, kas šiuo metu vyksta euro zonoje, lyginant su Amerika, galima vadinti stagnacija, su vis labiau artėjančios defliacijos kvapeliu. O defliacijos grėsmė euro zonoje dabar yra kaip niekad itin didelė.
Žinoma, 0,8 procentų metinį euro zonos ekonomikos augimą vadinti stagnacija gal ir yra kiek per drąsu, ypač įvertinus kas dėjosi per 2013 metus, tačiau pabrėžiame, jog lyginant su Amerikos ekonomikos galingomis apsukomis, tai yra stagnacija.
Kaip minėta, metinė infliacija euro zonoje mažėjo netgi nepaisant išties itin aktyvių Europos Centrinio banko, kurio pagrindinis uždavinys užtikrinti šioje zonoje kainų stabilumą, t.y. realiai stabilų apie du procentus siekiantį jų metinį augimą, veiksmų. O minimo banko atstovai padarė iš ties daug. Vien tai, kad bazinė palūkanų norma euro zonoje, palyginus su buvusia 2014 metų pradžioje, per du kartus sumažėjo net penkis kartus, t.y. nuo 0,25 iki vos 0,05 procentų lygio, t.y. absoliučiai žemiausias kada nors šioje zonoje buvęs lygis, pasako iš ties daug.
Be to, minimo banko atstovai norėdami paskatinti bankus aktyviau skolinti tiek verslui, tiek ir namų ūkiams, už bankų pas juos laikomus indėlius ėmė taikyti neigiamas palūkanų normas. Ir tai dar nepabaiga, nes Europos Centrinio banko atstovai ir vėl senojo žemyno bankams pasiūlė prailgintos trukmės lengvatines paskolas su mažesnėmis palūkanomis, bei pradėjo supirkinėti tam tikrus apdraustus finansinius instrumentus. Tačiau dabar vis labiau aiškėja, kad vis dėl to viso to nepakaks ir reikės kažko daugiau.
2014 metų pradžioje kalbant apie euro zoną mes kėlėme esminį klausimą, ar ji išvengs defliacijos ir kiek toli įgyvendindamas tolimesnes priemones yra pasirengęs žengti Europos Centrinis bankas. Metų pabaigoje paaiškėjo, jog vis dėl to defliacijos ko gero nepavyks išvengti, na o Europos Centrinio banko atstovai iš ties yra pasiruošę žengti itin toli ir dar labiau didinti savo apsukas.
Tuo tarpu kalbant apie šiuos metus, esminis klausimas yra kada Europos Centrinis bankas pradės euro zonoje įgyvendinti kiekybinį pinigų politikos švelninimą bei kokia bus šios programos apimtis ir trukmė bei ar šiai zonai pavyks išvengti ilgalaikės defliacijos grėsmės.
Mes prognozuojam, kad Europos Centrinio banko atstovai vadovaujami Mario Draghi ir toliau išliks ryžtingi ir atliks visus būtinus papildomus veiksmus, kad užtikrintų kainų stabilumą ir ekonomikos augimą euro zonoje, be to, jų atliekamų veiksmų pozityvūs rezultatai pasirodys jau kitų metų antroje pusėje. Mes manome, kad pesimizmas euro zonos ir euro atžvilgiu šiuo metu yra pernelyg perdėtas, ir šios zonos ekonomika šiais metais visus pozityviai nustebins.
Rusijos ir Ukrainos bei naftos krachas
Ukraina ir Rusija - tai dvi šalys apie kurias tikrai nuolat ir daug buvo kalbama per visus praėjusius metus, jos tikrąją to žodžio prasme buvo visapusiškai nuolat dėmesio centre. Tai dvi šalys, kurių valiutos dėl krizės ir ekonominių problemų bei kalbant apie Rusija, ir dėl įspūdingo naftos pigimo, gerokai nuvertėjo, t.y. atpigo absoliučiai labiausiai. Be to, šių šalių akcijų ir obligacijų rinkos taip pat buvo neigiamai paveiktos, na o Rusijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas dolerine išraiška susitraukė labiausiai tarp visų pagrindinių pasaulio akcijų rinkų indeksų.
Be jokios abejonės, Ukraina dar labiau nukentėjo ir dėl Rusijos užimtos pozicijos jos atžvilgiu, kurią galima pavadinti agresyvia. Tačiau į Rusijos pademonstruotą agresiją Vakarų šalys sureagavo labai ryžtingai ir drąsiai bei pritaikė šios šalies atžvilgiu griežtas ir kaip aiškėja veiksmingas sankcijas. Rusai už savo veiksmus jau gana brangiai sumokėjo ir toliau mokės, be to, jų pasauliniam įvaizdžiui padaryta itin didelė žala, na o ant energijos išteklių, kurie per paskutinį pusmetį gerokai atpigo, pastatyta jų ekonomika šiuo metu patiria tikrų tikriausią rimtą sukrėtimą ir išbandymą.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, jog per praėjusius metus atpigo ne tik nafta ir dujos, tačiau ir daugelis kitų žaliavų. Kalbant apie metalus, sidabro ir vario kainos susitraukė iš ties pastebimai, tiesa, pirmasis metalas vis dėl to per praėjusius metus atpigo mažiau nei užfiksuotas kainos kritimas per 2013 metus, na o vario kaina atvirkščiai, per 2014 metus smuktelėjo labiau nei per ankstesnius metus. Be to, praėjusiais metais antrus metus iš eilės atpigo ir auksas, tiesa, šįkart jo kaina sumažėjo tik simboliškai.
Smuktelėjo ir daugelio žemės ūkio žaliavų kainos, tačiau pozityviai sugebėjo išsiskirti kava ir kakava, kurių kainų augimą lėmė prastesnis derlius bei didėjusi paklausa. Žinoma, prie žaliavų kainų kritimo prisidėjo ir tai, kad pastebimai padidėjo dolerio vertė, kuris pabrango daugelio valiutų atžvilgiu.
Kalbant apie Ukraina ir Rusija, sunku prognozuoti, kaip toliau klostytis įvykiai, bet kokiu atveju investuotojams būtų geriau, jei įtampa sumažėtų, bei kad abi šalys kuo greičiau atsigautų. Jei Ukrainai iš ties pavyks sėkmingai pradėti įgyvendinti reformas ir priartėti prie Vakarų Europos standartų visomis prasmėmis, ši šalis ir jos rinka tikrai taps labai patraukli užsienio investuotojams, tad Ukraina tikrai turėtų būti investuotojų dėmesio centre, žinoma, kaip ir Rusija, nes šioje šalyje aktyvų kainos taip pat yra gerokai sumažėjusios.
Esminis klausimas kalbant apie naftą, ar jos kaina ir toliau kris bei iki kokio lygio, o gal stabilizuosis ir netgi ims didėti? Bet kokiu atveju dėl tam tikrų galimų įvykių galimai pakisianti vienos iš didžiausios pasaulyje naftos išgavėjos ir eksportuotojos pozicija šios žaliavos atžvilgiu gali tapti esminiu veiksniu, lemsiančiu naftos kainų kryptį.
Ralis besivystančiose rinkose
Praėję metai itin sėkmingi buvo investuojantiems besivystančiose šalyse, tarp kurių labiausiai išsiskyrė Argentinos, Kinijos, Indijos, Turkijos, Filipinų bei Indonezijos akcijų rinkos. Minėtų šalių akcijų rinkų pagrindiniai indeksai per 2014 metus užfiksavo solidžius prieaugius.
Kiek netikėtai per praėjusius metus gerokai šoktelėjo ir Kinijos akcijų rinkos pagrindinio indekso Shanghai Composite vertė, kuri paaugo net virš penkiasdešimt procentų, tiesa, didžiausias prieaugis, kurie vertė 36 procentai, buvo užfiksuotas per paskutinį 2014 metų ketvirtį, na o pats ralis šios šalies akcijų rinkoje prasidėjo maždaug praėjusių metų viduryje.
Kalbant apie Kinijos akcijų rinką, investuotojus teigiamai paveikė šalies valdžios atlikti veiksmai siekiant stimuliuoti arba palaikyti ekonomikos augimą, bei dalinis kai kurių rinkų liberalizavimas. Be to, sumažėjo rinkos dalyvių nerimas, kad Kinijos ekonomiką gali ištikti kietas nusileidimas, t.y. jog jos augimas, atsižvelgiant į demonstruotus augimo rodiklius per pastaruosius kelis dešimtmečius, gali pastebimai sulėtėti.
Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad į šį naująjį ralį Kinijos akcijų rinkoje įsitraukė daug naujų investuotojų arba žaidėjų iš gatvės, kurie yra nepatyrę, tad reikėtų būti atsargiems, nes toks staigus ir pastebimas pakilimas jau turi tam tikrų burbulo požymių, ir artimiausiu metu šioje rinkoje galime sulaukti korekcijos, nors tuo pačiu nereikėtų atmesti ir to varianto, jog augimas dar kurį laiką gali prasitęsti.
Kaimyninė Indijos akcijų rinka per praėjusius metu taip pat pademonstravo solidų prieaugį. Pagrindinis šios šalies akcijų rinkos indeksas per minimą laikotarpį ūgtelėjo net trisdešimt procentų. Šiuo atveju didžiausias pakilimas Indijos akcijų rinkoje buvo užfiksuotas per pirmąją 2014 metų pusę, na o per antrąjį pusmetį prieaugis jau buvo kiek nuosaikesnis. Be to, reiktų atkreipti dėmesį į tą faktą, jog Indijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas SENSEX ūgtelėjo trečius metus iš eilės.
Šiuo atveju ralį šios šalies akcijų rinkoje lėmė naujos valdžios išrinkimas bei lūkesčiai, kad ji įgyvendins būtinas reformas šalyje. Naujoji valdžia jau ėmėsi veiksmų gerinti padėtį šalyje, t.y. siekiama padidinti šalies konkurencingumą ir sutvirtinti jos ekonomikos pagrindinius pamatus.
Esminis klausimas kalbant apie besivystančių šalių akcijų rinkas, ar ten ir toliau tęsis ralis, o gal prieaugis kai kuriais atvejais jau nebus toks įspūdingas bei sulauksime taip reikalingos korekcijos.