versija spausdinimui
(0)
Pagrindinis techninės analizės įrankis yra grafikas, kuriame būna atvaizduota kompanijų akcijų kainų, žaliavų kainų, obligacijų, valiutų kursų ar kitų finansinių instrumentų kainų - verčių pokyčių dinamika. Tačiau dažnai vien to, ką matome grafikuose, t.y. trendai ir formacijos, japoniškų žvakių formacijos, nepakanka, arba tiesiog mums reikia dar vieno papildomo patvirtinimo ar įrodymo prieš priimant sprendimą. Būtent tokiu atveju yra naudojami taip vadinami rodikliai, kurių iš ties yra daug ir įvairių. Taigi, tęsiame techninės analizės ABC rubriką ir šįkart pristatome trumpai esminę informaciją apie rodiklius naudojamus techninėje analizėje.
Taip vadinami techninės analizės rodikliai buvo sukurti tam, kad padėtų identifikuoti padėtį rinkoje ir tokiu būdu sukurtų atitinkamus signalus, t.y. pirkimo ar pardavimo. Kai kurių investuotojų ar prekiautojų veiklos finansų rinkose strategijose šie rodikliai netgi vaidina svarbiausią vaidmenį. Daugeliu atvejų signalo kokybė priklauso nuo pasirinktų parametrų (pavyzdžiui, vidurkio ilgio). Todėl egzistuoja galimybė, kad kai kurie signalai bus klaidingi. Atsižvelgiant į tai, sprendimą galima priimti remiantis atsirinktomis rodiklių grupėmis, tačiau pernelyg didelis jų skaičius taip pat gali lemti klaidingas išvadas.
Turėkite omenyje, kad esant skirtingoms padėtims rinkose, kai kurie techninės analizės rodikliai praranda savo efektyvumą. Pavyzdžiui, signalai paremti vidurkių linijos pramušimu dažnai duoda klaidingus signalus esant horizontaliai rinkai.
Dažniausiai yra išskiriami šie rodikliai: tendencijos (trendo), kintamumo, impulso, rinkos jėgos ir cikliniai.
Tendencijos (trendo) rodikliai:
Pagrindinis techninėje analizėje naudojamų vidurkių uždavinys yra įžvelgti arba pateikti signalą apie naujos tendencijos (trendo) pradžią, arba ankstesnės tendencijos pasikeitimą. Yra daug vidurkių rūšių, tačiau svarbiausi ir dažniausiai naudojami - tai paprastas bei eksponentinis.
Vidurkiai yra vienas iš labiausiai universalių ir plačiausiai naudojamų techninių rodiklių. Tendencijų signalai, kuriuos pateikia vidurkiai išlygina vibracijas rinkoje, pašalina trumpalaikius kainų svyravimus ir suteikia investuotojams suvokimą apie tai, kuria kryptimi juda rinka, t.y. visuomet rodo rinkos kryptį, tačiau tuo pačiu nematuoja rinkos jėgos.
Tinkamai parinktas slenkamasis vidurkis susilygina su trendu ir tuo pačiu metu yra palaikymo ir pasipriešinimo linija kursui. Augimo tendencijos metu korekcija dažnai trunka tol, kol randama parama slenkamojo vidurkio srityje. Panašiai būna su korekcija nuosmukio trendo metu, kuomet kursas dažnai pakyla iki vidurkio linijos, po ko vėl prasideda kritimas. Kuo dažniau vidurkio linija yra testuojama arba bandoma, t.y. veikia kaip pasipriešinimo ir palaikymo zona, tuo svarbesnis yra vėlesnis jos pralaužimas. Esant situacijai kai pralaužiamas vidurkis, tai yra įspėjamasis signalas, kad galime sulaukti tendencijos (trendo) pasikeitimo. Jei vidurkio sankirta įvyksta tuomet, kai jis tęsia dabartinę tendenciją, tai yra įspėjamasis signalas, kad gali atsirasti trendo kaita. Būtų gerai palaukti šio signalo patvirtinimo, t.y. vidurkio krypties pasikeitimo arba jo pagreičio susilpnėjimo.
Labai svarbus yra laikotarpis, kuris naudojamas vidurkio skaičiavimui. Kuo jis ilgesnis, tuo didesnę reikšmę turi signalai susiję su pralaužimu arba sankirta. Vidurkio laikotarpio išplėtimas arba padidinimas lemia jo nutolimą nuo kurso linijos, na o sutrumpinimas lemia priartėjimą. Tačiau per trumpas laikotarpis lemia daug kurso sankirtų su vidurkio linija ir neišryškinama jokia aiški tendencija bei tai gali lemti daug investicinių sprendimų, kurie neatneš pelno. Ir atvirkščiai, pernelyg ilgas vidurkio laikotarpis ne visada atitinkamai anksti duoda teisingą signalą.
Stebint įvairių judančių vidurkių susikirtimą, galime daryti išvadą, kad pirkimo signalai atsiranda tada, kai spartesnis vidurkis iš apačios pramuša lėtesnį, t.y. ilgesnės trukmės, o pardavimo, atitinkamai esant priešingai situacijai. Vidurkių susikirtimą taip pat galima interpretuoti kaip tendencijos pasikeitimo signalus, po ko pasirenkam poziciją, kuri atitinka naują kryptį.
Galime naudoti įvairių laikotarpių vidurkių derinį. Tada pradinį pirkimo signalą mes gauname kai kaina iš apačios pramuša trumpiausio vidurkio liniją. Patvirtinimo signalas - tai kitos ilgesnės trukmės vidurkio linijos pramušimas, arba pačių vidurkio linijų susikirtimas.
Vidurkiai naudojami techninėje analizėje dažniausiai skaičiuojami remiantis uždarymo kainomis. Jos yra labiau patikimos nei kitos, nes atspindi pozicijas, kurias investuotojai yra pasirengę laikyti per naktį, arba savaitinių grafikų atveju, per visą savaitgalį. Dienos prekybos biržoje kursai gali būti būti jautrūs manipuliavimui arba iškreipti dėl nepagrįsto emocijomis paremto investuotojų elgesio reaguojant į staigius įvykius.
Techninėje analizėje naudojami įvairios trukmės vidurkiai, t.y. trumpalaikiai (pavyzdžiui, penkių, penkiolikos arba dvidešimties sesijų), vidutinės trukmės (pavyzdžiui, penkiasdešimties arba šimto sesijų) bei ilgalaikiai (pavyzdžiui, dviejų šimtų sesijų).
SMA (Simple Moving Average) - tai paprastas vidurkis. Šis rodiklis pagrįstas tam tikro prekybos sesijų skaičiaus slenkamuoju vidurkiu. Dažniausiai paprastasis arba aritmetinis vidurkis yra apskaičiuojamas remiantis uždarymo kainomis.
EMA (Exponential Moving Average) - tai eksponentinis vidurkis. Šiuo atveju skaičiuojant vidurkį didesnis svoris priskiriamas paskutinio laikotarpio kainoms. Norint atsikratyti paprasto slenkamojo (aritmetinio) vidurkio vėlavimų, techninės analizės analitikai dažnai naudoja būtent šio tipo vidurkį, t.y. eksponentinį. Kaip minėta, pagrindinis šio vidurkio bruožas yra tai, jog jį apskaičiuojant didesnis svoris suteikiamas naujausioms reikšmėms nei senesnioms, tad tuo pačiu šis rodiklis yra labiau jautresnis ir todėl geriau atspindi esamą būklę rinkoje. Be to, eksponentinis vidurkis greičiau reaguoja į pokyčius. Senesnės šio vidurkio reikšmės vietoj to, kad būtų atmestos, palaipsniui praranda savo svarbą, kol galiausiai tampa visai nesvarbios. Dažniausiai šis rodiklis irgi skaičiuojamas remiantis uždarymo kainomis. Eksponentinio vidurkio naudojimas techninėje analizėje iš esmės yra identiškas paprastajam vidurkiui.
Trys būdai plačiau kaip techninėje analizėje naudoti vidurkį (-ius):
Pirmuoju atveju analizė grindžiama tuo, kad finansinio instrumento kursas kerta vidurkio liniją ir tokiu būdu yra sugeneruojamas pirkimo arba pardavimo signalas. Jei kursas arba kaina iš viršaus pramuša neaugančią vidurkio liniją, tai yra stiprus pardavimo signalas, na o kai kursas nemažėjančią vidurkio linija kerta iš apačios, tai yra stiprus pirkimo signalas. Tačiau atsiminkite apie būtinybę pasirinkti tinkamą vidurkio parametrą, t.y. trukmę. Vidurkių generuojami signalai yra tuo stipresni arba patikimesni, kuo ilgiau vidurkio linija buvo stabilioje padėtyje, kuri buvo artima horizontaliai prieš signalo atsiradimą.
Antruoju atveju analizė grindžiama tuo, kad naudojami du arba netgi trys vidurkiai su skirtingai parametrais arba laikotarpiais (pavyzdžiui, penkiolikos ir keturiasdešimt penkių prekybos sesijų, arba penkiolikos, trisdešimties ir keturiasdešimt penkių sesijų vidurkiai) ir stebimi taškai, kuriuose vidurkiai grafike susikerta su kursu arba kaina. Jei kursas arba finansinio instrumento kaina iš apačios pramuša nemažėjančius vidurkius, tai tuomet tai yra stiprus pirkimo signalas, na o jeigu iš viršaus - tai tuomet atvirkščiai, t.y. stiprus pardavimo signalas. Pirminis signalas būna tuomet, kai kertamas pirmasis vidurkis, na o kuomet finansinio instrumento kursas pramuša du arba trys vidurkius, tai tuomet sugeneruojamas stipriausias signalas.
Paskutinis būdas kaip techninėje analizėje galima naudoti vidurkius, tai stebėti kur tarpusavyje susikerta patys vidurkiai. Šiuo atveju kai trupesnės trukmės vidurkis (pavyzdžiui, penkiolikos sesijų) iš apačios kerta nemažėjantį ilgesnės trukmės vidurkį (pavyzdžiui, trisdešimties arba keturiasdešimt penkių sesijų), sugeneruojamas stiprus pirkimo signalas. Ir analogiškai, kai iš viršaus trumpesnės trukmės vidurkis kerta ilgesnės trukmės vidurkį, tai duoda stiprų pardavimo signalą. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad naudojant šį metodą signalai dažnai vėluoja, todėl geriau jį panaudoti investicijoms vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Pabrėžiame, kad tai tik trumpa bendra teorinė dalis, na o tai, kas jums patiems individualiai tiks geriausiai priimant investicinius ar spekuliacinius - prekybinius sprendimus galite sužinoti tik išbandę praktiškai, pavyzdžiui, naudojant demo versiją.
Pradedantiems pavyzdys, kaip MetaTrader 4 platformoje rasti ir nusistatyti vidurkių rodiklius:
Nuoroda į straipsnio Techninės analizės ABC: Rodikliai Antrą dalį
Dar daugiau straipsnių techninės analizės tema rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Techninė analizė bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Taip vadinami techninės analizės rodikliai buvo sukurti tam, kad padėtų identifikuoti padėtį rinkoje ir tokiu būdu sukurtų atitinkamus signalus, t.y. pirkimo ar pardavimo. Kai kurių investuotojų ar prekiautojų veiklos finansų rinkose strategijose šie rodikliai netgi vaidina svarbiausią vaidmenį. Daugeliu atvejų signalo kokybė priklauso nuo pasirinktų parametrų (pavyzdžiui, vidurkio ilgio). Todėl egzistuoja galimybė, kad kai kurie signalai bus klaidingi. Atsižvelgiant į tai, sprendimą galima priimti remiantis atsirinktomis rodiklių grupėmis, tačiau pernelyg didelis jų skaičius taip pat gali lemti klaidingas išvadas.
Turėkite omenyje, kad esant skirtingoms padėtims rinkose, kai kurie techninės analizės rodikliai praranda savo efektyvumą. Pavyzdžiui, signalai paremti vidurkių linijos pramušimu dažnai duoda klaidingus signalus esant horizontaliai rinkai.
Dažniausiai yra išskiriami šie rodikliai: tendencijos (trendo), kintamumo, impulso, rinkos jėgos ir cikliniai.
Tendencijos (trendo) rodikliai:
Pagrindinis techninėje analizėje naudojamų vidurkių uždavinys yra įžvelgti arba pateikti signalą apie naujos tendencijos (trendo) pradžią, arba ankstesnės tendencijos pasikeitimą. Yra daug vidurkių rūšių, tačiau svarbiausi ir dažniausiai naudojami - tai paprastas bei eksponentinis.
Vidurkiai yra vienas iš labiausiai universalių ir plačiausiai naudojamų techninių rodiklių. Tendencijų signalai, kuriuos pateikia vidurkiai išlygina vibracijas rinkoje, pašalina trumpalaikius kainų svyravimus ir suteikia investuotojams suvokimą apie tai, kuria kryptimi juda rinka, t.y. visuomet rodo rinkos kryptį, tačiau tuo pačiu nematuoja rinkos jėgos.
Tinkamai parinktas slenkamasis vidurkis susilygina su trendu ir tuo pačiu metu yra palaikymo ir pasipriešinimo linija kursui. Augimo tendencijos metu korekcija dažnai trunka tol, kol randama parama slenkamojo vidurkio srityje. Panašiai būna su korekcija nuosmukio trendo metu, kuomet kursas dažnai pakyla iki vidurkio linijos, po ko vėl prasideda kritimas. Kuo dažniau vidurkio linija yra testuojama arba bandoma, t.y. veikia kaip pasipriešinimo ir palaikymo zona, tuo svarbesnis yra vėlesnis jos pralaužimas. Esant situacijai kai pralaužiamas vidurkis, tai yra įspėjamasis signalas, kad galime sulaukti tendencijos (trendo) pasikeitimo. Jei vidurkio sankirta įvyksta tuomet, kai jis tęsia dabartinę tendenciją, tai yra įspėjamasis signalas, kad gali atsirasti trendo kaita. Būtų gerai palaukti šio signalo patvirtinimo, t.y. vidurkio krypties pasikeitimo arba jo pagreičio susilpnėjimo.
Labai svarbus yra laikotarpis, kuris naudojamas vidurkio skaičiavimui. Kuo jis ilgesnis, tuo didesnę reikšmę turi signalai susiję su pralaužimu arba sankirta. Vidurkio laikotarpio išplėtimas arba padidinimas lemia jo nutolimą nuo kurso linijos, na o sutrumpinimas lemia priartėjimą. Tačiau per trumpas laikotarpis lemia daug kurso sankirtų su vidurkio linija ir neišryškinama jokia aiški tendencija bei tai gali lemti daug investicinių sprendimų, kurie neatneš pelno. Ir atvirkščiai, pernelyg ilgas vidurkio laikotarpis ne visada atitinkamai anksti duoda teisingą signalą.
Stebint įvairių judančių vidurkių susikirtimą, galime daryti išvadą, kad pirkimo signalai atsiranda tada, kai spartesnis vidurkis iš apačios pramuša lėtesnį, t.y. ilgesnės trukmės, o pardavimo, atitinkamai esant priešingai situacijai. Vidurkių susikirtimą taip pat galima interpretuoti kaip tendencijos pasikeitimo signalus, po ko pasirenkam poziciją, kuri atitinka naują kryptį.
Galime naudoti įvairių laikotarpių vidurkių derinį. Tada pradinį pirkimo signalą mes gauname kai kaina iš apačios pramuša trumpiausio vidurkio liniją. Patvirtinimo signalas - tai kitos ilgesnės trukmės vidurkio linijos pramušimas, arba pačių vidurkio linijų susikirtimas.
Vidurkiai naudojami techninėje analizėje dažniausiai skaičiuojami remiantis uždarymo kainomis. Jos yra labiau patikimos nei kitos, nes atspindi pozicijas, kurias investuotojai yra pasirengę laikyti per naktį, arba savaitinių grafikų atveju, per visą savaitgalį. Dienos prekybos biržoje kursai gali būti būti jautrūs manipuliavimui arba iškreipti dėl nepagrįsto emocijomis paremto investuotojų elgesio reaguojant į staigius įvykius.
Techninėje analizėje naudojami įvairios trukmės vidurkiai, t.y. trumpalaikiai (pavyzdžiui, penkių, penkiolikos arba dvidešimties sesijų), vidutinės trukmės (pavyzdžiui, penkiasdešimties arba šimto sesijų) bei ilgalaikiai (pavyzdžiui, dviejų šimtų sesijų).
SMA (Simple Moving Average) - tai paprastas vidurkis. Šis rodiklis pagrįstas tam tikro prekybos sesijų skaičiaus slenkamuoju vidurkiu. Dažniausiai paprastasis arba aritmetinis vidurkis yra apskaičiuojamas remiantis uždarymo kainomis.
EMA (Exponential Moving Average) - tai eksponentinis vidurkis. Šiuo atveju skaičiuojant vidurkį didesnis svoris priskiriamas paskutinio laikotarpio kainoms. Norint atsikratyti paprasto slenkamojo (aritmetinio) vidurkio vėlavimų, techninės analizės analitikai dažnai naudoja būtent šio tipo vidurkį, t.y. eksponentinį. Kaip minėta, pagrindinis šio vidurkio bruožas yra tai, jog jį apskaičiuojant didesnis svoris suteikiamas naujausioms reikšmėms nei senesnioms, tad tuo pačiu šis rodiklis yra labiau jautresnis ir todėl geriau atspindi esamą būklę rinkoje. Be to, eksponentinis vidurkis greičiau reaguoja į pokyčius. Senesnės šio vidurkio reikšmės vietoj to, kad būtų atmestos, palaipsniui praranda savo svarbą, kol galiausiai tampa visai nesvarbios. Dažniausiai šis rodiklis irgi skaičiuojamas remiantis uždarymo kainomis. Eksponentinio vidurkio naudojimas techninėje analizėje iš esmės yra identiškas paprastajam vidurkiui.
Trys būdai plačiau kaip techninėje analizėje naudoti vidurkį (-ius):
Pirmuoju atveju analizė grindžiama tuo, kad finansinio instrumento kursas kerta vidurkio liniją ir tokiu būdu yra sugeneruojamas pirkimo arba pardavimo signalas. Jei kursas arba kaina iš viršaus pramuša neaugančią vidurkio liniją, tai yra stiprus pardavimo signalas, na o kai kursas nemažėjančią vidurkio linija kerta iš apačios, tai yra stiprus pirkimo signalas. Tačiau atsiminkite apie būtinybę pasirinkti tinkamą vidurkio parametrą, t.y. trukmę. Vidurkių generuojami signalai yra tuo stipresni arba patikimesni, kuo ilgiau vidurkio linija buvo stabilioje padėtyje, kuri buvo artima horizontaliai prieš signalo atsiradimą.
Antruoju atveju analizė grindžiama tuo, kad naudojami du arba netgi trys vidurkiai su skirtingai parametrais arba laikotarpiais (pavyzdžiui, penkiolikos ir keturiasdešimt penkių prekybos sesijų, arba penkiolikos, trisdešimties ir keturiasdešimt penkių sesijų vidurkiai) ir stebimi taškai, kuriuose vidurkiai grafike susikerta su kursu arba kaina. Jei kursas arba finansinio instrumento kaina iš apačios pramuša nemažėjančius vidurkius, tai tuomet tai yra stiprus pirkimo signalas, na o jeigu iš viršaus - tai tuomet atvirkščiai, t.y. stiprus pardavimo signalas. Pirminis signalas būna tuomet, kai kertamas pirmasis vidurkis, na o kuomet finansinio instrumento kursas pramuša du arba trys vidurkius, tai tuomet sugeneruojamas stipriausias signalas.
Paskutinis būdas kaip techninėje analizėje galima naudoti vidurkius, tai stebėti kur tarpusavyje susikerta patys vidurkiai. Šiuo atveju kai trupesnės trukmės vidurkis (pavyzdžiui, penkiolikos sesijų) iš apačios kerta nemažėjantį ilgesnės trukmės vidurkį (pavyzdžiui, trisdešimties arba keturiasdešimt penkių sesijų), sugeneruojamas stiprus pirkimo signalas. Ir analogiškai, kai iš viršaus trumpesnės trukmės vidurkis kerta ilgesnės trukmės vidurkį, tai duoda stiprų pardavimo signalą. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad naudojant šį metodą signalai dažnai vėluoja, todėl geriau jį panaudoti investicijoms vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Pabrėžiame, kad tai tik trumpa bendra teorinė dalis, na o tai, kas jums patiems individualiai tiks geriausiai priimant investicinius ar spekuliacinius - prekybinius sprendimus galite sužinoti tik išbandę praktiškai, pavyzdžiui, naudojant demo versiją.
Pradedantiems pavyzdys, kaip MetaTrader 4 platformoje rasti ir nusistatyti vidurkių rodiklius:
Nuoroda į straipsnio Techninės analizės ABC: Rodikliai Antrą dalį
Dar daugiau straipsnių techninės analizės tema rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Techninė analizė bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais