versija spausdinimui
(0)
Paskutinius kritimus rinkose iš dalies reikėtų priskirti augimo ciklo pabaigai, po ko savaime suprantama ateina nuosmukio laikotarpis, tačiau po kažkiek laiko ji vėl pakeis naujas augimo ciklas. Reikėtų prisiminti, kad „bulių“ rinka trunka ilgiau nei atitinkamai „meškų“ rinka, ir „bulių“ ciklo metu augimai būna žymiai didesni, nei kritimai atėjus „meškų“ rinkai. Nuo 1987 metų, kuomet startavome su pirmuoju fondu investuojančiu į besivystančias rinkas, „bulių“ ir „meškų“ rinkos keitėsi tarpusavyje bene devynis kartus. Vidutiniškai kritimo fazė rinkose tęsdavosi apie šešis mėnesius, tuo tarpu augimas užtrukdavo iki dvidešimt dviejų mėnesių. „Meškų“ rinkos metu smukimas vidutiniškai sudarė 32%, na o augimas „bulių“ rinkos metu siekdavo net bene 113 procentų. Manome, kad ateinančiais dešimtmečiais tokios tendencijos ir toliau turėtų tęstis.
Globali finansų krizė
Praėjusiais metais finansų rinkose buvo stebimi dideli pokyčiai bei svyravimai, kurių nebuvo bene nuo pat trisdešimtųjų metų. Paskutinės prieš tai 1997 metais buvusios krizės pradžia buvo Azijoje, na o 2008 metų krizės ištakos yra Amerikoje. Lemiamas momentas, nulėmęs tolimesnę neigiamų įvykių laviną, buvo rizikingų nekilnojamo turto paskolų rinkoje kilusi krizė, kuri vėliau sukėlė visuotinę paniką finansų rinkose. Per didelis rizikos prisiėmimas lėmė, kad finansų sistema buvo išbalansuota, dėl to gerokai smuko likvidumas, pablogėjo kreditavimo sąlygos, per didelę riziką prisiėmusios kompanijos susidūrė su rimtomis problemomis, kelios didžiosios finansų institucijos JAV bei Europoje buvo priverstos bankrutuoti, arba skubiai buvo gelbėjamos šalių vyriausybių, buvo sukelti dideli svyravimai besivystančiose rinkose.
Valiutos
Per praėjusius metus besivystančių šalių valiutos nuvertėjo dolerio atžvilgiu, dėl to, kad šis buvo populiarus investuotojų tarpe. Investuotojai ieškojo saugių savo pinigų išsaugojimo galimybių, na o JAV obligacijos buvo vertinamos kaip pats saugiausias instrumentas. Amerikos kompanijos susidūrė su lėšų trūkumu ir todėl ėmė pardavinėti užsienyje turėtus aktyvus bei gautas lėšas pervedinėti atgal į JAV, dėl to žinoma natūraliai padidėjo dolerio paklausa. Tačiau besivystančių rinkų valiutų smukimo aplinkybės vis dėl to skiriasi nuo ankstesnių krizių metu buvusių priežasčių. 1990 ir 1980 metais besivystančių šalių valiutų devalvacijas lėmė problemos susijusios su fundamentaliąja puse, t.y. išaugęs nemokumas, per didelės skolos, prastai išplėtota bankinė sistema apsunkinta doleriniais kreditais. Tuo metu Amerikos ekonomikos fundamentai buvo labai stiprūs. Na o šiuo metu situacija yra priešinga, ir besivystančių šalių valiutų smukimus lėmė investuotojų masinis noras įsigyti dolerius. Dėl didesnio galimo pelningumo ir geresnių augimo galimybių, anksčiau ar vėliau stambusis kapitalas grįš į besivystančias rinkas.
Valdžios organų intervencijos
Praėjusiais metais šalių valdžios organai buvo priversti imtis iki tol neregėtų intervencijų, siekiant apsaugoti nuo žlugimo savo finansines sistemas, visų pirma didžiuosius bankus bei suteikti paramą ekonomikai.
Supratę pasaulinės finansų krizės rimtumą, stambieji pasaulio Centriniai bankai surengė beprecedentę koordinuotą akciją, per kurią vienu metu buvo stipriai sumažintos bazinės palūkanų normos įvairiose šalyse. Tuo pačiu Centrinei bankai ėmėsi visų įmanomų veiksmų norėdami palaikyti likvidumą rinkose bei atgaivinti merdinčias ekonomikas. Iki šio laiko visam pasaulyje ekonomikų gaivinimui buvo paskirtą rekordinė vieną trilijoną dolerių viršijanti suma. Tarp šalių ėmusių aktyviai remti savo ekonomikas galima paminėti šias: Kinija, JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Taivanis, Ispanija, Japonija, Pietų Korėja, Rusija, Prancūzija, Australija, Honkongas, Singapūras, Malaizija ir kitos. Palyginus su Didžiąja depresija, dabar šalių vyriausybės veikia greičiau ir problemoms spręsti skiria daugiau lėšų.
Naujos besivystančios rinkos („Frontier markets“)
Itin perspektyvios investuotojams turėtų būti naujos besivystančios rinkos. Tai yra šalys esančios bene pradžioje taip vadinamo ekonomikos augimo bei plėtojimo. Jos yra pastebimai prasčiau išsivysčiusios nei kitos besivystančios rinkos, tačiau šios šalys charakterizuojamos kaip turinčios labai didelį augimo potencialą, bei su laiku galinčios pavyti kiek labiau išplėtotas šalis. Naujosios besivystančios šalys šiuo metu yra tokiame etape, kuriame daugiau pažengusios kitos besivystančios šalys buvo maždaug prieš dvidešimt metų. Tos rinkos ilgalaikiu laikotarpiu yra itin patrauklios ir sudaro investuotojams didesnes pasirinkimo galimybes. Naujosios besivystančios šalys rodo vis daugiau pozityvių ženklų.
Mažos kapitalizacijos kompanijos
Kitos investavimui įdomios yra mažos arba mažesnės kapitalizacijos kompanijų, kurios veikia besivystančiose šalyse, akcijos. Jų investicinė grąža turėtų būti didesnė nei analogiškų didelių ir mažai augančių kompanijų akcijų. Anksčiau už kitus atradus mažas ir didelį augimo potencialą turinčias kompanijas bei investavus į jas, ilgalaikėje perspektyvoje jų investicinė grąža būtų labai didelė. Daugelis besivystančių šalių pasižymi dideliu BVP augimu, užsienio prekybos pertekliumi, dideliais valiutų rezervais bei dideliu investicijų poreikiu, kurį lemia augantis vartojimas, o būtent šios išvardintos aplinkybės yra labai palankios vidutinėms ir mažoms įmonėms, nes joms padeda greičiau augti ir plėstis.
BRIC šalys
Tikimės, kad BRIC šalys ir toliau išliks varomoji visos pasaulinės ekonomikos augimo jėga. Šios šalys yra greičiausiai besivystančios pasaulyje. Šiose keturiose šalyse (Brazilijoje, Rusijoje, Indijoje bei Kinijoje) gyvena apie keturiasdešimt procentų visos žmonių populiacijos. Ten ir toliau išlieka ir išliks didelis vartojimas ir jo augimas. Brazilija ir Rusija - tai šalys, kurios yra turtingos savo turimais gamtos ištekliais, nors pastaruoju metu daugelio žaliavų kainos pastebimai yra nusmukusios, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje žaliavos (nafta, aliuminis, varis ir kita) turėtų atsigauti ir jų paklausa išliks didelė. Kinija vis labiau įsitvirtina, kaip viena iš lyderiaujančių valstybių pasaulyje. Jos valiutos rezervai nesenai perkopė net 1,9 trilijonus dolerių. Indija taip pat ir toliau sėkmingai auga ir išlaiko dominuojančią poziciją tokiose sektoriuose kaip informacinės technologijos ir farmacija.
Investicijų kryptys
Esant dabartinėms aplinkybėms sukoncentravome savo investicijas į tris kryptis: vartojimą, žaliavas ir konvergenciją. Atsižvelgus į augantį vartojimą tenkantį vienam gyventojui ir išliekančią didele paklausa vartojimo prekėms ir ne tik, su tuo susijusių kompanijų augimo perspektyvos atrodo išties patraukliai. Ir toliau aukštai vertiname su žaliavomis susijusių kompanijų akcijas, nes daugelių jų kainos nusirito gerokai žemiau realios jų vertės ir manome, kad ilgalaikėje perspektyvoje paklausa žaliavoms sugrįš ir jos vėl ims brangti. Ir toliau patrauklios išliks finansiškai stiprios kompanijos, nes būtent jos galės labiausiai plėstis ateityje ir perimti dabar labai pigiai kitas kompanijas.
Rinkų nepriklausomumas
Praėjusieji metai mums parodė, kad išsivysčiusias šalis, tokias kaip JAV, Didžioji Britanija ar kitas šalis Europoje, negalima laikyti visiškai saugiomis ir pasižyminčiomis mažesniais svyravimais nei kitos rinkos. Tai žinoma nereiškia, kad problemos kilusios išsivysčiusiose šalyse nepalies besivystančių šalių. Anksčiau daugelis kalbėdavo, kad besivystančios šalys yra mažai priklausomos tarkim nuo JAV vykstančių peripetijų, tačiau tiesa yra ta, kad prie šiuolaikinių komunikacijos priemonių, pinigų pervedimo ir pasaulinės globalios prekybos, nepriklausomybės buvimas yra faktiškai neįmanomas. Per paskutinius dešimtmečius stipriai išaugo globalizacijos poveikis. Anksčiau JAV buvo neabejotinas pasaulinės ekonomikos centras, tačiau pastaruoju metu jų pozicijos pastebimai silpsta, nes besivystančių šalių ekonomikos vystosi žymiai sparčiau. Geriausi greitesnio ekonomikos augimo pavyzdžiai yra Kinija, Rusija, Indija, ir Brazilija. Dideliu ekonomikos augimu gali pasigirti ir kitos šalys.
Besivystančios rinkos ir toliau išlieka patrauklios
Dideli kritimai finansų rinkose turėtų vis labiau vilioti investuotojus įsigyti gerokai atpigusių, tačiau didelį augimo potencialą turinčių kompanijų akcijų. Daugelio kompanijų akcijų vertės yra su vienaženklių P/E (kainos ir pelno tenkančio vienai akcijai) rodikliu, o P/BV (kainos ir buhalterinės vertės) rodiklis yra žemiau vieneto, t.y. kompanijų vertės rinkoje yra žemiau jų buhalterinės vertės. Praėjusių metų pabaigoje, t.y. gruodžio mėnesį rinkose buvo jaučiamas atsigavimas, nes investuotojai skubėjo įsigyti gerokai atpigusių ir labai patrauklių kompanijų akcijų.
Dabartinės besivystančios rinkos gerokai skiriasi nuo tų, kurios buvo prieš dvidešimt metų, kuomet mes įkūrėme pirmąjį į besivystančias rinkas investuojantį fondą. Dabar šios rinkos yra geriau reguliuojamos ir gerokai skaidresnės. Daugelis jų turi gerokai patobulėjusias teisines, finansines bei technologines sritis. Pakilo ir pačių kompanijų teikiamų finansinių ataskaitų ir kitų pranešimų kokybė. Daugelis besivystančių šalių, ypač Azijos, sukaupė didelius valiutų rezervus ir yra pasiruošę apsisaugoti nuo bet kokių rimtesnių negandų.
Tikime, kad besivystančių šalių augimo perspektyvos ir toliau išlieka didelės, atsižvelgus į šių šalių stiprius fundamentus ir didesnį ekonomikos augimo tempą nei išsivysčiusių rinkų, nors šie metai turėtų būti pakankamai sunkūs. Tikimės didelių pokyčių bei svyravimų finansų rinkose, dėl ekonomikos sulėtėjimų ar net recesijos didžiose pasaulio šalyse, valiutų kursų svyravimų, žaliavų kainų pokyčių bei toliau tebesitęsiančios kreditų krizes. Pagrindinė praėjusių metų problema ir galvos skausmas bent iš pradžių buvo infliacija, tačiau jau antroje metų pusėje daugelyje šalių ji ėmė smarkiai mažėti, dėl ėmusių kristi žaliavų bei tuo pačiu kuro ir maisto produktų kainų. Visos šios aplinkybės leido šalims lengviau atsikvėpti ir imti skatinti savo ekonomikas mažinant bazines palūkanas ir imantis kitų fiskalinių priemonių.
Investavimo į besivystančias šalis rizika ima keistis, jei investuotojai įvertina šias aplinkybes:
1. Dabartiniu metu besivystančios šalys turi sukaupia daug valiutos rezervų;
2. Besivystančių šalių ekonomikos ir toliau auga ir augs sparčiau nei išsivysčiusių;
3. Įsiskolinimo mastas daugelio besivystančių šalių yra mažesnis nei išsivysčiusių valstybių.
Kinija paskutiniais duomenimis disponuoja valiutų rezervais, kurių vertė siekia 1,9 trilijonus dolerių, Rusijos – 437 milijardus dolerių, Pietų Korėjos – 200 milijardų dolerių, Taivanio – 281 milijardą dolerių, Indija – 246 milijardus dolerių. Laukiama, kad šiais metais besivystančių šalių BVP bendrai augs vidutiniškai 3,8%, na o išsivysčiusių šalių tik 0,8 procentais. Kinijos ekonomika turėtų ūgtelėti 8,1%, tuo tarpu JAV prognozuojamas 0,6% ekonomikos smukimas. Bendras įsiskolinimas lyginant su BVP besivystančiose šalyse siekia vidutiniškai 94 procentus, na o išsivysčiusiose šalyse – 233 procentus. Minimas rodiklis Japonijoje siekia 365%, Amerikoje – 240%, Kinijoje – 130%, na o Brazilijoje – 90%.
Pasaulio finansų rinkos jau yra stipriai nusiritę žemyn, ir daugelio instrumentų kainos yra kaip niekad patrauklios. Daugeliu atvejų, akcijų kainose jau yra įskaičiuotas galimas kompanijų pelnų sumažėjimas, todėl galimas investuotojų sugrįžimas į akcijų rinką, kas gali sukelti augimo bangą. Niekas negali tiksliai nusakyti, kur yra taip vadinamas dugnas, tačiau istorija moko mus, kad geriausia yra daryti pirkimus, kai kiti masiškai išsipardavinėja, tokiu atveju gali be abejonės nusipirkti pigių akcijų.