versija spausdinimui
(0)
Rumunija ir Bulgarija - tai dvi kaimyninės šalys, kurios pagal daugelį makroekonominių rodiklių šiuo metu tarp Europos sąjungos šalių yra pačios silpniausios, arba labiausiai atsiliekančios. Tačiau iš kitos pusės, šios dvi šalys tuo pačiu turi didžiausią potencialą tobulėti, augti, o tai didina jų patrauklumą. Tad šįkart jūsų dėmesiui Rumunija bei Bulgarija ir jų pagrindiniai makroekonominiai rodikliai.
Bendrasis vidaus produktas
Rumunijos bendrasis vidaus produktas yra didesnis už kaimyninės Bulgarijos, t.y. remiantis praėjusių metų duomenimis, pirmosios šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertė siekė 199,04 mlrd. dolerių, o antrosios - 55,73 mlrd. dolerių, tad skirtumas siekia net 3,6 karto.
Šio amžiaus pradžioje Rumunijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė sudarė 37,31 mlrd. dolerių, o Bulgarijos siekė 13,35 mlrd. dolerių, t.y. tuomet pirmosios šalies ekonomika už antrosios buvo 2,8 karto didesnė. Taigi, per 2000 - 2014 metų laikotarpį Rumunijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė pašoko 5,3 karto, o kaimyninės šalies - 4,2 karto. Tad Rumunijos ekonomika akivaizdu, jog augo kiek sparčiau už Bulgarijos.
Per antrą šių metų ketvirtį didžiausia Rumunijos bendrojo vidaus produkto dalis, t.y. 37,5 procento buvo sukurta paslaugų sektoriuje, kai dar šio amžiaus pradžioje - gamybos sektoriuje (34,9 procento). Taigi, šie du minėtos šalies ekonomikoje dominuojantys sektoriai apsikeitė pozicijomis. Per pastaruosius penkiolika metų nuo 7,1 iki 10,1 procento padidėjo statybų sektoriaus indėlis į bendrąjį vidaus produktą, tuo tarpu žemės ūkio dalis bendrajame vidaus produkte smuktelėjo nuo 18,4 iki 11,9 procento, o viešojo sektoriaus susitraukė beveik dvigubai.
Bulgarijoje padėtis kiek kitokia, t.y. čia ir toliau dominuoja gamybos sektorius. Pramonės srityje per antrą šių metų ketvirtį buvo sukurta 37,6 procento viso bendrojo vidaus produkto. Antrojoje pozicijoje pagal šį rodiklį išlieka paslaugų sektorius. Jų abiejų indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą nuo šio amžiaus pradžios ūgtelėjo, be to, kiek padidėjo ir statybų sektoriaus dalis. Tuo tarpu viešojo sektoriaus ir žemės ūkio dalis, kaip ir prieš tai minėtos šalies atveju, sumažėjo. O pagrindinis skirtumas šiuo atveju Bulgarija lyginant su Rumunija yra tame, jog pirmojoje šalyje viešajame sektoriuje yra sukuriama daugiau bendrojo vidaus produkto nei žemės ūkio sektoriuje.
Remiantis naujausiais duomenimis, Rumunijoje gyventojų skaičius siekia 19,9 mln., na o Bulgarijoje - 7,2 milijonus. Pagal šį rodiklį ir vėl lyderiauja pirmoji šalis, na o skirtumas siekia beveik tris kartus. Tačiau tuo pačiu bendra šioms šalims yra tai, kad abejuose nuosekliai mažėja gyventojų skaičius. 2000 metais Rumunijoje dar gyveno 22,5 mln. žmonių, o kaimyninėje šalyje - 8,1 milijonas žmonių. Tuomet pirmojoje šalyje gyventojų buvo 2,8 karto daugiau. Tad per pastaruosius penkiolika metų gyventojų skaičius Rumunijoje smuktelėjo 11,6 procento, o Bulgarijoje - 11,1 procento, t.y. iš esmės identiškai.
Kalbant apie metinio bendrojo vidaus produkto dalį tenkančią vienam gyventojui, tai praėjusiais metais Rumunijoje šis rodiklis siekė 6195.84 dolerius, kas sudaro 49 procentus pasaulinio vidurkio. Kaimyninėje Bulgarijoje šis rodiklis buvo mažesnis ir siekė 4915.85 dolerius, t.y. atitiko 39 procentams pasaulinio vidurkio. Nuo pat šio amžiaus pradžios iki 2008 metų pabaigoje kilusios pasaulinės krizės šis rodiklis didėjo abejose minimose šalyse. Po to kriziniu laikotarpiu jis du metus iš eilės smuktelėjo, na ir vėliau atsitiesė. Bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui tiek Rumunijoje, tiek Bulgarijoje jau yra pakilusi virš prieš krizę buvusio lygio. 2000 metų pradžioje minėtas rodiklis siekė atitinkamai 3253.99 ir 2608.68 dolerius. Tad per pastaruosius penkiolika metų bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam Rumunijos gyventojui pašoko beveik du kartus, t.y. 1,9 karto, na o Bulgarijos analogiškas rodiklis irgi pašoko analogiškai 1,9 karto.\
Nuo šio amžiaus pradžios tiek Rumunijos, tiek Bulgarijos metinis ekonomikų augimas su tam tikrais nukrypimais svyravo 4 - 10 procentų ribose ir iš esmės buvo labai panašus. Tiesa, minimo laikotarpio pradžioje Bulgarijos ekonomika vienu metu netgi fiksavo nuosmukį, tačiau tai tęsėsi labai trumpai. Žinoma, 2008 metų pabaigoje kilusi pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė palietė ir šias šalis. Tad abi šalys patyrė maždaug apie du metus trukusį recesijos laikotarpį, kurio metu Rumunijos bendrasis vidaus produktas vienu metu fiksavo net 8,7 procento metinį kritimą, na o Bulgarijos ekonomikos didžiausias kritimas siekė 7,6 procento. Abiejų šalių ekonomikos po krizės atsigavo 2010 metų pabaigoje - 2011 metų pradžioje, tačiau abiem atvejais metinis augimas jau buvo kur kas lėtesnis arba maždaug per pus lėtesnis nei prieš minėtą pasaulinę krizę. Be to, nuo minėto laikotarpio iki dabar Bulgarijos ekonomikos augimas buvo stabilesnis, tačiau svyravo grubiai tik tarp 0,5 - 2 procentų, o Rumunijos prieaugio diapazonas buvo dvigubai platesnis, t.y. maždaug nuo 0 iki 4 procentų.
Viešoji skola ir biudžetas
Kalbant apie dar vieną svarbią sritį, t.y. skolas ir biudžetą, tai šiuo atveju vertinant visą laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios Bulgarijoje padėtis pozityvesnė. Nors dar šio amžiaus pradžioje minėtos šalies biudžetas dažniau buvo deficitinis nei perteklinis, tačiau pats deficito dydis lyginant su bendrojo vidaus produkto verte buvo itin nedidelis, na o nuo 2004 metų padėtis apskritai pasitaisė ir Bulgarija iki pat kilusios paskutinės pasaulinės krizės kasmet turėjo perteklinį biudžetą. Tuo tarpu kaimyninėje Rumunijoje viskas klostėsi atvirkščiai, t.y. iki 2004 metų šalies biudžetas buvo perteklinis, na o vėliau iš esmės visą laiką deficitinis ir dar deficitas turėjo tendenciją didėti.
Kriziniu laikotarpiu šios šalies biudžeto deficitas lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte padidėjo gerokai labiau nei Bulgarijoje. Nuo pat krizės iki pat dabar abejose šalyse biudžetai yra deficitiniai, tiesa, jie visą laiką nuosekliai mažėjo, tačiau praėjusiais metais Rumunijoje deficitas lyginant su bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška ir vėl ūgtelėjo, o Bulgarijoje šis rodiklis jau auga du metus iš eilės, o tai kelia nerimą.
Per nagrinėjamą laikotarpį tiek Rumunijoje, tiek Bulgarijoje buvo gan dideli viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykinio rodiklio procentine išraiška pokyčiai. Pirmojoje šalyje nuo pat šio amžiaus pradžios iki 2008 metų pabaigoje kilusios pasaulinės krizės šis rodiklis iš esmės nuolat mažėjo, t.y. jis pasikoregavo nuo 22,5 iki 13,2 procento. Kaimyninėje šalyje taip pat buvo stebimas analogiškas procesas, tačiau šiuo atveju viešosios skolos dalis lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte susitraukė kur kas labiau ir įspūdingiau, t.y. krito nuo 77,6 iki net 15,5 procento.
Žinoma, kilusi krizė abejose šalyse neigiama linkme pakoregavo šį rodiklį, tačiau Rumunijoje jis šoktelėjo kur kas labiau nei kaimyninėje šalyje. Taigi, pirmojoje šalyje viešosios ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška pašoko net tris kartus iki 39,6 procento, o Bulgarijoje tuo tarpu tik 1,8 kartus iki 28,4 procento. Bet kokiu atveju, šiose šalyse minėtas rodiklis daugeliu atveju yra kur kas mažesnis nei daugelyje Europos sąjungos šalių, o tai be jokios abejonės yra pozityvus reiškinys.
Bedarbystė
Bedarbystė dar vienas aktualus, ypač pastaruosius kelis metus, makroekonominis rodiklis. Nuo nagrinėjamo laikotarpio pradžios iki krizės Bulgarijoje ir Rumunijoje mažėjo bedarbystės lygis, t.y. prieš pat krizę jis siekė atitinkamai 5,8 ir 5,4 procento.
Žinoma, kriziniu laikotarpiu šis rodiklis abiejuose šalyse ūgtelėjo. Bulgarijoje jis padidėjo virš vienuolikos procentų, o Rumunijoje mažiau, t.y. tik virš aštuonių procentų. Vėliau pirmojoje minėtoje šalyje bedarbystė netgi vienu metu buvo pakilusi virš dvylikos procentų bei gan intensyviai svyravo 10 - 12 procentų ribose, na o per pastaruosius kelis metus stebimas šio rodiklio mažėjimas, kas yra pozityvus reiškinys. Bulgarijoje bedarbystė rodiklis jau spėjo tapti vienženklis, t.y. remiantis naujausiais duomenimis rugpjūtį ji siekė 9,2 procento. Kaimyninėje Rumunijoje po krizės bedarbystė kiek sumažėjo ir po to iš esmės stabilizavosi ir šiuo metu yra mažesnė nei prieš tai minėtoje šalyje, t.y. sudaro 6,8 procento.
Infliacija
Kadangi abi minimos šalys yra besivystančios, tad natūralu, jog joms būdinga didesnė infliacija nei išsivysčiusioms šalims. Rumunijoje šio amžiaus pradžioje buvo fiksuojama itin didelė infliacija, t.y. hyperinfliacija, kuri buvo pašokusi net iki 56,9 procento. Tačiau po to padėtis šioje šalyje ėmė stabilizuotis ir metinis kainų prieaugis ėmė mažėti ir sugrįžo į normalų besivystančioms šalims būdingą lygį.
Bulgarijoje nuo 2000 metų infliacija visuomet gan stipriai svyravo bei prieš krizę metinis kainų prieaugis šioje šalyje sudarė net penkiolika procentų, tačiau kriziniu laikotarpiu kai krito paklausa, viskas kardinaliai pasikeitė. Rugsėjį Bulgarijoje metinis kainų prieaugis siekė vos 0,1 procento, o kelis mėnesius prieš tai netgi buvo fiksuojama defliacija. Tuo tarpu Rumunijoje jau keturis mėnesius iš eilės fiksuojamas metinis kainų nuosmukis, kuris pirmąjį šių metų rudens mėnesį jau sudarė 1,7 procento. Šiuo metu abi šios šalys susiduria su tuo pačiu procesu, kuris būdingas ir kitoms Europos ir ne tik šio žemyno šalims, t.y. žemos infliacijos arba netgi defliacijos laikotarpis.
Pramonės produkcija
Nuo šio amžiaus pradžios iki pasaulinės krizės kalbant apie pramonės produkcija, tai šis rodiklis pozityvesnis ir kiek stabilesnis buvo Bulgarijoje, tuo tarpu Rumunijoje per minimo laikotarpio pirmąją pusę dažniau buvo fiksuojamas pramonės produkcijos nuosmukis, tiesa, prieš krizę padėtis jau buvo spėjusi pastebimai pagerėti.
Žinoma, kriziniu laikotarpiu kritus pasitikėjimui ir lūkesčiams bei pasaulinei paklausai, pramonės produkcijos apimtys šiose šalyse pastebimai smuktelėjo, beje, kas įdomu, Bulgarijoje šis nuosmukis buvo bene dvigubai didesnis. Po šio laikotarpio tiek Rumunijos, tiek Bulgarijos pramonė atsigavo, tiesa, pirmojoje šalyje iš esmės padėtis grįžo į buvusią prieš krizę, tuo tarpu antroje šalyje nors pramonės produkcijos augimas sugrįžo ir kurį laiką netgi buvo pasiekęs prieš krizinį lygį, tačiau po to jis buvo mažesnis, be to, gan dažnai netgi fiksuojamas šio rodiklio nuosmukis. Tad po krizės Rumunijoje, kalbant apie pramonės produkcija, padėtis pozityvesnė nei Bulgarijoje.
Mažmeninė prekyba
Mažmeninė prekyba atspindi vartotojų elgesį, tad tai taip pat svarbus makroekonominis rodiklis. Per nagrinėjamą laikotarpį Rumunijoje ir Bulgarijoje jis kito gana panašiai. Nuo šio amžiaus pradžios mažmeninės prekybos augimo tempai nuosekliai spartėjo, o prie to taip pat prisidėjo ir šiose šalyse augęs kreditavimas.
Be jokios abejonės prasidėjus krizei tiek Rumunijoje, tiek Bulgarijoje mažmeninės prekybos apimtys ėmė sparčiai mažėti. Nors po to kalbant apie minėtą rodiklį padėtis minimose šalyse pasitaisė, tačiau mažmeninės prekybos prieaugio tempai, dalinai ir dėl apriboto kreditavimo, jau nebuvo tokie spartūs kaip prieš krizę. Galima sakyti, jog mažmeninės prekybos vidutinis augimas po krizės sumažėjo maždaug per pus, be to, pasitaiko ir nuosmukio laikotarpiai, ko nebuvo prieš krizę.
Prekyba
Deja, tačiau per visą nagrinėjamą laikotarpį abiejų minimų šalių užsienio prekybos rezultatai buvo neigiami, tiesa, Bulgarijos atveju po krizės pasitaikė tam tikrų pozityvių išimčių. Neigiami balansai rodo, kad šalys už didesnę vertę prekių ir paslaugų importuoja nei eksportuoja, o tai nėra pozityvu. Rumunijos ir Bulgarijos neigiami užsienio prekybos rezultatai ėmė didėti dar prieš tai, kai šios šalys 2007 metais įstojo į Europos sąjungą, na o po to per du metus iki krizės ši procesas dar labiau paspartėjo.
Be jokios abejonės kilusi pasaulinė ekonomikos krizė neigiamai paveikė tiek vienos, tiek kitos šalies vidaus paklausą, tad tuo pačiu sumažėjo importo poreikis. Žinoma, smuktelėjo ir eksporto apimtys, tačiau akivaizdu, jog importas traukėsi sparčiau, tad tai teigiamai paveikė abiejų šalių užsienio prekybos balansus, t.y. maždaug per pus susitraukė prekybos deficitai, kurie grįžo į tą lygį, kuris buvo kelis metus prieš tai, kai Rumunija ir Bulgarija įstojo į Europos sąjungą. Po to, abiejų šalių neigiami užsienio prekybos rezultatai iš esmės stabilizavosi, na o kalbant apie Bulgariją, kaip jau buvo minėta, pastaruoju metu laikas nuo laiko ši šalis užfiksuoja teigiamą užsienio prekybos rezultatą, o tai yra džiuginantis reiškinys.
Iš esmės analogiškai padėtis klostėsi ir kalbat apie einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška. Šis rodiklis tiek Rumunijoje, tiek Bulgarijoje per nagrinėjamą laikotarpį buvo neigiamas, na o padėtis ėmė prastėti dar prieš šioms šalims įstojant į Europos sąjungą, po to ši neigiama tendencija dar labiau paaštrėjo.
Kaip bebūtų keista, tačiau būtent kilusi pasaulinė krizė lėmė, jog neigiama procentinė išraiška abiem atvejais ėmė mažėti. Bulgarijoje per pastaruosius kelis metus einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška netgi tapo teigiamas, panašią tendenciją galima įžvelgti ir Rumunijoje, o tai yra pozityvus reiškinys.
Pinigai
Atėjo metas pakalbėti apie pinigus. Pradėkim nuo Rumunijos ir Bulgarijos užsienio valiutų rezervų. O šia labai pozityvus vaizdas, nes nuo pat šio amžiaus pradžios šių šalių minėtas rodiklis nuosekliai auga. Tiesa, Rumunijoje per pastaruosius kelis metus užsienio valiutų rezervai kiek smuktelėjo.
2000 metais Rumunijos užsienio valiutų rezervų vertė siekė 2,673 mlrd. eurų, na o dabar jau sudaro 32,475 mlrd. eurų, t.y. pašoko net 12,2 kartus, na o aukščiausias 38,757 mlrd. eurų lygis buvo pasiektas 2012 metų kovo mėnesį. Bulgarijos atveju per minimą laikotarpį užsienio valiutų rezervų vertė pašoko beveik per pus lėčiau, t.y. 6,6 kartus iki 39,378 mlrd. Bulgarijos levų. Tai rekordinis visų laikų lygis.
Šios abi šalys nėra aukso gerbėjos, nes jų turimas aukso kiekis per pastaruosius penkiolika metų kito labai nežymiai. Šio amžiaus pradžioje Bulgarija turėjo 39,91 toną aukso, na o šiuo metu turi 40,12 tonų šio vertingojo metalo. Rumunijos atveju, aukso kiekis iki krizės buvo kiek padidintas, tačiau po to sugrįžo į maždaug 2000 metais buvusį lygį ir šiuo metu siekia 103,73 tonas. Tad minėta šalis turi daugiau nei dvigubai daugiau aukso nei Bulgarija.
Kalbant apie kreditavimą, tai šiuo atveju turimi tik duomenys apie vartotojų arba gyventojų kreditavimą. Abiejuose šalyse iki krizės išduotų kreditų vertė nuolat sistemingai ir gan sparčiai augo. Štai Bulgarijoje gyventojams 2000 metais buvo išduota paskolų už 522,4 mln. Bulgarijos levų, na o jau 2008 metų pabaigoje šis rodiklis siekė 18,098 mlrd. levų. Kriziniu laikotarpiu buvo fiksuojamas stabilizacijos laikotarpis bei netgi vartotojams išduotų kreditų vertė kiek ūgtelėjo, t.y. pikas buvo pasiektas 2009 metų lapkritį, kuomet sudarė 19,247 mlrd. levų. Nuo to laiko šis rodiklis nuolat mažėja ir remiantis naujausiais duomenimis sudaro 18,306 mlrd. levų, t.y. vis dar aukščiau nei prieš krizę buvęs lygis.
Rumunijos atveju duomenys apie vartotojų kreditavimą yra turimi tik nuo 2007 metų. Minimų metų pradžioje gyventojams buvo išduota paskolų už 22,243 mlrd. Rumunijos lėjų. Aukščiausias lygis buvo pasiektas pačioje pasaulinės krizės pradžioje, t.y. 2008 metų spalį, kuomet šioje šalyje gyventojams buvo išduota kreditų už 38,311 mlrd. lėjų. Įsibėgėjus krizei šis rodiklis su laiku ėmė trauktis ir šis procesas tęsėsi iki pat praėjusių metų pavasario, kuomet kreditų portfelio vertė buvo susitraukusi iki 22,976 mlrd. lėjų. Remiantis naujausiais duomenimis šiuo metu ji jau siekia 30,951 mlrd. lėjų.
Rumunijoje ir Bulgarijoje šiuo metu bazinės palūkanų normos yra rekordinėse žemumose, t.y. ta pati tendencija kaip ir faktiškai visame pasaulyje. Pirmojoje šalyje bazinė palūkanų norma siekia 1.75 procento, o tuo tarpu kaimyninėje šalyje sudaro vos 0.01 procento. Prieš krizę šiose šalyse minėtos palūkanos buvo gerokai aukštesnės ir jos prieš tai buvo nuosekliai didinamos, na o kriziniu laikotarpiu buvo pradėtos mažinti, tiesa, Bulgarijoje šis procesas vyko gerokai sparčiau ir agresyviau.
Minimose šalyse per pastaruosius penkiolika metų nuosekliai didėjo vidutinis atlyginimas, tiesa, šis procesas kiek buvo sustojęs kriziniu laikotarpiu. Taigi, remiantis naujausiais duomenimis, Rumunijoje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekia 2515 lėjų ir per minimą laikotarpį jis pašoko net 11,1 karto. Bulgarijoje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia 868 levus. Per penkiolika metų jis pašoko 4,3 karto. Žinoma, šiuo atveju tikslus palyginimas nėra įmanomas.
Kalbant apie minimalų atlyginimą, tendencija ta pati kaip ir kalbant apie vidutinį atlyginimą. Šiuo metu Rumunijoje minimali alga sudaro 234.77 eurus. 2000 metų pradžioje ji sudarė vos 27,46 eurus. Taigi, šioje šalyje minėtas rodiklis per penkiolika metų pašoko 8,6 kartus. Bulgarijoje minimali mėnesinė alga yra mažesnė ir siekia 194.29 eurus. Per minimą laikotarpį ji pašoko 5,7 kartus, arba lėčiau nei prieš tai minėtoje šalyje.
Indeksai ir reitingai
Iki krizės tiek Rumunijoje (nors šiuo atveju duomenys yra žinomi tik nuo 2010 metų), tiek Bulgarijoje buvo nekilnojamo turto bumas, kas lėmė jog sparčiai augo jo kainos. 2010 metų antrąjį ketvirtį būstų kainų indeksas siekė 102.03 punktus, na o jau 2012 metais jo reikšmė buvo mažesnė nei aštuoniasdešimt punktų. Iki pat dabar šis indeksas nuolat svyravo ir žemiausia 77.24 punktų reikšmę pasiekė praėjusių metų trečiąjį ketvirtį. Dabar jo reikšmė siekia 81 punktą.
Bulgarijoje minėto indekso reikšmė 2005 metų pirmąjį ketvirtį sudarė 71.84 punktus, na o po daugiau nei trijų metų, t.y. 2008 metų trečiąjį ketvirtį pasiekė visų laikų aukščiausią savo reikšmę, kuri siekė 145.47 punktus. Per krizę būstų kainų indeksas šioje šalyje driokstelėjo žemyn iki faktiškai devyniasdešimties punktų. Na o šiuo metu jis sudaro 94.23 punktus.
Rumunijos konkurencingumas iš esmės nuolatos tikslingai didėja. Remiantis naujausiais duomenimis, ši šalis konkurencingumo indekse iš septynių galimų punktų surinko 4.32 punktus, kai 2007 metais šis rodiklis siekė 3.98 punktus. Bulgarijos konkurencingumas yra irgi vertinamas faktiškai taip pat.
Tad nenuostabu, jog konkurencingumo reitinge tarp 144 pasaulio šalių jos yra greta, t.y. Rumunija remiantis naujausiais duomenimis - 53, o Bulgarija - 54 vietoje. 2007 metais joms teko atitinkamai 73 ir 74 vietos. Tad jų konkurencingumas didėja, o tai pozityvu, nors žinoma tikrai dar yra kur stengtis.
Kalbant apie korupciją, tai jos indeksas Rumunijoje ir Bulgarijoje remiantis Transparency International duomenimis šiuo metu siekia po 43 iš šimto balų. Šiuo atveju, kuo didesnis balas, tuo mažesnė korupcija šalyje. Šio amžiaus pradžioje balai siekė atitinkamai 29 ir 35.
Tarp 175 pasaulio šalių remiantis Transparency International duomenimis pagal korupcijos lygį Rumunija ir Bulgarija šiuo metu užima tą pačią 69 vietą, Kai prieš penkiolika metų užėmė 68 ir 52 vietas. Per minimą laikotarpį abi šalys šiame reitinge buvo nusmukusios ir dar žemiau, o per pastaruosius kelis metus padėtis taisosi.
Mokesčiai
Bulgariją ir Rumuniją taip pat palyginsime ir pagal mokesčius. Šiuo atveju nebus apžvelgtos įvairios išlygos ir lengvatos. Taigi, pelno mokestis šiuo metu Bulgarijoje siekia dešimt procentų, o kaimyninėje Rumunijoje - 16 procentų. Per pastaruosius penkiolika metų jis šiose šalyse nuolat per kelis kartus buvo mažinamas. 2000 metais Bulgarijoje pelno mokestis dar sudarė 32,5 procento, o Rumunijoje - 25 procentus. Tad akivaizdu, jog pelno mokestis kur kas labiau smuktelėjo pirmojoje šalyje. Bet kokiu atveju pelno mokesčio mažėjimas šiose šalyje - tai puiki ir pozityvi žinia verslo atstovams.
Kalbant apie gyventojų pajamų mokesčio tarifą, tai jis šiose šalyse toks pats kaip ir pelno mokestis. Šis mokestis per pastaruosius penkiolika metų taip pat buvo sumažintas.
Pardavimo arba pridėtinės vertės mokestis Bulgarijoje siekia dvidešimt procentų, o Rumunijoje - 24 procentus. Pirmojoje šalyje šis mokestis nuo šio amžiaus pradžios nebuvo keičiamas, o antrojoje prieš krizę siekė devyniolika procentų ir buvo padidintas 2010 metais.
Socialinės apsaugos mokestis Bulgarijoje šiuo metu sudaro 31,4 procento (darbdavys sumoka 18,5 procento, darbuotojas - 12,9 procento), o Rumunijoje maksimalus sudaro 54,5 procento (darbdavys sumoka 38,45 procento, darbuotojas - 16,05 procento). Šis mokestis abejose šalyse taip pat sumažėjo.
Finansų rinkos
Kaip įprastą šią analizę užbaigsime apžvelgdami padėtį finansų rinkose. Nuo šių metų pradžios Rumunijos lėja Bulgarijos levo atžvilgiu pabrango 1,51 procento, per pastaruosius trejus metus - 3,68 procento, per penkis atpigo trim procentais, o per dešimt nuvertėjo 18,16 procento, na o nuo 2000 metų Rumunijos valiutos vertė sumažėjo 58,9 procento.
Tuo tarpu doleris nuo šių metų pradžios Rumunijos valiutos atžvilgiu pabrango penkiais procentais, per tris metus - 10,54 procento, per penkis - 26,73, per dešimt - 29,44 procento, nuo šio amžiaus pradžios jo vertė lėjos atžvilgiu pašoko 2,2 kartus. Doleris Bulgarijos valiutos atžvilgiu nuo šių metų pradžios pabrango septyniais procentais, per pastaruosius tris metus - 14,48 procento, per penkis - 22,1 procento, per dešimt - šešiais procentais, o nuo šio amžiaus pradžios atpigo 10,4 procento.
Paskutinės kilusios pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės metu tiek Rumunijos, tiek Bulgarijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumai šoktelėjo maždaug dvigubai, tačiau po to nuosekliai ėmė mažėti. Reiktų pastebėti, kad tiek prieš krizę, tiek krizės metu ir vėliau antrosios šalies minėtos trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas visuomet buvo mažesnis už pirmosios.
Rumunijos akcijų rinkos pagrindinio indekso BET vertė nuo šių metų pradžios faktiškai nepakito, t.y. pasistiebė 0,15 procento, o per pastaruosius vienerius metus paaugo apie šešis procentus.
Bulgarijos akcijų rinkos pagrindinio indekso SOFIX vertė nuo šių metų pradžios jau krito beveik šešiolika procentų, o per pastaruosius vienerius metus susitraukė apie penkiolika procentų.
Per pastaruosius trejus metus BET indekso vertė pašoko 45 procentais, o SOFIX - beveik trisdešimt penkiais procentais. Per pastaruosius penkerius metus jų vertės paaugo 34,88 ir 21,09 procento, o per dešimt pakilo 11,66 ir susitraukė 48,59 procento. Tuo tarpu nuo šio amžiaus pradžios Rumunijos BET indekso vertė pašoko apie 13,5 karto, o Bulgarijos SOFIX - virš penkių kartų. Tad per minimus laikotarpiu geriau sekėsi Rumunijos akcijų rinkai.
Bendrasis vidaus produktas
Rumunijos bendrasis vidaus produktas yra didesnis už kaimyninės Bulgarijos, t.y. remiantis praėjusių metų duomenimis, pirmosios šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertė siekė 199,04 mlrd. dolerių, o antrosios - 55,73 mlrd. dolerių, tad skirtumas siekia net 3,6 karto.
Šio amžiaus pradžioje Rumunijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė sudarė 37,31 mlrd. dolerių, o Bulgarijos siekė 13,35 mlrd. dolerių, t.y. tuomet pirmosios šalies ekonomika už antrosios buvo 2,8 karto didesnė. Taigi, per 2000 - 2014 metų laikotarpį Rumunijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė pašoko 5,3 karto, o kaimyninės šalies - 4,2 karto. Tad Rumunijos ekonomika akivaizdu, jog augo kiek sparčiau už Bulgarijos.
Per antrą šių metų ketvirtį didžiausia Rumunijos bendrojo vidaus produkto dalis, t.y. 37,5 procento buvo sukurta paslaugų sektoriuje, kai dar šio amžiaus pradžioje - gamybos sektoriuje (34,9 procento). Taigi, šie du minėtos šalies ekonomikoje dominuojantys sektoriai apsikeitė pozicijomis. Per pastaruosius penkiolika metų nuo 7,1 iki 10,1 procento padidėjo statybų sektoriaus indėlis į bendrąjį vidaus produktą, tuo tarpu žemės ūkio dalis bendrajame vidaus produkte smuktelėjo nuo 18,4 iki 11,9 procento, o viešojo sektoriaus susitraukė beveik dvigubai.
Bulgarijoje padėtis kiek kitokia, t.y. čia ir toliau dominuoja gamybos sektorius. Pramonės srityje per antrą šių metų ketvirtį buvo sukurta 37,6 procento viso bendrojo vidaus produkto. Antrojoje pozicijoje pagal šį rodiklį išlieka paslaugų sektorius. Jų abiejų indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą nuo šio amžiaus pradžios ūgtelėjo, be to, kiek padidėjo ir statybų sektoriaus dalis. Tuo tarpu viešojo sektoriaus ir žemės ūkio dalis, kaip ir prieš tai minėtos šalies atveju, sumažėjo. O pagrindinis skirtumas šiuo atveju Bulgarija lyginant su Rumunija yra tame, jog pirmojoje šalyje viešajame sektoriuje yra sukuriama daugiau bendrojo vidaus produkto nei žemės ūkio sektoriuje.
Remiantis naujausiais duomenimis, Rumunijoje gyventojų skaičius siekia 19,9 mln., na o Bulgarijoje - 7,2 milijonus. Pagal šį rodiklį ir vėl lyderiauja pirmoji šalis, na o skirtumas siekia beveik tris kartus. Tačiau tuo pačiu bendra šioms šalims yra tai, kad abejuose nuosekliai mažėja gyventojų skaičius. 2000 metais Rumunijoje dar gyveno 22,5 mln. žmonių, o kaimyninėje šalyje - 8,1 milijonas žmonių. Tuomet pirmojoje šalyje gyventojų buvo 2,8 karto daugiau. Tad per pastaruosius penkiolika metų gyventojų skaičius Rumunijoje smuktelėjo 11,6 procento, o Bulgarijoje - 11,1 procento, t.y. iš esmės identiškai.
Kalbant apie metinio bendrojo vidaus produkto dalį tenkančią vienam gyventojui, tai praėjusiais metais Rumunijoje šis rodiklis siekė 6195.84 dolerius, kas sudaro 49 procentus pasaulinio vidurkio. Kaimyninėje Bulgarijoje šis rodiklis buvo mažesnis ir siekė 4915.85 dolerius, t.y. atitiko 39 procentams pasaulinio vidurkio. Nuo pat šio amžiaus pradžios iki 2008 metų pabaigoje kilusios pasaulinės krizės šis rodiklis didėjo abejose minimose šalyse. Po to kriziniu laikotarpiu jis du metus iš eilės smuktelėjo, na ir vėliau atsitiesė. Bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui tiek Rumunijoje, tiek Bulgarijoje jau yra pakilusi virš prieš krizę buvusio lygio. 2000 metų pradžioje minėtas rodiklis siekė atitinkamai 3253.99 ir 2608.68 dolerius. Tad per pastaruosius penkiolika metų bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam Rumunijos gyventojui pašoko beveik du kartus, t.y. 1,9 karto, na o Bulgarijos analogiškas rodiklis irgi pašoko analogiškai 1,9 karto.\
Nuo šio amžiaus pradžios tiek Rumunijos, tiek Bulgarijos metinis ekonomikų augimas su tam tikrais nukrypimais svyravo 4 - 10 procentų ribose ir iš esmės buvo labai panašus. Tiesa, minimo laikotarpio pradžioje Bulgarijos ekonomika vienu metu netgi fiksavo nuosmukį, tačiau tai tęsėsi labai trumpai. Žinoma, 2008 metų pabaigoje kilusi pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė palietė ir šias šalis. Tad abi šalys patyrė maždaug apie du metus trukusį recesijos laikotarpį, kurio metu Rumunijos bendrasis vidaus produktas vienu metu fiksavo net 8,7 procento metinį kritimą, na o Bulgarijos ekonomikos didžiausias kritimas siekė 7,6 procento. Abiejų šalių ekonomikos po krizės atsigavo 2010 metų pabaigoje - 2011 metų pradžioje, tačiau abiem atvejais metinis augimas jau buvo kur kas lėtesnis arba maždaug per pus lėtesnis nei prieš minėtą pasaulinę krizę. Be to, nuo minėto laikotarpio iki dabar Bulgarijos ekonomikos augimas buvo stabilesnis, tačiau svyravo grubiai tik tarp 0,5 - 2 procentų, o Rumunijos prieaugio diapazonas buvo dvigubai platesnis, t.y. maždaug nuo 0 iki 4 procentų.
Viešoji skola ir biudžetas
Kalbant apie dar vieną svarbią sritį, t.y. skolas ir biudžetą, tai šiuo atveju vertinant visą laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios Bulgarijoje padėtis pozityvesnė. Nors dar šio amžiaus pradžioje minėtos šalies biudžetas dažniau buvo deficitinis nei perteklinis, tačiau pats deficito dydis lyginant su bendrojo vidaus produkto verte buvo itin nedidelis, na o nuo 2004 metų padėtis apskritai pasitaisė ir Bulgarija iki pat kilusios paskutinės pasaulinės krizės kasmet turėjo perteklinį biudžetą. Tuo tarpu kaimyninėje Rumunijoje viskas klostėsi atvirkščiai, t.y. iki 2004 metų šalies biudžetas buvo perteklinis, na o vėliau iš esmės visą laiką deficitinis ir dar deficitas turėjo tendenciją didėti.
Kriziniu laikotarpiu šios šalies biudžeto deficitas lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte padidėjo gerokai labiau nei Bulgarijoje. Nuo pat krizės iki pat dabar abejose šalyse biudžetai yra deficitiniai, tiesa, jie visą laiką nuosekliai mažėjo, tačiau praėjusiais metais Rumunijoje deficitas lyginant su bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška ir vėl ūgtelėjo, o Bulgarijoje šis rodiklis jau auga du metus iš eilės, o tai kelia nerimą.
Per nagrinėjamą laikotarpį tiek Rumunijoje, tiek Bulgarijoje buvo gan dideli viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykinio rodiklio procentine išraiška pokyčiai. Pirmojoje šalyje nuo pat šio amžiaus pradžios iki 2008 metų pabaigoje kilusios pasaulinės krizės šis rodiklis iš esmės nuolat mažėjo, t.y. jis pasikoregavo nuo 22,5 iki 13,2 procento. Kaimyninėje šalyje taip pat buvo stebimas analogiškas procesas, tačiau šiuo atveju viešosios skolos dalis lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte susitraukė kur kas labiau ir įspūdingiau, t.y. krito nuo 77,6 iki net 15,5 procento.
Žinoma, kilusi krizė abejose šalyse neigiama linkme pakoregavo šį rodiklį, tačiau Rumunijoje jis šoktelėjo kur kas labiau nei kaimyninėje šalyje. Taigi, pirmojoje šalyje viešosios ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška pašoko net tris kartus iki 39,6 procento, o Bulgarijoje tuo tarpu tik 1,8 kartus iki 28,4 procento. Bet kokiu atveju, šiose šalyse minėtas rodiklis daugeliu atveju yra kur kas mažesnis nei daugelyje Europos sąjungos šalių, o tai be jokios abejonės yra pozityvus reiškinys.
Bedarbystė
Bedarbystė dar vienas aktualus, ypač pastaruosius kelis metus, makroekonominis rodiklis. Nuo nagrinėjamo laikotarpio pradžios iki krizės Bulgarijoje ir Rumunijoje mažėjo bedarbystės lygis, t.y. prieš pat krizę jis siekė atitinkamai 5,8 ir 5,4 procento.
Žinoma, kriziniu laikotarpiu šis rodiklis abiejuose šalyse ūgtelėjo. Bulgarijoje jis padidėjo virš vienuolikos procentų, o Rumunijoje mažiau, t.y. tik virš aštuonių procentų. Vėliau pirmojoje minėtoje šalyje bedarbystė netgi vienu metu buvo pakilusi virš dvylikos procentų bei gan intensyviai svyravo 10 - 12 procentų ribose, na o per pastaruosius kelis metus stebimas šio rodiklio mažėjimas, kas yra pozityvus reiškinys. Bulgarijoje bedarbystė rodiklis jau spėjo tapti vienženklis, t.y. remiantis naujausiais duomenimis rugpjūtį ji siekė 9,2 procento. Kaimyninėje Rumunijoje po krizės bedarbystė kiek sumažėjo ir po to iš esmės stabilizavosi ir šiuo metu yra mažesnė nei prieš tai minėtoje šalyje, t.y. sudaro 6,8 procento.
Infliacija
Kadangi abi minimos šalys yra besivystančios, tad natūralu, jog joms būdinga didesnė infliacija nei išsivysčiusioms šalims. Rumunijoje šio amžiaus pradžioje buvo fiksuojama itin didelė infliacija, t.y. hyperinfliacija, kuri buvo pašokusi net iki 56,9 procento. Tačiau po to padėtis šioje šalyje ėmė stabilizuotis ir metinis kainų prieaugis ėmė mažėti ir sugrįžo į normalų besivystančioms šalims būdingą lygį.
Bulgarijoje nuo 2000 metų infliacija visuomet gan stipriai svyravo bei prieš krizę metinis kainų prieaugis šioje šalyje sudarė net penkiolika procentų, tačiau kriziniu laikotarpiu kai krito paklausa, viskas kardinaliai pasikeitė. Rugsėjį Bulgarijoje metinis kainų prieaugis siekė vos 0,1 procento, o kelis mėnesius prieš tai netgi buvo fiksuojama defliacija. Tuo tarpu Rumunijoje jau keturis mėnesius iš eilės fiksuojamas metinis kainų nuosmukis, kuris pirmąjį šių metų rudens mėnesį jau sudarė 1,7 procento. Šiuo metu abi šios šalys susiduria su tuo pačiu procesu, kuris būdingas ir kitoms Europos ir ne tik šio žemyno šalims, t.y. žemos infliacijos arba netgi defliacijos laikotarpis.
Pramonės produkcija
Nuo šio amžiaus pradžios iki pasaulinės krizės kalbant apie pramonės produkcija, tai šis rodiklis pozityvesnis ir kiek stabilesnis buvo Bulgarijoje, tuo tarpu Rumunijoje per minimo laikotarpio pirmąją pusę dažniau buvo fiksuojamas pramonės produkcijos nuosmukis, tiesa, prieš krizę padėtis jau buvo spėjusi pastebimai pagerėti.
Žinoma, kriziniu laikotarpiu kritus pasitikėjimui ir lūkesčiams bei pasaulinei paklausai, pramonės produkcijos apimtys šiose šalyse pastebimai smuktelėjo, beje, kas įdomu, Bulgarijoje šis nuosmukis buvo bene dvigubai didesnis. Po šio laikotarpio tiek Rumunijos, tiek Bulgarijos pramonė atsigavo, tiesa, pirmojoje šalyje iš esmės padėtis grįžo į buvusią prieš krizę, tuo tarpu antroje šalyje nors pramonės produkcijos augimas sugrįžo ir kurį laiką netgi buvo pasiekęs prieš krizinį lygį, tačiau po to jis buvo mažesnis, be to, gan dažnai netgi fiksuojamas šio rodiklio nuosmukis. Tad po krizės Rumunijoje, kalbant apie pramonės produkcija, padėtis pozityvesnė nei Bulgarijoje.
Mažmeninė prekyba
Mažmeninė prekyba atspindi vartotojų elgesį, tad tai taip pat svarbus makroekonominis rodiklis. Per nagrinėjamą laikotarpį Rumunijoje ir Bulgarijoje jis kito gana panašiai. Nuo šio amžiaus pradžios mažmeninės prekybos augimo tempai nuosekliai spartėjo, o prie to taip pat prisidėjo ir šiose šalyse augęs kreditavimas.
Be jokios abejonės prasidėjus krizei tiek Rumunijoje, tiek Bulgarijoje mažmeninės prekybos apimtys ėmė sparčiai mažėti. Nors po to kalbant apie minėtą rodiklį padėtis minimose šalyse pasitaisė, tačiau mažmeninės prekybos prieaugio tempai, dalinai ir dėl apriboto kreditavimo, jau nebuvo tokie spartūs kaip prieš krizę. Galima sakyti, jog mažmeninės prekybos vidutinis augimas po krizės sumažėjo maždaug per pus, be to, pasitaiko ir nuosmukio laikotarpiai, ko nebuvo prieš krizę.
Prekyba
Deja, tačiau per visą nagrinėjamą laikotarpį abiejų minimų šalių užsienio prekybos rezultatai buvo neigiami, tiesa, Bulgarijos atveju po krizės pasitaikė tam tikrų pozityvių išimčių. Neigiami balansai rodo, kad šalys už didesnę vertę prekių ir paslaugų importuoja nei eksportuoja, o tai nėra pozityvu. Rumunijos ir Bulgarijos neigiami užsienio prekybos rezultatai ėmė didėti dar prieš tai, kai šios šalys 2007 metais įstojo į Europos sąjungą, na o po to per du metus iki krizės ši procesas dar labiau paspartėjo.
Be jokios abejonės kilusi pasaulinė ekonomikos krizė neigiamai paveikė tiek vienos, tiek kitos šalies vidaus paklausą, tad tuo pačiu sumažėjo importo poreikis. Žinoma, smuktelėjo ir eksporto apimtys, tačiau akivaizdu, jog importas traukėsi sparčiau, tad tai teigiamai paveikė abiejų šalių užsienio prekybos balansus, t.y. maždaug per pus susitraukė prekybos deficitai, kurie grįžo į tą lygį, kuris buvo kelis metus prieš tai, kai Rumunija ir Bulgarija įstojo į Europos sąjungą. Po to, abiejų šalių neigiami užsienio prekybos rezultatai iš esmės stabilizavosi, na o kalbant apie Bulgariją, kaip jau buvo minėta, pastaruoju metu laikas nuo laiko ši šalis užfiksuoja teigiamą užsienio prekybos rezultatą, o tai yra džiuginantis reiškinys.
Iš esmės analogiškai padėtis klostėsi ir kalbat apie einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška. Šis rodiklis tiek Rumunijoje, tiek Bulgarijoje per nagrinėjamą laikotarpį buvo neigiamas, na o padėtis ėmė prastėti dar prieš šioms šalims įstojant į Europos sąjungą, po to ši neigiama tendencija dar labiau paaštrėjo.
Kaip bebūtų keista, tačiau būtent kilusi pasaulinė krizė lėmė, jog neigiama procentinė išraiška abiem atvejais ėmė mažėti. Bulgarijoje per pastaruosius kelis metus einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška netgi tapo teigiamas, panašią tendenciją galima įžvelgti ir Rumunijoje, o tai yra pozityvus reiškinys.
Pinigai
Atėjo metas pakalbėti apie pinigus. Pradėkim nuo Rumunijos ir Bulgarijos užsienio valiutų rezervų. O šia labai pozityvus vaizdas, nes nuo pat šio amžiaus pradžios šių šalių minėtas rodiklis nuosekliai auga. Tiesa, Rumunijoje per pastaruosius kelis metus užsienio valiutų rezervai kiek smuktelėjo.
2000 metais Rumunijos užsienio valiutų rezervų vertė siekė 2,673 mlrd. eurų, na o dabar jau sudaro 32,475 mlrd. eurų, t.y. pašoko net 12,2 kartus, na o aukščiausias 38,757 mlrd. eurų lygis buvo pasiektas 2012 metų kovo mėnesį. Bulgarijos atveju per minimą laikotarpį užsienio valiutų rezervų vertė pašoko beveik per pus lėčiau, t.y. 6,6 kartus iki 39,378 mlrd. Bulgarijos levų. Tai rekordinis visų laikų lygis.
Šios abi šalys nėra aukso gerbėjos, nes jų turimas aukso kiekis per pastaruosius penkiolika metų kito labai nežymiai. Šio amžiaus pradžioje Bulgarija turėjo 39,91 toną aukso, na o šiuo metu turi 40,12 tonų šio vertingojo metalo. Rumunijos atveju, aukso kiekis iki krizės buvo kiek padidintas, tačiau po to sugrįžo į maždaug 2000 metais buvusį lygį ir šiuo metu siekia 103,73 tonas. Tad minėta šalis turi daugiau nei dvigubai daugiau aukso nei Bulgarija.
Kalbant apie kreditavimą, tai šiuo atveju turimi tik duomenys apie vartotojų arba gyventojų kreditavimą. Abiejuose šalyse iki krizės išduotų kreditų vertė nuolat sistemingai ir gan sparčiai augo. Štai Bulgarijoje gyventojams 2000 metais buvo išduota paskolų už 522,4 mln. Bulgarijos levų, na o jau 2008 metų pabaigoje šis rodiklis siekė 18,098 mlrd. levų. Kriziniu laikotarpiu buvo fiksuojamas stabilizacijos laikotarpis bei netgi vartotojams išduotų kreditų vertė kiek ūgtelėjo, t.y. pikas buvo pasiektas 2009 metų lapkritį, kuomet sudarė 19,247 mlrd. levų. Nuo to laiko šis rodiklis nuolat mažėja ir remiantis naujausiais duomenimis sudaro 18,306 mlrd. levų, t.y. vis dar aukščiau nei prieš krizę buvęs lygis.
Rumunijos atveju duomenys apie vartotojų kreditavimą yra turimi tik nuo 2007 metų. Minimų metų pradžioje gyventojams buvo išduota paskolų už 22,243 mlrd. Rumunijos lėjų. Aukščiausias lygis buvo pasiektas pačioje pasaulinės krizės pradžioje, t.y. 2008 metų spalį, kuomet šioje šalyje gyventojams buvo išduota kreditų už 38,311 mlrd. lėjų. Įsibėgėjus krizei šis rodiklis su laiku ėmė trauktis ir šis procesas tęsėsi iki pat praėjusių metų pavasario, kuomet kreditų portfelio vertė buvo susitraukusi iki 22,976 mlrd. lėjų. Remiantis naujausiais duomenimis šiuo metu ji jau siekia 30,951 mlrd. lėjų.
Rumunijoje ir Bulgarijoje šiuo metu bazinės palūkanų normos yra rekordinėse žemumose, t.y. ta pati tendencija kaip ir faktiškai visame pasaulyje. Pirmojoje šalyje bazinė palūkanų norma siekia 1.75 procento, o tuo tarpu kaimyninėje šalyje sudaro vos 0.01 procento. Prieš krizę šiose šalyse minėtos palūkanos buvo gerokai aukštesnės ir jos prieš tai buvo nuosekliai didinamos, na o kriziniu laikotarpiu buvo pradėtos mažinti, tiesa, Bulgarijoje šis procesas vyko gerokai sparčiau ir agresyviau.
Minimose šalyse per pastaruosius penkiolika metų nuosekliai didėjo vidutinis atlyginimas, tiesa, šis procesas kiek buvo sustojęs kriziniu laikotarpiu. Taigi, remiantis naujausiais duomenimis, Rumunijoje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekia 2515 lėjų ir per minimą laikotarpį jis pašoko net 11,1 karto. Bulgarijoje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia 868 levus. Per penkiolika metų jis pašoko 4,3 karto. Žinoma, šiuo atveju tikslus palyginimas nėra įmanomas.
Kalbant apie minimalų atlyginimą, tendencija ta pati kaip ir kalbant apie vidutinį atlyginimą. Šiuo metu Rumunijoje minimali alga sudaro 234.77 eurus. 2000 metų pradžioje ji sudarė vos 27,46 eurus. Taigi, šioje šalyje minėtas rodiklis per penkiolika metų pašoko 8,6 kartus. Bulgarijoje minimali mėnesinė alga yra mažesnė ir siekia 194.29 eurus. Per minimą laikotarpį ji pašoko 5,7 kartus, arba lėčiau nei prieš tai minėtoje šalyje.
Indeksai ir reitingai
Iki krizės tiek Rumunijoje (nors šiuo atveju duomenys yra žinomi tik nuo 2010 metų), tiek Bulgarijoje buvo nekilnojamo turto bumas, kas lėmė jog sparčiai augo jo kainos. 2010 metų antrąjį ketvirtį būstų kainų indeksas siekė 102.03 punktus, na o jau 2012 metais jo reikšmė buvo mažesnė nei aštuoniasdešimt punktų. Iki pat dabar šis indeksas nuolat svyravo ir žemiausia 77.24 punktų reikšmę pasiekė praėjusių metų trečiąjį ketvirtį. Dabar jo reikšmė siekia 81 punktą.
Bulgarijoje minėto indekso reikšmė 2005 metų pirmąjį ketvirtį sudarė 71.84 punktus, na o po daugiau nei trijų metų, t.y. 2008 metų trečiąjį ketvirtį pasiekė visų laikų aukščiausią savo reikšmę, kuri siekė 145.47 punktus. Per krizę būstų kainų indeksas šioje šalyje driokstelėjo žemyn iki faktiškai devyniasdešimties punktų. Na o šiuo metu jis sudaro 94.23 punktus.
Rumunijos konkurencingumas iš esmės nuolatos tikslingai didėja. Remiantis naujausiais duomenimis, ši šalis konkurencingumo indekse iš septynių galimų punktų surinko 4.32 punktus, kai 2007 metais šis rodiklis siekė 3.98 punktus. Bulgarijos konkurencingumas yra irgi vertinamas faktiškai taip pat.
Tad nenuostabu, jog konkurencingumo reitinge tarp 144 pasaulio šalių jos yra greta, t.y. Rumunija remiantis naujausiais duomenimis - 53, o Bulgarija - 54 vietoje. 2007 metais joms teko atitinkamai 73 ir 74 vietos. Tad jų konkurencingumas didėja, o tai pozityvu, nors žinoma tikrai dar yra kur stengtis.
Kalbant apie korupciją, tai jos indeksas Rumunijoje ir Bulgarijoje remiantis Transparency International duomenimis šiuo metu siekia po 43 iš šimto balų. Šiuo atveju, kuo didesnis balas, tuo mažesnė korupcija šalyje. Šio amžiaus pradžioje balai siekė atitinkamai 29 ir 35.
Tarp 175 pasaulio šalių remiantis Transparency International duomenimis pagal korupcijos lygį Rumunija ir Bulgarija šiuo metu užima tą pačią 69 vietą, Kai prieš penkiolika metų užėmė 68 ir 52 vietas. Per minimą laikotarpį abi šalys šiame reitinge buvo nusmukusios ir dar žemiau, o per pastaruosius kelis metus padėtis taisosi.
Mokesčiai
Bulgariją ir Rumuniją taip pat palyginsime ir pagal mokesčius. Šiuo atveju nebus apžvelgtos įvairios išlygos ir lengvatos. Taigi, pelno mokestis šiuo metu Bulgarijoje siekia dešimt procentų, o kaimyninėje Rumunijoje - 16 procentų. Per pastaruosius penkiolika metų jis šiose šalyse nuolat per kelis kartus buvo mažinamas. 2000 metais Bulgarijoje pelno mokestis dar sudarė 32,5 procento, o Rumunijoje - 25 procentus. Tad akivaizdu, jog pelno mokestis kur kas labiau smuktelėjo pirmojoje šalyje. Bet kokiu atveju pelno mokesčio mažėjimas šiose šalyje - tai puiki ir pozityvi žinia verslo atstovams.
Kalbant apie gyventojų pajamų mokesčio tarifą, tai jis šiose šalyse toks pats kaip ir pelno mokestis. Šis mokestis per pastaruosius penkiolika metų taip pat buvo sumažintas.
Pardavimo arba pridėtinės vertės mokestis Bulgarijoje siekia dvidešimt procentų, o Rumunijoje - 24 procentus. Pirmojoje šalyje šis mokestis nuo šio amžiaus pradžios nebuvo keičiamas, o antrojoje prieš krizę siekė devyniolika procentų ir buvo padidintas 2010 metais.
Socialinės apsaugos mokestis Bulgarijoje šiuo metu sudaro 31,4 procento (darbdavys sumoka 18,5 procento, darbuotojas - 12,9 procento), o Rumunijoje maksimalus sudaro 54,5 procento (darbdavys sumoka 38,45 procento, darbuotojas - 16,05 procento). Šis mokestis abejose šalyse taip pat sumažėjo.
Finansų rinkos
Kaip įprastą šią analizę užbaigsime apžvelgdami padėtį finansų rinkose. Nuo šių metų pradžios Rumunijos lėja Bulgarijos levo atžvilgiu pabrango 1,51 procento, per pastaruosius trejus metus - 3,68 procento, per penkis atpigo trim procentais, o per dešimt nuvertėjo 18,16 procento, na o nuo 2000 metų Rumunijos valiutos vertė sumažėjo 58,9 procento.
Tuo tarpu doleris nuo šių metų pradžios Rumunijos valiutos atžvilgiu pabrango penkiais procentais, per tris metus - 10,54 procento, per penkis - 26,73, per dešimt - 29,44 procento, nuo šio amžiaus pradžios jo vertė lėjos atžvilgiu pašoko 2,2 kartus. Doleris Bulgarijos valiutos atžvilgiu nuo šių metų pradžios pabrango septyniais procentais, per pastaruosius tris metus - 14,48 procento, per penkis - 22,1 procento, per dešimt - šešiais procentais, o nuo šio amžiaus pradžios atpigo 10,4 procento.
Paskutinės kilusios pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės metu tiek Rumunijos, tiek Bulgarijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumai šoktelėjo maždaug dvigubai, tačiau po to nuosekliai ėmė mažėti. Reiktų pastebėti, kad tiek prieš krizę, tiek krizės metu ir vėliau antrosios šalies minėtos trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas visuomet buvo mažesnis už pirmosios.
Rumunijos akcijų rinkos pagrindinio indekso BET vertė nuo šių metų pradžios faktiškai nepakito, t.y. pasistiebė 0,15 procento, o per pastaruosius vienerius metus paaugo apie šešis procentus.
Bulgarijos akcijų rinkos pagrindinio indekso SOFIX vertė nuo šių metų pradžios jau krito beveik šešiolika procentų, o per pastaruosius vienerius metus susitraukė apie penkiolika procentų.
Per pastaruosius trejus metus BET indekso vertė pašoko 45 procentais, o SOFIX - beveik trisdešimt penkiais procentais. Per pastaruosius penkerius metus jų vertės paaugo 34,88 ir 21,09 procento, o per dešimt pakilo 11,66 ir susitraukė 48,59 procento. Tuo tarpu nuo šio amžiaus pradžios Rumunijos BET indekso vertė pašoko apie 13,5 karto, o Bulgarijos SOFIX - virš penkių kartų. Tad per minimus laikotarpiu geriau sekėsi Rumunijos akcijų rinkai.