versija spausdinimui
(0)
Dabartinė ekonomika, kurios pamatai padėti XX amžiaus pradžioje, yra paremta keliais pagrindais, kurie iki šiol buvo laikomi neginčytinomis dogmomis. Viena iš svarbiausių prielaidų yra racionalumo samprata, kurioje teigiama, kad žmonės visada priima protingus ir geriausius sprendimus, kad galėtų gauti didžiausią naudą.
Jau daugelį metų atliekami tyrimai apie investuotojų elgseną ir finansų rinkas. Jų dėka mokslininkai suklasifikavo įvairius įdomius „efektus“, kurie jokiais būdais neleidžia žmonėms elgtis ir veikti racionaliai finansų rinkose.
Duomenų atranka
Iš rinkos gaunamų signalų suvokimas būna atrankinis, o investuotojai dažnai pastebi tik tuos momentus, kurie patvirtina jų tezes. Žmonių ribotas gebėjimas įsisavinti duomenis reiškia, kad esame priversti atsirinkti duomenis, kurie mus pasiekia. Rinkoje yra daug svarbios informacijos, tačiau tuo pačiu dar daugiau nei jos yra triukšmo (nors pats savaime jis irgi gali būti svarbi informacija).
Didžiausia problema yra ta, kad protas įsisavina tą informaciją, kuri yra tinkama mūsų teorijoms. Tuo tarpu rinkoje egzistuoja tam tikras objektyvumas, čia nėra mėgstamos informacijos. Dauguma investuotojų per kelis metus nusistato ir sudaro geriausius veiksnių, rodiklių rinkinius ir jų pagrindu priima sprendimus. Deja, laikui bėgant šie veiksniai pasirodo esantys nepatikimi, nes rinkoje atsiranda naujų, kurie daro didesnį poveikį. Remiantis „senais“ įrankiais, mes negalime priimti tinkamų sprendimų nuolat besikeičiančioje rinkoje.
Žmogaus įprotis naudoti savo mėgstamus rodiklius ir rinkti informaciją iš rinkos, kuri patvirtina jo prognozę, yra labai stiprus. Investuotojas priimdamas sprendimą dėl kažkokio finansinio instrumento pirkimo gaiš laiką ieškodamas argumentų šio sprendimo naudai, nors argumentai prieš tokį sprendimą yra labai akivaizdūs. Priešingo sprendimo priėmimas dažniau duoda geresnių rezultatų.
Visuotiniai įsitikinimai
Žmonių pomėgis ieškoti tam tikrų priklausomybių sukūrė daug įsitikinimų, įskaitant vadinamąjį „sausio efektą“ arba kainų kilimas, kuris dažniausiai, kaip tikimąsi, būna pirmąjį metų mėnesį. Aktyvūs akcijų rinkos dalyviai, kurie manė, kad 2008 metų sausio mėnesį galiausiai sulauksime pakilimo, liko nuvilti. Tas pats buvo 2009 metų sausį bei 2010, 2014, 2015, 2016 metų pirmą mėnesį.
Kitas įsitikinimas - tai taip vadinamas „Kalėdų senelio ralis - pakilimas“, kainų kilimas gruodžio mėnesį arba „krachų mėnesis“, kuriuo buvo pakrikštytas spalis. Pirmiau minėtų „dėsningumų“ patikrinimas atliekamas panaudojant paprasčiausią statistiką. Tai padarius staiga paaiškėja, kad šie dėsningumai vyksta tik bendrojoje sąmonėje ir yra būdingų laikotarpių įsiminimo rezultatas. Pavyzdžiui, akcijų biržoje kainų augimas gruodžio mėnesį buvo užfiksuotas per 1996 - 2000 metų laikotarpį, o lapkričio mėnesį - per 1992 - 1996 metų laikotarpį. Dėl to, kad gruodį švenčiamos šventės, būtent jis buvo prisimintas kaip augimo mėnuo, o lapkritis jau nebe. Savo ruožtu per 1999 - 2003 metų laikotarpį akcijų rinkoje kritimas fiksuotas rugsėjo mėnesį, tačiau tai spalis gavo „krachų mėnesio“ pavadinimą.
Emocijos
Baimė, godumas, nekantrumas, noras atgauti prarastus pinigus - tai pagrindinės emocijos veikiančios investuotojus. Nerimas gali būti jaučiamas trimis lygiais.
Baimė prarasti, t.y. patirti nuostolį - kai įsigyto finansinio instrumento kursas, deja, bet ima mažėti ir tuomet kyla klausimas: Jeigu parduosiu dabar, o po to kursas pajudės į viršų? - tad geriau palauksiu. Tuo metu, kai kaina toliau mažėja, finansinė ir psichologinė našta tampa pernelyg didelė, ir tuomet įvyksta finansinio instrumento pardavimas su didžiuliu nuostoliu arba šiek tiek kitoks scenarijus, t.y. finansinio instrumento kaina ir toliau krenta, o investuotojas perka papildomai dar daugiau minimo finansinio instrumento tikėdamasis, jog kaina ims didėti, tačiau labai dažnai tokie veiksmai priveda prie bankroto.
Baimė prarasti pelną - tokioje situacijoje investuotojas uždaro poziciją su mažu pliusu, t.y. pelnu, nes bijo, kad rinka pasuks į kitą pusę.
Baimė įeiti į rinką - baimė įeiti į rinką po kelių klaidingų bei nuostolingų sprendimų ir kylantis klausimas: O ką jeigu vėl prarasiu? Tokio mąstymo poveikis - tai baimė ateiti į rinką nepaisant pastebimų teigiamų signalų.
Verta suprasti, kad daugumai rinkos dalyvių tokios teorijos kaip rinkos psichologija lieka nežinoma. Ir net jei jie apie tai žino, vis dėl to sprendimai susiję su investavimu visuomet didele dalimi bus veikiami emocijų, nes bent dalies taip vadinamų efektų neįmanoma išvengti.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Jau daugelį metų atliekami tyrimai apie investuotojų elgseną ir finansų rinkas. Jų dėka mokslininkai suklasifikavo įvairius įdomius „efektus“, kurie jokiais būdais neleidžia žmonėms elgtis ir veikti racionaliai finansų rinkose.
Duomenų atranka
Iš rinkos gaunamų signalų suvokimas būna atrankinis, o investuotojai dažnai pastebi tik tuos momentus, kurie patvirtina jų tezes. Žmonių ribotas gebėjimas įsisavinti duomenis reiškia, kad esame priversti atsirinkti duomenis, kurie mus pasiekia. Rinkoje yra daug svarbios informacijos, tačiau tuo pačiu dar daugiau nei jos yra triukšmo (nors pats savaime jis irgi gali būti svarbi informacija).
Didžiausia problema yra ta, kad protas įsisavina tą informaciją, kuri yra tinkama mūsų teorijoms. Tuo tarpu rinkoje egzistuoja tam tikras objektyvumas, čia nėra mėgstamos informacijos. Dauguma investuotojų per kelis metus nusistato ir sudaro geriausius veiksnių, rodiklių rinkinius ir jų pagrindu priima sprendimus. Deja, laikui bėgant šie veiksniai pasirodo esantys nepatikimi, nes rinkoje atsiranda naujų, kurie daro didesnį poveikį. Remiantis „senais“ įrankiais, mes negalime priimti tinkamų sprendimų nuolat besikeičiančioje rinkoje.
Žmogaus įprotis naudoti savo mėgstamus rodiklius ir rinkti informaciją iš rinkos, kuri patvirtina jo prognozę, yra labai stiprus. Investuotojas priimdamas sprendimą dėl kažkokio finansinio instrumento pirkimo gaiš laiką ieškodamas argumentų šio sprendimo naudai, nors argumentai prieš tokį sprendimą yra labai akivaizdūs. Priešingo sprendimo priėmimas dažniau duoda geresnių rezultatų.
Visuotiniai įsitikinimai
Žmonių pomėgis ieškoti tam tikrų priklausomybių sukūrė daug įsitikinimų, įskaitant vadinamąjį „sausio efektą“ arba kainų kilimas, kuris dažniausiai, kaip tikimąsi, būna pirmąjį metų mėnesį. Aktyvūs akcijų rinkos dalyviai, kurie manė, kad 2008 metų sausio mėnesį galiausiai sulauksime pakilimo, liko nuvilti. Tas pats buvo 2009 metų sausį bei 2010, 2014, 2015, 2016 metų pirmą mėnesį.
Kitas įsitikinimas - tai taip vadinamas „Kalėdų senelio ralis - pakilimas“, kainų kilimas gruodžio mėnesį arba „krachų mėnesis“, kuriuo buvo pakrikštytas spalis. Pirmiau minėtų „dėsningumų“ patikrinimas atliekamas panaudojant paprasčiausią statistiką. Tai padarius staiga paaiškėja, kad šie dėsningumai vyksta tik bendrojoje sąmonėje ir yra būdingų laikotarpių įsiminimo rezultatas. Pavyzdžiui, akcijų biržoje kainų augimas gruodžio mėnesį buvo užfiksuotas per 1996 - 2000 metų laikotarpį, o lapkričio mėnesį - per 1992 - 1996 metų laikotarpį. Dėl to, kad gruodį švenčiamos šventės, būtent jis buvo prisimintas kaip augimo mėnuo, o lapkritis jau nebe. Savo ruožtu per 1999 - 2003 metų laikotarpį akcijų rinkoje kritimas fiksuotas rugsėjo mėnesį, tačiau tai spalis gavo „krachų mėnesio“ pavadinimą.
Emocijos
Baimė, godumas, nekantrumas, noras atgauti prarastus pinigus - tai pagrindinės emocijos veikiančios investuotojus. Nerimas gali būti jaučiamas trimis lygiais.
Baimė prarasti, t.y. patirti nuostolį - kai įsigyto finansinio instrumento kursas, deja, bet ima mažėti ir tuomet kyla klausimas: Jeigu parduosiu dabar, o po to kursas pajudės į viršų? - tad geriau palauksiu. Tuo metu, kai kaina toliau mažėja, finansinė ir psichologinė našta tampa pernelyg didelė, ir tuomet įvyksta finansinio instrumento pardavimas su didžiuliu nuostoliu arba šiek tiek kitoks scenarijus, t.y. finansinio instrumento kaina ir toliau krenta, o investuotojas perka papildomai dar daugiau minimo finansinio instrumento tikėdamasis, jog kaina ims didėti, tačiau labai dažnai tokie veiksmai priveda prie bankroto.
Baimė prarasti pelną - tokioje situacijoje investuotojas uždaro poziciją su mažu pliusu, t.y. pelnu, nes bijo, kad rinka pasuks į kitą pusę.
Baimė įeiti į rinką - baimė įeiti į rinką po kelių klaidingų bei nuostolingų sprendimų ir kylantis klausimas: O ką jeigu vėl prarasiu? Tokio mąstymo poveikis - tai baimė ateiti į rinką nepaisant pastebimų teigiamų signalų.
Verta suprasti, kad daugumai rinkos dalyvių tokios teorijos kaip rinkos psichologija lieka nežinoma. Ir net jei jie apie tai žino, vis dėl to sprendimai susiję su investavimu visuomet didele dalimi bus veikiami emocijų, nes bent dalies taip vadinamų efektų neįmanoma išvengti.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais