versija spausdinimui
(0)
Saudo Arabija tariamai grasino parduoti Europos vyriausybių obligacijas, jei G7 šalys konfiskuos 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos rezervus, skelbia Bloomberg.
Minima agentūra remdamasi savo informatoriais, pranešė, kad Saudo Arabijos finansų ministerija konfidencialiai įspėjo G7 šalių vyriausybes, kad nusprendus konfiskuoti Rusijos rezervus, Saudo Arabijos valstybės investuotojai gali stambiu mastu parduoti Europos sąjungos šalių obligacijas. Saudo Arabija tariamai užsiminė, kad toks pardavimas daugiausia būtų susijęs su Prancūzijos obligacijomis. Tačiau Saudo Arabijos finansų ministerija šiuos pranešimus oficialiai paneigė.
„Tokių grasinimų nebuvo. Mūsų santykiai su G7 šalimis ir kitomis šalimis grindžiami abipuse pagarba. Tęsiame su jais diskusijas visais klausimais, kurie skatina pasaulinį augimą ir stiprina tarptautinę finansų sistemą“ – sakoma Saudo Arabijos finansų ministerijos pranešime.
Gegužės ir birželio mėnesiais G7 šalių vyriausybės tarėsi, ką daryti su įšaldytomis Rusijos atsargomis, kurių vertė apie 300 mlrd. dolerių. JAV ir Didžioji Britanija pasiūlė šias lėšas konfiskuoti ir panaudoti Ukrainos atstatymui po karo. Tačiau kai kurios Europos šalys griežtai priešinosi šiam siūlymui, teigdamos, kad Rusijos rezervų konfiskavimas gali pakirsti pasitikėjimą euru. Galiausiai buvo nuspręsta, kad tik pelnas, gautas iš turto, įtraukto į įšaldytus rezervus, bus konfiskuotas ir skirtas Ukrainos reikmėms.
Bloomberg duomenimis, Saudo Arabija turi euro zonos šalių obligacijų, kurių vertė tikriausiai yra keliasdešimt milijardų eurų. Jei būtų nuspręsta parduoti visą šią skolą, greičiausiai tai nebūtų sukėlę didelio šoko rinkai. Tačiau euro zonos šalių vyriausybės galėtų bijoti, kad Saudo Arabijos pavyzdžiu paseks ir kiti užsienio investuotojai. Teigiama, kad Saudo Arabijos grasinimai parduodami obligacijas galioja tik euro zonos šalims. Tarp jų nebuvo JAV – šalies, kuri yra Rijado saugumo garantas ir kurios karinės bazės yra Saudo Arabijoje.
Taip pat nėra iki galo aiškūs tariamų grasinimų motyvai. Saudo Arabija galėjo baimintis precedento, kurį sukurs G7 šalių Rusijos atsargų konfiskavimas. Tai sukeltų riziką, kad Saudo Arabijos turtas taip pat gali būti areštuotas. Saudo Arabija taip pat galėtų veikti konsultuodamasi su Rusija, su kuria priklausydami OPEC+ grupei glaudžiai bendradarbiauja formuodami situaciją naftos rinkoje. Tuo pačiu metu Saudo Arabija stengiasi palaikyti gerus santykius su Ukraina.
Minima agentūra remdamasi savo informatoriais, pranešė, kad Saudo Arabijos finansų ministerija konfidencialiai įspėjo G7 šalių vyriausybes, kad nusprendus konfiskuoti Rusijos rezervus, Saudo Arabijos valstybės investuotojai gali stambiu mastu parduoti Europos sąjungos šalių obligacijas. Saudo Arabija tariamai užsiminė, kad toks pardavimas daugiausia būtų susijęs su Prancūzijos obligacijomis. Tačiau Saudo Arabijos finansų ministerija šiuos pranešimus oficialiai paneigė.
„Tokių grasinimų nebuvo. Mūsų santykiai su G7 šalimis ir kitomis šalimis grindžiami abipuse pagarba. Tęsiame su jais diskusijas visais klausimais, kurie skatina pasaulinį augimą ir stiprina tarptautinę finansų sistemą“ – sakoma Saudo Arabijos finansų ministerijos pranešime.
Gegužės ir birželio mėnesiais G7 šalių vyriausybės tarėsi, ką daryti su įšaldytomis Rusijos atsargomis, kurių vertė apie 300 mlrd. dolerių. JAV ir Didžioji Britanija pasiūlė šias lėšas konfiskuoti ir panaudoti Ukrainos atstatymui po karo. Tačiau kai kurios Europos šalys griežtai priešinosi šiam siūlymui, teigdamos, kad Rusijos rezervų konfiskavimas gali pakirsti pasitikėjimą euru. Galiausiai buvo nuspręsta, kad tik pelnas, gautas iš turto, įtraukto į įšaldytus rezervus, bus konfiskuotas ir skirtas Ukrainos reikmėms.
Bloomberg duomenimis, Saudo Arabija turi euro zonos šalių obligacijų, kurių vertė tikriausiai yra keliasdešimt milijardų eurų. Jei būtų nuspręsta parduoti visą šią skolą, greičiausiai tai nebūtų sukėlę didelio šoko rinkai. Tačiau euro zonos šalių vyriausybės galėtų bijoti, kad Saudo Arabijos pavyzdžiu paseks ir kiti užsienio investuotojai. Teigiama, kad Saudo Arabijos grasinimai parduodami obligacijas galioja tik euro zonos šalims. Tarp jų nebuvo JAV – šalies, kuri yra Rijado saugumo garantas ir kurios karinės bazės yra Saudo Arabijoje.
Taip pat nėra iki galo aiškūs tariamų grasinimų motyvai. Saudo Arabija galėjo baimintis precedento, kurį sukurs G7 šalių Rusijos atsargų konfiskavimas. Tai sukeltų riziką, kad Saudo Arabijos turtas taip pat gali būti areštuotas. Saudo Arabija taip pat galėtų veikti konsultuodamasi su Rusija, su kuria priklausydami OPEC+ grupei glaudžiai bendradarbiauja formuodami situaciją naftos rinkoje. Tuo pačiu metu Saudo Arabija stengiasi palaikyti gerus santykius su Ukraina.